Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems teisės aktų pakeitimams, kurie paspartins daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimą, leis efektyviai paskirstyti valstybės biudžeto lėšas, mažins administracinę naštą. Vienas svarbiausių pakeitimų – keliami aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Parama nuo šiol skiriama, kai pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinio naudingumo klasė. Taip pat išplečiamas valstybės paramos mokėjimo būdų sąrašas numatant galimybę butų ir kitų patalpų savininkams suteikti paramą projektų parengimo ir įgyvendinimo techninei daliai per kelis etapus išmokant 30 proc. avansą. Taip pat bus finansuojamas investicinių planų tikslinimas. Tai numato Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių pakeitimai, kuriais…
Kviečiame į XVI Lietuvos urbanistinį forumą: jau galima susipažinti su programa
Gruodžio 2 d. Aplinkos ministerijos kartu su asociacija „Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas“ rengia XVI Lietuvos urbanistinį forumą, kuris kvies pažvelgti į Lietuvos miestų problemas ir jų ateitį. Jau galite į jį registruotis ir susipažinti su programa. XVI Lietuvos urbanistinis forumas vyks nuo 9 iki 17 val., Vilniaus Universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilnius. Šiemetinio forumo tema „Architektūros ir urbanistikos kokybė bei jos pritaikymas besikeičiančiame geopolitiniame, ekonominiame ir klimato kontekste“ atspindi šių dienų aktualijas. Apie temą plačiau galite sužinoti čia Lietuvos miestai ir miesteliai nuolat susiduria su iššūkiais, kylančiais dėl globalaus socio-ekonominio konteksto, lokalių geopolitinių įvykių bei besikeičiančio klimato. Forumo dalyviai diskutuos, kaip šių iššūkių…
Viceministras Mantas Michaliunjo nebedirbs Aplinkos ministerijoje
Penktadienis yra paskutinė aplinkos viceministro Manto Michaliunjo darbo diena. Jis šias pareigas palieka dėl asmeninių gyvenimo planų – grįžta dirbti ir gyventi į Birštono kurortą. Aplinkos viceministras Mantas Michaliunjo kuravo urbanistikos, architektūros, inovacijų, statybos, renovacijos ir būsto klausimus. Taip pat koordinavo ir kontroliavo Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūros“ ir VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centro“ veiklą. Mantas Michaliunjo iki ateidamas dirbti į Aplinkos ministeriją ėjo Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo pareigas, buvo Birštono savivaldybės vyriausiasis architektas, Lietuvos architektų rūmų ekspertas, ekspertų tarybos pirmininkas. Pranešimą paskelbė: Giedrė Budvytienė, LR aplinkos ministerija
Valstybinei miškų tarnybai vadovaus Saulius Cironka
Penktadienį Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pareigas pradeda eiti verslo ir vadybos specialistas, inžinierius mechanikas Saulius Cironka. Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, augančio miškų vaidmens klimato ir biologinės įvairovės krizių, taip pat ir energetikos bei bioekonomikos iššūkių akivaizdoje matome, kad miškų valdymui reikia pokyčių. „Tikiuosi, kad naujasis vadovas taps lyderiu, kuris įkvėps Valstybinės miškų tarnybos komandą įgyvendinti išsikeltus tikslus. Tai pagrindinė miškų politikos įgyvendinimą užtikrinanti ir informaciją apie miškus valdanti institucija, nuo kurios sprendimų labai priklauso konkreti veikla šalies miškuose. Jos uždavinys ne tik reguliuoti miškų ūkio veiklą, bet ir kaupti tokią informaciją apie miškus, kuri padėtų specialistams bei visuomenei įtikinamai ir pagrįstai atsakyti į kylančius klausimus“, – pažymi aplinkos ministras…
Visko išmesti nebūtina – paprasti patarimai, padėsiantys sumažinti atliekų kiekį
Skaičiuojama, kad kasmet išmetame 2,12 mlrd. tonų atliekų. Netinkamai išmetamos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį – theworldcounts.com duomenimis, kiekvienais metais 13 mln. tonų plastiko patenka į pasaulio vandenynus, užteršiama 280 mlrd. tonų požeminio vandens, o atliekų deginimo metu į orą yra išskiriamos nuodingos medžiagos. Vis tik perteklinio atliekų kiekio problemą galima išspręsti – tereikia atsakingai rūšiuoti atliekas ir stengtis jų kiekį pastebimai sumažinti. Eglės Tamelytės, technologijų bendrovės „Samsung“ organizuojamo projekto moksleiviams „Solve for Tomorrow“ vadovės Baltijos šalyse, teigimu, šiemet atliktos apklausos metu tarp didžiausių grėsmių mus supančiai aplinkai Lietuvos jaunuoliai įvardijo oro užterštumą bei maisto švaistymą: „Nors lietuvių požiūris į aplinkos būklę yra pakankamai neigiamas, tačiau beveik 80 proc. apklaustųjų…
Seimo Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio pranešimas: parlamentaras Seimui pateikė pataisą – skatina perdirbti daugiau plastiko
2022 m. lapkričio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Penktadienį Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis Seime užregistravo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą, kuria siekiama, kad iki 2024 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Parlamentaras teigia, kad tik taip būtų sumažintas Lietuvos mokamas taršos mokestis Bendrijai. Įgyvendinus Seimo nario K. Adomaičio siūlomą permainą, nuo 2024-ųjų metų atsirastų finansinė paskata pakuočių gamintojams ir importuotojams sparčiai didinti plastikinių pakuočių perdirbimą, taip sumažinant Lietuvos mokamą įnašą Europos Sąjungai už neperdirbto plastiko kiekius. „Lietuva šiandien – it tingus mokinukas, kuris, paskubomis padaręs namų darbus, numeta knygą ir lekia pramogauti. Mūsų plastiko perdirbimo reikalavimai gamintojams – tik minimaliai priimtini Europoje. Nesunkiai pasiekę šiandien…
Tyrimas: kokiais varikliais automobilius Lietuvos žmonės renkasi šiandien ir kokius rinksis ateityje?
