Nuolatinių pokyčių ir nerimo kontekste į antrą planą negalima nustumti to, kas iš tiesų dabar svarbiausia ir kur turėtų būti telkiama daugiau dėmesio: pernelyg intensyvus gamtinių išteklių naudojimas atvedė iki situacijos, kai būtini radikalūs pokyčiai. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kalbėdamas Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusios Europos gyvybės mokslų universitetų asociacijos (ICA) Generalinės asamblėjos metu, atkreipė dėmesį į bioįvairovei kylančias grėsmes ir būtinybę nedelsiant reaguoti, ieškoti sprendimų bei juos įgyvendinti.
Anot M. Vaščegos, Europos Sąjungos (ES) bioįvairovės strategijos įgyvendinime aukštojo mokslo institucijos atlieka išskirtinį vaidmenį – būdamos švietimo, mokslo tyrimų ir inovacijų lyderėmis, dirbdamos visuomenės ir ekonomikos gerovei, per stiprias partnerystes jos jau tapo svarbiu Europos žaliojo kurso ramsčiu.
M. Vaščegos įžanginis pranešimas ICA generalinės asamblėjoje pakvietė Europos gyvybės mokslų universitetų lyderius į kasmetinį 12-ąjį ICA rektorių ir dekanų forumą, kuriame šiemet akcentuotas bioįvairovės išsaugojimas ir gyvybės mokslų sukuriamų žinių saugumas, atvirumas bei atsakinga sklaida šių dienų geopolitinių ir globalių tendencijų kontekste.
Bioįvairovės išsaugojimas – mūsų pačių gerovei
„Žmonėms kyla klausimų dėl bioįvairovės apsaugos. Kodėl mums tai svarbu? Bioįvairovės išlaikymas – viena iš žmonijos išgyvenimo sąlygų. Sveikos ir gyvybingos ekosistemos saugo gyvybę gamtoje palaikančius vabzdžius, derlingus dirvožemius ir plačius genetinių variacijų resursus – mums tai būtina ilgalaikiam maisto tiekimo užtikrinimui. Sveikos ekosistemos perdirba maistines medžiagas ir užtikrina tęstinumą. Jos valo orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame, padeda dirvožemiui sulaikyti ir akumuliuoti anglį, reguliuoja klimatą ir saugo mus nuo stichinių nelaimių“, – apie nepaneigiamą bioįvairovės reikšmę žmonijos išlikimui kalbėjo M. Vaščega.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas pastebi, kad ne mažiau svarbūs ir žmogiškieji elementai – ryšys su gamta būtinas mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. „Laikas gamtoje gerina miegą, mažina nerimą, padeda įveikti stresines situacijas ir išvengti depresijos. Tyrimai atskleidžia, kad buvimas gamtoje prisideda prie vaikų kognityvinių įgūdžių lavinimo. Be to, daugeliui žmonių visame pasaulyje tai yra svarbi jų kultūrinės tapatybės dalis, – pastebėjimais dalijasi M. Vaščega. – Visame pasaulyje ekosistemos patiria spaudimą dėl vis ambicingesnio žemės ūkio sektoriaus, miestų plėtros, vandens telkinių pakrančių užstatymo ir apgyvendinimo, pernelyg intensyvios žvejybos. Ekosistemos kenčia ir nuo cheminės, perteklinių maistinių medžiagų, atliekų, triukšmo ir šviesos taršos. Dar vienas joms kylantis iššūkis – invazinių rūšių daromas spaudimas, o viską dar labiau komplikuoja klimato kaita“, – apie kompleksinius, neigiamus pokyčius lemiančius veiksnius kalbėjo M. Vaščega.
Bioįvairovės nykimo pasekmės jau šalia
Pasaulyje fiksuojamos akivaizdžios bioįvairovės mažėjimo pasekmės: ekstremalūs klimato reiškiniai ir ekosistemų degradacija didina maisto bei vandens trūkumą, matome savo namus priverstus palikti žmones ir vis ryškėjančius konfliktus dėl gamtos išteklių netausojančio vartojimo.
