„Tvarumas“ lietuviams nėra tik skambus žodis, jis tampa kasdienio gyvenimo dalimi ir būtinybe. Tai įrodo ir naujausio Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai: 73 proc. apklaustųjų atsakė, kad jiems rūpi tvarumas. Tyrimą užsakiusios atliekų ir aplinkos tvarkymo įmonės „Ekonovus“ atstovai pastebi, kad noro saugoti aplinką yra, tačiau trūksta žinių, kaip tinkamai tai daryti. Tyrimų bendrovės „Spinter“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 73 proc. šalies gyventojų rūpi tvarumas ir jie stengiasi gyventi tvariai, 14 proc. laikosi priešingos nuomonės, o 13 proc. prisipažino nežinantys, kas yra tvarumas. Apklausa parodė, kad tvarumas dažniau rūpi 36-45 metų amžiaus moterims, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų apklaustiesiems. Nežinantys tvarumo sampratos dažniau prisipažįsta vyrai,…
Skurdo veidai – skirtingi
Statistikos departamente vyko skurdo rodiklių pristatymas. Įvairių sričių ekspertai diskutavo ir ieškojo atsakymų į klausimus, kokį poveikį skurstantiems turi piniginė socialinė parama, ar vyrai ir moterys susiduria su vienoda skurdo rizika, kokį poveikį skurdo pokyčiams Lietuvoje turės energetinė krizė? Prastėjanti ekonominė situacija labiausiai paliečia tuos, kurie yra atsidūrę skurdo gniaužtuose. Nors Lietuvos statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad skurdo rizikos lygis mūsų šalyje po truputį mažėja, tačiau Lietuvoje skurdas vis dar yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – šalyje skursta kas penktas gyventojas. Lietuvos statistikos departamento elektroninis leidinys „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“ (2022 m. leidimas) atskleidžia, kad žemiau skurdo rizikos ribos praėjusiais metais gyveno 20 proc. šalies gyventojų. Skurdo rizikos…
Pritarta, kad nišos savivaldybės lėšomis įrengtame kolumbariume būtų skiriamos neatlygintinai
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimams, kurie numato, kad gyventojams nebereikės mokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose. Taip pat nustatytas kremuotiems žmogaus palaikams skirtos kapavietės dydis. Kape, kuriame jau palaidoti kremuoti žmogaus palaikai bus draudžiama laidoti pakartotinai. Šiuo metu daugelis savivaldybių tarybos sprendimu yra nustatę mokestį už kolumbariumo nišos suteikimą. Jis svyruoja nuo 300 iki 1,5 tūkst. eurų ir tai yra nemaža finansinė našta mirusiojo artimiesiems. Todėl nuspręsta, kad nuo šiol kolumbariumo nišos turi būti suteikiamos nemokamai. Nustatytas tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti skiriamos kapavietės dydis – 1,32 kv. metro (1,10 m x 1,20 m), kelis kartus mažiau, negu įprastos kapavietės. Tai leis sumažinti sparčiai besiplečiančius…
Vilnius svarsto apriboti fejerverkų ir pirotechnikos priemonių naudojimą
Sostinės Taryba pradėjo svarstyti tam tikrų kategorijų fejerverkų ir civilinės pirotechnikos priemonių draudimą. Tikimasi, kad tai sumažins oro taršą, triukšmą ir neigiamą poveikį Vilniaus gyventojams ir gyvūnams. Galutinį sprendimą planuojama priimti kitame Tarybos posėdyje – spalio 26 d. „Dar praėjusią vasarą miesto Taryba priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo keisti požiūrį į miesto švenčių ir kitų renginių organizavimą – atsisakyti juose fejerverkų. Tikiu, kad būtent tai paskatino didesnę diskusiją visuomenėje dėl fejerverkų keliamos taršos ir žalos. Be to, po rezoliucijos Vilniuje žymiai sumažėjo renginių, kuriuose naudojami fejerverkai. Padarėme milžinišką pokytį“, – sako Laisvės partijos narys Vincas Jurgutis. Draudimas galiotų visoje savivaldybės teritorijoje Pakeisdami nuo 2007-ųjų galiojusias triukšmo prevencijos viešosiose Vilniaus miesto vietose…
Šiaurės ir Baltijos šalių tvaraus verslo susitikimas: Tiekimo grandinės valdymas dabartiniame geopolitiniame kontekste
Tiekimo grandinė – vis dar ignoruojama tvarumo dalis, nors dažnai ji sukuria daug didesnius socialinius ir aplinkosauginius poveikius, nei pačios įmonės veikla. Tai suvokdamas, verslas turi imtis realių pokyčių, apie kuriuos jau devintus metus organizuojamame Šiaurės ir Baltijos šalių tvaraus verslo susitikime spalio 13 dieną gyvai ir nuotoliniu būdu diskutuos Lietuvos bei užsienio šalių ekspertai. Prie sklandaus tiekimo grandinės veikimo prisideda daug organizacijų, įskaitant žaliavų, energijos tiekėjus, prekių gamintojus ir tiekėjus. Anot vienos iš organizatorės Lietuvos atsakingo verslo asociacijos LAVA vadovės Audronės Alijošiutės-Paulauskienės, prie tvarumo rizikų valdymo gali prisidėti kiekviena iš šių organizacijų. „Vis dėlto, įmonės nerimauja dėl padidėjusių išlaidų, joms sunku patikrinti sudėtingas tiekimo grandines. Tačiau tai svarbu daryti…
