Trečiadienį Vyriausybė pritarė Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo schemos rengimo pradžiai ir planavimo tikslams. Numatoma, kad Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas galėtų užimti iki 35 tūkst. ha plotą. Parko planavimo darbus 2023 – 2024 metais vykdys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko teritoriją preliminariai galėtų sudaryti trys atskiros dalys, kuriose yra daugiausia šio Lietuvos regiono gamtai ir kultūrai būdingų vertybių. Pietinė dalis apimtų esamą Vištyčio regioninį parką, taip pat gali būti įtraukiamos kalvotosios Gražiškių ir Bartninkų dalys, Liubavo apylinkės su buveinių apsaugai svarbia teritorija stepinėms pievoms išsaugoti. Vidurinė dalis apimtų teritorijas į pietvakarius nuo Vilkaviškio miestelio – Širvintos valstybinį hidrografinį draustinį, šios upės slėnyje buveinių apsaugai svarbią teritoriją ovaliajai…
VDU ŽŪA mokslininkas: karas Ukrainoje – iššūkis ir jautrioms ekosistemoms
Karo veiksmai Ukrainos teritorijoje keičia ne tik žmonių gyvenimus. Karinės technikos niokojamos bioįvairovei svarbios buveinės, netekusios prieglobsčio nyksta retos rūšys, teršiamas dirvožemis ir upės, žūsta gyvūnai – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria Ukrainos ekosistemos. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša atkreipia dėmesį, kad nors dalis problemų atrodo lokalios, bet jų įtaka jau jaučiama globaliai. Naikinamos bioįvairovei svarbios buveinės Dr. Ž. Preikša pastebi, kad kalbant apie karo Ukrainoje pasekmes ekosistemoms, labai sunku įvardinti žalos mastą, nes iš karo zonos sudėtinga gauti tikslios informacijos. „Šiaurinėje dalyje, kur vyko karo veiksmai, yra Pripetės upės baseinas – svarbi gamtinė teritorija. Jos slėnyje susiformavusi…
Baigta užtvankų įvertinimo studija: identifikuotos darančios didžiausią žalą gamtai užtvankos
Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos. Taip pat atskleista, kad šalies užtvankų būklė prastėja, patikslintas jų skaičius. Studijos, kurią rengė UAB „Aplinkos inžinierių grupė“, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos Hidrobiologų draugija duomenimis, šalyje yra 1371 užtvankos. 26 proc. užtvankų priklauso valstybei ir yra melioracijos statinių balanse, 16 proc. priklauso valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise, 10 proc. – privatiems asmenims. 13 proc. užtvankų yra bešeimininkės, apie 35 proc. užtvankų savininkus neturima duomenų. 203 užtvankos įvertintos detaliai. Surinkti duomenys rodo prastėjančią jų techninę būklę:…
Parengti siūlymai atveria galimybes visuomeniniams pastatams naudoti daugiau medienos ir organinių medžiagų
Aplinkos ministerija parengė Vyriausybės nutarimo „Dėl medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose“ projektą, kuris sudaro sąlygas plėtoti medinę statybą Lietuvoje ir pasiekti, kad 2024 m. mediena bei organinės medžiagos visuomeniniuose pastatuose sudarytų 50 proc. viso statinio medžiagų. Nutarimo projekte siūloma nustatyti, kad pirkimų vykdytojai, atliekantys ypatingųjų ir neypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų visuomeninės paskirties pastatų statybos, rekonstravimo projektavimo paslaugų, statybos, rekonstravimo darbų pirkimus, kurie finansuojami valstybės ir savivaldybių biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis nuo 2024 m. turi panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių. Vyriausybei patvirtinus nutarimą, būtų…
Žvejyba ant ledo: ką reikia žinoti žvejams?