„Anksčiau galėjome įsivaizduoti, kad šios problemos tolimos, mūsų neliečia ir artimiausiu metu nepalies. Tačiau dabar atėjo mūsų eilė – Europa jau patiria katastrofiškas sausras ir potvynius, o miškai ir pasėliai naikinami naujų kenkėjų ir ligų. Mažėja laukuose skraidančių ir augalus apdulkinančių vabzdžių, fiksuojami neigiami dirvožemio kokybės rodiklių pokyčiai. Mes išnaudojame gamtos resursus daug greičiau, nei jie gali atsistatyti ir stumiame gamtą pavojingų lūžio taškų link“, – pastebėjimais apie nerimą keliančius pokyčius dalijosi EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pasak M. Vaščegos, ypatingai daug nerimo šiuo metu kelia faktas, kad Europos Sąjungoje keturios iš penkių saugomų buveinių yra prastos būklės, net trečdalio būklė vertinama kaip toliau blogėjanti ir tik viena iš dešimties rodo realius pagerėjimo ženklus.
Ignoruodami pokyčius krizės nesustabdysime
Akivaizdu, kad laikas nėra mūsų pusėje – mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dabar turime trumpą, galintį greitai pasibaigti šansą sulėtinti klimato ir biologinės įvairovės krizę. „Veikdami skubiai ir ryžtingai dar galime užtikrinti žmonijai tinkamą ateitį. Norint išnaudoti šią trumpalaikę galimybę, privalome keisti gamybos principus ir vartojimo įpročius. Mums reikia novatoriškų sprendimų, kurie suteiktų daugiau erdvės gamtai, tuo pačiu spręsdami augančios populiacijos išmaitinimo, reikalingos energijos ir kitų išteklių užtikrinimo klausimus“, – apie laukiančios užduoties svarbą įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Pasak M. Vaščegos, tai reiškia sudėtingą skirtingų, bet tarpusavyje susijusių tikslų siekimą vienu metu – resursus privalome nukreipti į rūšių ir ekosistemų išsaugojimą bei atkūrimą, kovą su klimato kaita, ES atsparumo didinimą, gyvenimo kokybės gerinimą ir pagalbą bendruomenių klestėjimui. EK atstovybės Lietuvoje vadovas pastebi, tam, kad vyktų realūs žalieji pokyčiai, dabar svarbus visos visuomenės, visų ekonomikos sektorių, visų valdymo lygių aktyvus įsitraukimas.
Kalbėdamas apie susiklosčiusią nepalankią situaciją, M. Vaščega atkreipė dėmesį, kad prie dabartinės krizės galėjo prisidėti ir gamtos dosnumas bei atlaidumas. „Gamtos gyvybės tinklas toks turtingas, atsparus, patikimas, nematomas, jis atliko tokį gerą darbą suteikdamas mums palankias sąlygas pernelyg ilgai, mes visa tai įpratome laikyti savaime suprantama duotybe. Dabar mes negalime patikėti, kad tai nėra amžina, ignoruojame ženklus ir atsisakome tikėti grėsmių realumu. Neigdami problemą ją tik giliname, nes priešinamės pokyčiams, kurie yra neišvengiami. Mes stengiamės ir toliau daryti tuos pačius dalykus, gaminti, vartoti ir gyventi lyg nieko nebūtų blogo“, – apie nerimą keliančią tendenciją kalbėjo M. Vaščega.