Vilniaus oro uostas tapo Baltijos šalių lyderiu: aplinkosaugos pasiekimai pripažinti tarptautiniu lygiu
Vilniaus oro uostas skelbia pasiekęs reikšmingą tarptautinės aplinkosaugos programos „Airports Carbon Accreditation“ (ACA) pripažinimą. Didžiausiam Lietuvos oro uostui per kelerius metus pavyko daugiau nei trečdaliu sumažinti vidutines anglies dvideginio emisijas, tenkančias vienam keleiviui. Šis ir kiti įvairių atliktų aplinkosaugos projektų rezultatai oro uostui leido pasiekti trečiąjį tarptautinės programos etapą – tai yra geriausias įvertinimas tarp Baltijos šalių oro uostų. Į naują programos lygį vienu metu pakyla visi trys oro uostai – nuo 2016 metų ACA programoje dalyvaujantis Vilniaus oro uostas iš antro pereina į trečią, o nuo 2019 metų prie programos prisijungę Kauno ir Palangos oro uostai žengia į antrą etapą. „Džiaugiamės tuo, kokį progresą šioje aplinkosaugos programoje demonstruoja Lietuvos…
Gyvūnų globos dieną kviečiame į konferenciją, skirtą Gyvūnų gerovės metams
Šiandien minima Pasaulinė gyvūnų globos diena primena, kad visi esame už juos atsakingi. Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos jūrų muziejumi, Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, spalio 14 d. organizuoja konferenciją ,,Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai”. Pasaulinę gyvūnų globos dieną tarptautinė bendruomenė pažymi nuo 1931-ųjų, kai Florencijoje įvyko pirmoji gyvūnų globai skirta konferencija. Šios dienos globėju pasirinktas šventasis Pranciškus, savo žemiškajame gyvenime pasižymėjęs ypatingu jautrumu visiems gyvūnams. Lietuvoje ši diena minima nuo 1994 m. Tačiau gyvūnų globos pradžia mūsų šalyje siekia XIX amžių. 1873 m. Mykolas Oginskis Rietave įsteigė pirmąją gyvūnų globos draugiją, kuri gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Ji buvo atgaivinta 1922…
„Mestilla“ 40% sumažino kvapų koncentraciją
Šiais metais atliktų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos matavimų ir „Sweco Lietuva“ atliktų modeliavimų duomenimis, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ kvapo sklaidos koncentracija gyvenamojoje aplinkoje sudarė 0,4 europinio kvapo vieneto (OUE/m3) – apie 40% mažiau nei 2020 m., 20 kartų mažiau nei leistina dabar ir 12 kartų mažiau nei bus leidžiama nuo 2024 m. Tokį rezultatą lėmė nuoseklios bendrovės investicijos į kvapų neutralizavimo technologijas. Šių metų matavimų duomenimis, kvapo koncentracija gamyklos teritorijoje siekė 2,96 OUE/m3. Kvapo sklaidos modeliavimai parodė, kad gamyklos teritorijoje išmatuota kvapo koncentracija yra apie 3 kartus mažesnė negu šiuo metu leistina norma gyvenamojoje aplinkoje. O „Sweco Lietuva“ atlikto kvapo sklaidos modeliavimo duomenimis,…
VDU ŽŪA mokslininkas: pelno siekiantis žmogus – grėsmė visai ekosistemai
Visuose žemynuose vyksta negrįžtami žmogaus dominavimo epochoje procesai – mažėja biologinė įvairovė, nyksta miškai, natūralios buveinės ir didžiosios dalies pokyčius lemiančių veiklų iniciatorius – kuo didesnio pelno siekiantis žmogus. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Aplinkos ir ekologijos instituto mokslininkas dr. Žydrūnas Preikša, neįsivaizduojantis gyvenimo be kelionių po visą pasaulį, į šiandieninę ekologinę situaciją pasaulyje žiūri su nerimu. Nors ekologinės problemos pripažįstamos ir sprendžiamos pasauliniu lygiu, mokslininkas pastebi, kad situacija grėsminga. Žmonių skaičiaus augimas – iššūkis natūralioms ekosistemoms ir ištekliams Ekologinėms problemoms neabejingas mokslininkas įsitikinęs, kad didžioji dalis ekologinių iššūkių susiję su augančiu žmonių skaičiumi žemėje. „Daugumoje Europos šalių gyventojų prieaugis nulinis ar minusinis, todėl mes nejaučiame, bet…
Maisto nešvaistymo iššūkyje sudalyvavusi Laura Mazalienė: „Kiekviena išmetama smulkmena turi savo kainą“
Žurnalistė, verslininkė Laura Mazalienė priėmė prekybos tinklo „Rimi“ mestą savaitės maisto nešvaistymo iššūkį „Gaminu, neišmetu“. Kurį laiką stebėjusi savo šeimos suvartojamų produktų kiekius, trijų vaikų mama konstatavo, jog su vyru yra pakankamai disciplinuoti ir maisto beveik neišmeta. Tačiau iššūkio metu sunkiausia buvo atsikratyti įpročio į prekybos centrą užsukti alkanai – tuomet kildavo noras nukrypti nuo pirkinių sąrašo, pirkti daugiau produktų, didesnėse pakuotėse. „Kiekviena išmetama smulkmena turi savo kainą, tad neapdairiai apsipirkdami ne tik prasilenkiame su tvarumo principais, bet ir švaistome pinigus, kuriuos taip norisi sutaupyti“, – sako Laura. Patirtis, gimus vaikams, suformavo planavimo įgūdžius Auginantys daugiau nei vieną vaiką, puikiai žino, kiek logistikos iššūkių laukia su atžalomis: nuvežti ir parsivežti…