50 proc. Lietuvos šeimų turi vieną automobilį, o kiek mažiau negu pusė (42 proc.) – du ir daugiau. Lietuvoje populiariausi yra dyzeliniai automobiliai, toliau rikiuojasi benzininiai, o elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai dar nėra plačiai paplitę, tačiau daugelis žmonių norėtų, kad tai būtų kitas jų automobilis, rodo draudimo bendrovės „If“ atlikta apklausa. Dyzeliniai automobiliai – labiausiai paplitę tarp lietuvių Apklausos rezultatai parodė, kad daugumos Lietuvos šeimų automobiliai yra dyzeliniai arba benzininiai. 71 proc. šeimų turi dyzelinį automobilį, o kur kas mažiau (34 proc.) respondentų – benzininį. 6proc. šeimų vairuoja automobilį, varomą suskystintosiomis dujomis, 3 proc. šeimų turi hibridines transporto priemones. 1 proc. šeimų renkasi elektromobilius, gamtines dujas, suspaustąsias gamtines dujas deginantį arba iš tinklo įkraunamą hibridinį automobilį. „Benzinu varomi…
S. Gentvilas: ESO turi laikytis įstatymų, negali imti mokesčių už sąlygų išdavimą ir taikyti perteklinių procedūrų
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas prašo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paaiškinti, kuo remiantis ir kaip šiuo metu įmonė išduoda prisijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygas, pritarimus statinių projektams planuojant statyti statinius kitų statinių apsaugos zonose ir planuojant statyti statinius mažesniu nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių. Aplinkos ministeriją pasiekia informacija iš projektuotojų (inžinierių, architektų), kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduodama prisijungimo sąlygas įgyvendinamiems statinių projektams taiko papildomas procedūras, kurios galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Iš gaunamos informacijos galima susidaryti nuomonę, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ taiko teisės aktuose nereglamentuotą tvarką, kurioje pateikiamos instrukcijos, kaip gauti prisijungimo sąlygas, nurodomos kainos už prisijungimo sąlygų parengimą – 31,75 euro, yra nustatyti prisijungimo sąlygų…
„Mars Lietuva“ tvarios plėtros programa: taupomi tiek energetiniai, tiek finansiniai ištekliai
Europos energetikos rinkoje vyraujant tiekimo bei kainų nestabilumui, ilgalaikes investicijas į tvarią plėtrą vykdžiusios bendrovės skaičiuoja šių investicijų grąžą. Gargžduose įsikūrusi bendrovė „Mars Lietuva“ nurodo, kad per keletą pastarųjų metų įdiegti kompleksiški elektros, šilumos energijos ir vandens taupymo sprendimai įmonei leido sutaupyti apie 645 tūkst. eurų. Per visą pastarąjį dešimtmetį „Mars Lietuva“ elektros suvartojimą vienai produkcijos tonai pagaminti sumažino 14 proc., dujų – 20 proc., vandens – 50 proc. Šiuo metu „Mars Lietuva“, Gargžduose gaminanti maistą gyvūnams augintiniams – viena efektyviausiai energetinius išteklius Europoje naudojančių korporacijos „Mars“ gamyklų. „Dabartinėmis aplinkybėmis, rinkoje šuoliuojant energetikos resursų kainoms, ypač svarbu ne tik stabilus energijos tiekimas, bet ir jos taupus bei efektyvus naudojimas, įskaitant…
Šiemet surinkta virš tūkstančio tonų bešeimininkių padangų – kokio jų „derliaus“ sulauksime pavasarį?
Šiais metais atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad 6 proc. Lietuvos gyventojų su savimi pasiima eksploatuoti nebetinkamas padangas ir nepaiso raginimų jas palikti padangų keitimo ar įsigijimo vietose. Vėliau tokias atliekas tenka savarankiškai vežti į atliekų surinkimo aikšteles ir tai daro anaiptol ne visi vairuotojai – tūkstančiai tokių atliekų atsiduria šalies pakelėse, miškuose ir vandens telkiniuose. Šių bešeimininkių padangų tvarkymą organizuoja savivaldybės, pasinaudodamos Aplinkos apsaugos ministerijos atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis – šiemet tai valstybei kainavo trečdalį milijono eurų. „Lietuvoje yra daugiau nei 1,6 mln. registruotų lengvųjų automobilių. Įvertinus tai, kad dauguma vairuotojų turi atskirus žieminių ir vasarinių padangų komplektus bei įskaičiavus kitų kategorijų transporto priemones – susidaro įspūdingas, virš…