Europos žaliasis kursas – kompasas, kai krypties laikytis sudėtinga
Pasak EK atstovybės Lietuvoje vadovo, pradžiai turime tai, kas labai svarbu – informaciją apie realią situaciją ir žinias, kaip galime ją keisti. „Mokslo ir akademinės bendruomenės darbo dėka daug žinome apie mūsų poveikį gamtai. Taip pat daug žinome apie teigiamus pokyčius galinčius lemti pasirinkimus, kurie padėtų išeiti iš krizės. Šioje bendruomenėje vis labiau pripažįstama, kad biosferos vientisumas nėra antraeilė problema. Tai yra kertinis pagrindas, būtina sąlyga mūsų siekiamam žaliam kokybiškam gyvenimui“, – teigė M. Vaščega ir atkreipė dėmesį, kad jaučiamas didėjantis visuomenės įsitraukimas. Anot jo, pokyčiai jau jaučiami – auga visuomenės susidomėjimas, iniciatyvos ir aktyvus jų palaikymas.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas pastebi, kad nors praradome daug laiko, bet jau pripažįstame ir suprantame kylančius iššūkius bei turime išsamų Europos žaliąjį kursą – gaires, kaip su jais kovoti. „2019 metais, kai buvo paskelbtas Europos žaliasis kursas, jis tapo visos ES veiksmų planu, padedančiu vienu metu išspręsti dvi – klimato ir biologinės įvairovės – krizes, sukurti atsparią ekonomiką, skirtą pagerinti visų piliečių sveikatą ir gerovę. Po Europos žaliojo kurso paskelbimo buvo daug pokyčių, atskleidusių, kad jis išlieka „žalias“ visomis aplinkybėmis, tai ne tik orientyras gerais laikais, bet ir nuo kelio neleidžiantis nuklysti kompasas, kai užsibrėžtų tikslų siekti tampa daug sudėtingiau“, – pasitelkdamas metaforas kalbėjo M. Vaščega ir atkreipė dėmesį, kad Europos žaliojo kurso rėmuose pristatyta 2030 m. biologinės įvairovės strategija, kurioje įvardinami tikslai ir veiksmai, būtini siekiant apsaugoti ir atkurti gamtą. Ši strategija numato spaudimo mažinimą visoms mūsų ekosistemoms – žemei, vandeniui ir jūrai, skatina atsakingą ir tvarų jų resursų naudojimą.
„Galime džiaugtis, kad dėmesys tikrai atkreiptas, 2024 m. ES į biologinę įvairovę ketina investuoti 7,5 % ES biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. ši dalis padidės iki 10 %. Be to, jau padidintas biologinės įvairovės apsaugai ir atkūrimui skiriamas finansavimas iš įvairių finansavimo priemonių ES biudžete. Tikimės, kad tai taip pat paskatins kitus finansavimo šaltinius prisidėti prie būtinų pokyčių finansinio palaikymo. Greta to, EK taip pat stengiasi užtikrinti, kad žalioji priesaika – „nedaryti didelės žalos“ – būtų taikoma visoms ES finansuojamoms programoms valstybėse narėse“, – kalbėjo M. Vaščega.
Iš universitetų tikisi radikalių pokyčių inicijavimo
EK atstovybės Lietuvoje atstovas atkreipė dėmesį ir į akademinei bendruomenei svarbų aspektą – 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje didelis dėmesys skiriamas žinioms ir švietimui – tai apima priemones, skirtas remti mokslinius tyrimus, švietimą ir gebėjimus pereiti prie žaliojo kurso. Anot jo, universitetai užima unikalią vietą švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ekosistemoje, teikia esminę paramą ES žaliajam kursui.
Kreipdamasis į susirinkusius ICA narius – rektorius ir dekanus – M. Vaščega išsakė lūkestį, kad būtent Europos universitetai inicijuos radikalius ir situaciją iš esmės galinčius keisti pokyčius. „Aukštojo mokslo institucijose susitelkę ryškiausi ir geriausi rytojaus kūrėjai. Akademikų atliekami tyrimai užpildys žinių apie biologinę įvairovę spragas ir padarys gamtos apsaugos vertybes labiau matomas. Jau dabar mokslininkų bendruomenė skleidžia žinias apie žmogaus poveikį ir pateikia galimus sprendimus. Ir tai vyksta visur – nuo gyvosios gamtos mokslų iki ekonomikos, teisės, verslo, inžinerijos, socialinių mokslų, sveikatos ir gerovės. Universitetuose vykdomos studijų programos padeda ugdyti kritinį mąstymą, integruoti žinias ir tarpdalykinius įgūdžius, kurių mums reikia perėjimui į žalesnę ateitį“, – kalbėdamas apie aukštųjų mokyklų svarbą reziumavo EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega.
