Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) užbaigė įgyvendinti prieš penkerius metus startavusį Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) projektą. Šio projekto įgyvendinimui buvo skirta 47,21 mln. eurų 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje energijai gaminti naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Per metus jėgainėje sutvarkoma 160 tūkst. tonų atliekų iš Vilniaus ir Utenos regionų, o nuo 2023 m. planuojama sutvarkyti iki 200 tūkst. tonų atliekų. „Džiaugiamės sėkmingai užbaigę vieną didžiausių APVOS finansuotų projektų ir tikime, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė turės reikšmingą indėlį siekiant ES keliamų tikslų atliekų tvarkymo srityje,“ – teigia APVA Europos sąjungos programų valdymo departamento Taršos prevencijos…
Liko 3 d. gyventojams teikti paraiškas kompensacijoms už taršių šildymo katilų keitimą
Neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, dar 3 dienas gali teikti paraiškas paramai gauti. Nuo kvietimo pradžios Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) prašymus dėl mažiau taršių šildymo įrenginių keitimo pateikė daugiau kaip 1600 gyventojų. Bendra prašoma kompensuoti suma siekia virš 5 mln. eurų. Šiam kvietimui iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 15,30 mln. eurų. Daugiausiai paraiškų sulaukta iš didžiųjų šalies savivaldybių. Populiariausia priemonė – šilumos siurbliai (oras-vanduo), dėl kurių įsigijimo paraiškas pateikė beveik 1200 gyventojų. Į kompensacijas dėl biokuro katilų įsigijimo pretenduoja 233 asmenys, dėl šilumos siurblių (žemė-vanduo) – 122, o dėl šilumos…
Europos Komisija siūlo griežtinti taršą reguliuojančias taisykles
Europos Komisija siūlo griežtesnes aplinkos oro, paviršinio ir požeminio vandens teršalų bei miesto nuotekų valymo taisykles. Taisyklėmis norima įgyvendinti vieną iš Europos žaliojo kurso tikslų – iki 2050-ųjų pasiekti nulinę oro taršą. „Užterštas oras ir vanduo kenkia mūsų sveikatai, ekonomikai ir aplinkai, o labiausiai nukenčia pažeidžiami žmonės. Todėl mūsų pareiga – išvalyti orą ir vandenį savo ir ateities kartoms. Nieko nedarymo kaina yra daug didesnė nei prevencijos kaina. Todėl Komisija dabar imasi veiksmų, kad visoje Sąjungoje užtikrintų koordinuotus veiksmus, kuriais būtų geriau sprendžiama taršos jos susidarymo vietoje (šaltinyje) problema – ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu“, – sako Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Švaresnis oras visoje Europoje Pasiūlyme dėl naujos aplinkos…
Skandinavijos gamintojų žvilgsnis krypsta į Lietuvą: daugėja užsakymų pakuočių gamintojams
Šiuo metu pakuočių rinkoje vykstantys pokyčiai atveria naujas galimybes ir Lietuvos pakuočių gamintojams: daugėja užsakovų iš Skandinavijos, kurie vis dažniau renkasi įsigyti Europoje pagamintą produkciją užuot ją vežę iš Tolimųjų Rytų. Pasak šalies pakuočių gamintojų, iš esmės keičiasi ir suvokimas, kokia turi būti tvari pakuotė. „Trumpėjant tiekimo grandinėms dėl tvarumo bei kaštų optimizavimo, Lietuva ir Baltijos šalys tampa namų rinka Skandinavijos šalims – tai atveria naujas galimybes verslui“, – teigia „Aurika“ pardavimų vadovas Skandinavijos rinkai Darius Narušis. Pasak jo, pakuočių rinką augina ne tik augantis vartojimas, bet ir čia įsitvirtinančios naujos tvarumo tendencijos gaminti pakuotes iš tvaresnių žaliavų arba jas perdirbti antriniam panaudojimui. Įsitvirtina žiedinė ekonomika Europos statistikos agentūros Eurostat…
Laukiniai gyvūnai miestuose – kodėl nereikėtų jų jaukintis?
Dažnai jaučiamės miestų šeimininkais ir nustembame naktį miesto centre pamatę kiškį, bailiai į krūmus nuliuoksinčią stirną ar iš tolo smalsiai stebinčią lapę. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros lektorė dr. Rasa Vaitkevičiūtė pasakoja, kad greta mūsų miestuose prisitaikę gyventi ne tik šie gyvūnai ir atkreipia dėmesį, kad intensyvi urbanizacija veikia biologinę įvairovę ir laukinės gamtos gyventojus. Plečiantis miestų teritorijoms nyksta natūralios buveinės, mažėja faunos rūšių įvairovė, gyvūnai vis dažniau ieško prieglobsčio miestuose ir vyksta kiti neišvengiami, žmogui dažnai palankūs pokyčiai. Laukiniai gyvūnai miestuose – urbanizacijos pasekmė Anot VDU ŽŪA Miško mokslų katedros mokslininkės, dėl intensyvios urbanizacijos fiksuojamas faunos rūšių įvairovės sumažėjimas,…
Aplinkos ministerija siūlo planuoti atskiruosius želdynus miestuose 300 m pasiekiamumo rodikliu
Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos, inicijavo Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų pakeitimo projektą. Pakeitimo pasiūlymai suformuluoti įvertinus Aplinkos ministerijos sudarytos darbo grupės narių pasiūlymus. Parengtame pakeitimo projekte siūloma atskirųjų želdynų normas papildyti 300 m pasiekiamumo rodikliu, nustatant, kad šiuo atstumu kvartalo gyventojui turi tekti 10 m2 želdynų Tai įteisintų pareigą planuoti atskiruosius želdynus, esančius apytiksliai 5 min kelio pėsčiomis nuo gyvenamojo kvartalo. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja užtikrinti miesto gyventojui minimalų 9 m2 žaliųjų miesto erdvių plotą. Projekte taip pat siūloma palikti 1000 m pasiekiamumo atstumą su privaloma 12 m2 norma ir įtraukti…
Atliekų rūšiavimas ir tvarumo įgūdžiai ofise – tai maratonas, ne sprintas
Gyventojų apklausos rodo, kad 9 iš 10 apklaustųjų rūšiuotų savo aplinkoje atliekas daugiau ir atsakingiau, jei būtų sudarytos tam patogios sąlygos ir pakaktų motyvacijos ir paskatinimo iš šalies. Ne išimtis ir šių įgūdžių stiprinimas kiekvieno mūsų darbo vietoje. Tad nusprendus įmonėje pradėti labiau rūpintis tvarumu, atsakingu vartojimu, atliekų rūšiavimu, reikia su komanda įgyvendinti pagrindinį tikslą – padaryti taip, kad tai taptų pačiu paprasčiausiu ir įprasčiausiu dalyku kiekvienam. VšĮ „Gamtos Ateitis” dalijasi paprastais patarimais, kaip šiuos kolegų įgūdžius stiprinti darbo vietoje, leidžiant visiems suprasti, kad rytojus labiausiai priklauso nuo to, kaip elgiamės šiandien. Jeigu galime kažką pakeisti – būtina tai daryti be pasiteisinimų, dabar, tarsi pradedant bėgti ilgą maratoną, o ne…
Klimato kaita keičia miestus: vietoj judrių gatvių žaliuos pievos?
Vilniaus sprendimas nešienauti žaliųjų plotų šiemet tapo vienu iš labiausiai aptarinėjamų įvykių. Visgi tikėtina, kad ateityje miestuose nešienaujamų plotų ir pievų bus daugiau – šešiose Europos valstybėse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad jei miestai nori būti tvarūs ir efektyviai prisidėti prie klimato kaitos, juose turi būti užtikrinama želdynų bei biologinė įvairovė ir atsisakoma taršios priežiūros technikos. „Viena iš aktualių problemų, su kuria susiduria visi didesni pasaulio miestai, yra jų perkaitimas. Atlikti stebėjimai rodo, kad temperatūra karštą dieną vejoje ir pievoje gali skirtis 10 ir daugiau laipsnių. Sostinė šią problemą sprendžia kitose šalyse taip pat taikoma priemone – tvariai šienaujant mažiau naudojamas teritorijas: pakeles, šlaitus, krantines. Be to, taip gausėja biologinė…
„DB Schenker“ pradeda naudoti elektrinius krovininius automobilius „Volta Zero“
„Volta Zero“ elektrinis krovininis automobilis, kuris buvo sukurtas bendradarbiaujant logistikos bendrovei „DB Schenker“ ir „Volta“, sėkmingai išlaikė išsamius bandymus Europoje. Elektrinio krovininio automobilio prototipas buvo testuojamas Paryžiaus gatvėse. Kitąmet viena didžiausių pasaulyje logistikos bendrovių pirmuosius elektrinius sunkvežimius pradėsnaudoti kasdieniam krovinių gabenimui. „Šiandien dar per anksti prognozuoti, kada šiuos naujuosius elektrinius krovininius automobilius išvysime Vilniaus gatvėse. Planuojama, kad po sėkmingai išlaikyto egzamino Paryžiuje, naujieji„Volta Zero“ sunkvežimiaipalaipsniui buspradėtinaudoti keliuose didžiuosiuose Europos miestuose. Po kelerių metų krovinius gabenantys elektriniai automobiliai taps įprastu reiškiniu daugelyje didmiesčių“, – sako Kristo Vrager,„DB Schenker“ valdybos narys Estijoje. Visiškai elektrinis 16 tonų sveriantis „Volta Zero“ bus naudojamas „DB Schenker“ Europos terminaluose. Šiais sunkvežimiais iš paskirstymo centrų bus gabenami…
EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega: „Biologinės įvairovės išlaikymas – žmonijos išgyvenimo sąlyga“
Nuolatinių pokyčių ir nerimo kontekste į antrą planą negalima nustumti to, kas iš tiesų dabar svarbiausia ir kur turėtų būti telkiama daugiau dėmesio: pernelyg intensyvus gamtinių išteklių naudojimas atvedė iki situacijos, kai būtini radikalūs pokyčiai. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kalbėdamas Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusios Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (ICA) Generalinės asamblėjos metu, atkreipė dėmesį į bioįvairovei kylančias grėsmes ir būtinybę nedelsiant reaguoti, ieškoti sprendimų bei juos įgyvendinti. Anot M. Vaščegos, Europos Sąjungos (ES) bioįvairovės strategijos įgyvendinime aukštojo mokslo institucijos atlieka išskirtinį vaidmenį – būdamos švietimo, mokslo tyrimų ir inovacijų lyderėmis, dirbdamos visuomenės ir ekonomikos gerovei, per stiprias partnerystes jos jau…