Šaltiems orams nesitraukiant ant ežerų, upių, tvenkinių, marių formuojasi ledas, viliojantis poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkos ministerija primena žvejams, kaip saugiai elgtis žvejojant ant užšalusių vandens telkinių ir įspėja, kad bereikalinga rizika gali būti pražūtinga. Mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia būti ant vandens telkinių ledo, kai ledo danga plona ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai paskelbus, kad ledo būklė gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse taip pat nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus, kurie įlūžus padėtų išlipti ant ledo. Smaigai yra nebrangi, bet efektyvi priemonė, kuri padeda išsaugoti ne vieną gyvybę. Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų po ranka – dažniausiai žvejai juos…
Grąžinti verta padeda sugrąžinti kurtinius į Lietuvos girias
Kurtiniai – didingi Lietuvos girių paukščiai, tačiau beveik išnykę. Todėl įspūdingą „Nenykstančių rūšių“ kampaniją tęsianti VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia: „Grąžinti verta!“. Ir padeda sugrąžinti kurtinius į Lietuvos miškus. Saugoti gamtą ir naikinti šiukšles skatinančios „Nenykstančių rūšių“ kampanijos organizatorė USAD nusprendė padėti atkurti nykstančią paukščių rūšį – kurtinius. Todėl ne pelno siekianti įstaiga aktyviai palaikys vienintelį Lietuvoje kurtinių veislyną, įgyvendinantį paukščių atkūrimo programą Karšuvos girioje, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. Žaisminga šiukšlių medžioklė buvo tik pradžia Šimtus tūkstančių peržiūrų per kelias savaites internete surinkęs „Nenykstančių rūšių“ vaizdo siužetas ir regioniniuose parkuose kylantys informaciniai stendai, kuriuose buteliai, skardinės ir kitos atliekos stenduose vaizduojami tarsi invaziniai augalai, grybai ar gyvūnai. Visiems suprantamai…
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Demokratų atstovai: sanitarinės zonos aplink „Vilniaus paukštyną“ nustatymas galimai pažeidžia viešąjį interesą“
2022 m. gruodžio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas trečiadienį susitiko su Juodšilių, Rudaminos ir Dusinėnų gyventojais, kuriems kelia nerimą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pradėtas procesas dėl sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) aplink „Vilniaus paukštyną“ steigimo. NŽT siekia, kad sanitarinė apsaugos zona apimtų 1000 metrų aplink paukštyno teritoriją, tad veiklos apribojimai paliestų bent 800 sklypų, du darželius, dvi mokyklas, bažnyčią ir turgų. „Man iš tiesų sunku patikėti, kad tokie dalykai vyksta. Sprendimai priimami vienašališkai, neišklausant gyventojų, neatsakant į jiems kylančius klausimus, nepaisant viešojo intereso. Sunku suvokti, kad Nacionalinė žemės tarnyba galėtų veikti prieš gyventojus ir viešąjį interesą. Labai tikiuosi,…
Aplinkai draugiška Kalėdų eglutė: kokį variantą rinktis?
Kalėdų eglutės jau įžiebtos didžiausiuose šalies miestuose, o šventiškai papuošti spygliuočiai greitai atsiras ir daugelio lietuvių namuose. Kol vieni rinksis puošti dirbtines eglutes, kiti švenčių neįsivaizduoja be gyvo, mišku kvepiančio medžio. Ekspertai pasakoja apie kiekvieno pasirinkimo privalumus ir trūkumus. Kuo arčiau šventės, tuo daugiau žmonių savo namuose puošia gyvas Kalėdų eglutes – jas daugelis laiko pagrindiniu žiemos švenčių simboliu, kuris į namus atneša tikrą kalėdinę dvasią. Nepaisant to, nemažai žmonių susimąsto, kokia eglutė yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas. Nors gyvas kirstas Kalėdų eglutes galima pakeisti metai iš metų tarnausiančiais dirbtiniais medeliais, plastikas yra pagamintas iš iškastinių išteklių, yra nesuyrantis ir gali būti, kad nebus perdirbtas. Tad kuris pasirinkimas iš tiesų yra…
Daugiabučių gyventojai artimiausiu metu galės teikti paraiškas subsidijoms už saulės elektrinių įrengimą
Aplinkos ministerija parengė Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų, skatinant įrengti saulės elektrines daugiabučiuose, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. Aplinkos projektų valdymo agentūra planuoja skelbti kvietimą kitą savaitę ir gyventojai galės teikti paraiškas. Šiai priemonei iš Klimato kaitos programos 2022 m. skirta 3 mln. eurų. Kompensacinę išmoką galės gauti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrojo naudojimo objektų administratorius, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, atsinaujinančių energijos išteklių bendrija arba piliečių energetikos bendrija, kurie įsirengė neviršijančią 100 kW galios saulės elektrinę ant daugiabučio gyvenamojo namo stogo ar fasado. Pareiškėjai atskiru susitarimu turės nusistatyti saulės elektrinės galios paskirstymo proporcijas ir investicijų padalijimą gyventojams. Numatoma, kad pareiškėjai gali…
Maistą verta apgalvoti dar prieš Kalėdas: patarė, kaip be reikalo neišmesti pinigų ir sunaudoti vaišių perteklių
Artėjant šventėms daugelis jų neįsivaizduoja be gausaus, skirtingais valgiais nukrauto vaišių stalo. Dažnai tai siejama su tradicijomis, vaišingumu, dėmesiu ir meile artimiesiems. Tačiau prekybos tinklo „Rimi“ atliktos apklausos duomenimis, vidutinis namų ūkis per metus Lietuvoje maisto iššvaisto už 383 eurus. Prekybos tinklo socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialistas Liudvikas Aleliūnas pastebi, kad prie šio skaičiaus reikšmingai prisideda ir šventiniu laikotarpiu išmetamas maistas, o dažniausiai šiukšlių dėžėje atiduria jau paruošti valgiai, vaisiai ir daržovės, taip pat – duona, pieno gaminiai ir mėsa. Tad kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį ir šventes pasitikti tvariau bei taupiau? Daugiau maisto išmeta per šventes Siekdamas išsiaiškinti, kiek maisto atliekų kas mėnesį išmeta vidutinis namų ūkis, dar…