ICA komunikatas – Europos gyvybės mokslų universitetų pozicija bioįvairovei išsaugoti
ICA iniciatyva buvo parengtas komunikatas „Life sciences universities addressing the urgent need to bend the curve of biodiversity loss“, skirtas išreikšti Europos gyvybės mokslų universitetų poziciją dėl universitetų prisidėjimo siekiant išsaugoti bioįvairovę.
51 Europos gyvybės mokslų universitetas, tyrimų centras, fakultetas ICA Generalinės Asamblėjos metu sutiko ICA vardu pasirašyti ir paskelbti komunikatą. Oficialiame pranešime teigiama, jog švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra gyvybiškai svarbūs ramsčiai pereinant prie tvarios žiedinės bioekonomikos, kuri tausoja išteklius ir didina biologinę įvairovę, skatina biologinės įvairovės išsaugojimą, tvarią maisto gamybą, mažina neigiamus padarinius klimato kaitai ir pan.
ICA generalinė sekretorė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos dr. Rasa Pakeltienė teigia, kad komunikatu ICA nariai politiniams lyderiams, verslo sektoriui ir plačiajai visuomenei įsipareigoja dalytis žiniomis apie biologinę įvairovę, jos prigimtinę vertę, tendencijas ir dinamiką bei funkcinę reikšmę, gamtinių ir miesto ekosistemų tvarumui ir, kad fundamentinius biologinės įvairovės tyrimus aukštojo mokslo institucijos derins su gamta pagrįstų sprendimų paieška, prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo, atkūrimo ir didinimo tuo pat metu plėtojant tvarią žiedinę bioekonomiką.
Komunikate pažymima, kad ICA universitetai sutinka skatinti savo studentus – ateities specialistus ir sprendimus priimančius asmenis – įsisavinti visą turimą supratimą apie visuomenės poreikius, priemones ir būdus išsaugoti, atkurti ir didinti biologinę įvairovę visų tipų sausumos ir jūrų ekosistemose. Anot dr. R. Pakeltienės, svarbu paminėti ir tai, kad oficialiame pranešime susitarta saugoti ir didinti gyvybės mokslų universitetų teritorijų, miestelių ir kitos infrastruktūros biologinę įvairovę tam, kad jie taptų gerosios praktikos pavyzdžiais, skatinančiais biologinę įvairovę.
Taip pat komunikate pažymima, kad ICA sieks aktyvaus bendradarbiavimo su Tarpvyriausybine biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų mokslo ir politikos platforma (IPBES), Tarpvyriausybine klimato kaitos grupe (IPPC), EK ir su miestų planavimo bei kitais ekonomikos ir visuomenės sektoriais mūsų regionuose visoje Europoje. Komunikate teigiama, kad ICA universitetai yra atviri bendradarbiavimui su jūrų, žemės ūkio maisto, miškininkystės ir biologinės kilmės pramonės šakomis. Taip siekiant paskatinti ir įgyvendinti konkrečius elgesio ir institucinius pokyčius, kad būtų veiksmingai pažabotos ir netgi pakeistos biologinės įvairovės mažėjimo tendencijos bei paspartintas perėjimas prie žiedinės, klimatui neutralios visuomenės.
ICA rektorių ir dekanų forumas, organizuotas VDU ŽŪA, buvo jau 12-asis forumas, kurio metu aukštojo mokslo įstaigų vadovai, politinių sprendimų priėmėjai ir mokslininkai diskutuoja aktualiomis temomis ir siekia prisidėti įgyvendinat Europinius Žaliojo kurso, Europos Biodiversifikacijos ir kitus strateginius siekius. Kasmet organizuojamo forumo tematikos turi tęstinumą ir atliepia aktualiausius šių dienų globalius iššūkius.
Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija
