Upių tinklą galima palyginti su žmogaus kraujo apytaka – užsikimšus kraujagyslei, medžiagos nebegali cirkuliuoti. Šiuo metu Lietuvos upių kraujotaką blokuoja mažiausiai 1,5 tūkst. žmogaus sukurtų betoninių „krešulių“. Šios užtvankos daugeliu atvejų yra nenaudingos, nebeteikia naudos nei ekonomikai, nei žmonėms, tačiau toliau blokuoja upes ir žaloja gamtą. Žmonės upes pakeitė neatpažįstamai Šiemet paskelbtame Dartmuto universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad per pastaruosius 40 metų žmonės sugebėjo didžiausias pasaulio upes pakeisti iki šiol neregėtu greičiu ir sukelti precedento neturinčius pokyčius. „Masinė XX a. vykusi užtvankų statyba 49 % sumažino upių suspenduotų nuosėdų patekimą į vandenynus. Upių nuosėdos – daugiausia smėlis, dumblas ir molis – vaidina svarbų ekologinį vaidmenį, nes jos yra gyvenamoji aplinka…
Daugiau nei 25 tūkstančiai lynų papildė Lietuvos ežerus
Šią savaitę baigti lynų įveisimo į šalies ežerus darbai. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 metų planą, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai ir žuvivaisininkai į šalies ežerus išleido 25,2 tūkst. vnt. dvivasarių žuvų. Vidutinis įveistų lynų svoris – 19 g. Išleisti lynai dirbtiniu būdu išveisti ir išauginti Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuje, Simne. Žuvimis gausiai praturtinti Ignalinos, Mažeikių, Molėtų, Varėnos, Vilkaviškio ir Vilniaus rajonų ežerai. Lynas – karpžuvių būrio žuvis, priklausanti karpinių šeimai. Ilgis – iki 60 cm, svoris – iki 7 kg. Kūnas kresnas, labai gleivėtas. Uodegos stiebelis trumpas. Nugara juodai žalsva, šonai žalsvai auksinės spalvos, papilvė pilkšva arba gelsva. Akys…
Lietuvoje filmuota dokumentika skatina pažvelgti į užtvankų keliamas problemas
Ketvirtadienį Briuselyje, Europos upių konferencijoje pristatomas dokumentinis filmas „Užtvankų griovėjai“ (ang. „Dambusters“), praeitais metais filmuotas ir Lietuvoje. Pasaulinėje filmo premjeroje dalyvauja didžiausios tarptautinės aplinkosauginės organizacijos, Europos Komisijos, įvairių Europos šalių, tarp kurių ir Lietuva, atstovai. Kino kompanijos „Magen Entertainment“, Pasaulio gamtos fondo ir Pasaulio žuvų migracijos fondo dokumentinis filmas supažindina, kaip atkuriamas upių vientisumas Ispanijoje, Prancūzijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lietuvoje. Filmo centre yra žmonės – bendruomenės, gyvenančios aplink užtvankas ir tvenkinius, grupės, palaikančios užtvankų šalinimą ir prieš tai protestuojančios. Dokumentiniame filme pasirodo ir serialo „Vikingai“ žvaigždė Jasper Pääkkönen, kuris itin aktyviai pasisako už užtvankų šalinimą Suomijoje. Dokumentinis filmas apie užtvankų griovimą Lietuvoje buvo filmuojamas Bražuolės upės vietoje, kur prieš metus…
Planuojama įsteigti Suvalkijos nacionalinį parką
Suvalkijos nacionalinio parko įsteigimas buvo planuojamas jau prieš 20 metų, tačiau darbai buvo sustabdyti dėl Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų, susijusių su sklypų skaidymu dalimis. Šiuo metu Saugomų teritorijų įstatymas yra patobulintas, todėl Suvalkijos nacionalinio parko steigimo bei Vištyčio regioninio parko transformavimo darbai bus tęsiami. Kaip teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Suvalkija nusipelno turėti savo nacionalinį parką. Planavimą pradėsime dar šiemet, o ne vėliau kaip 2024 m. po viso mokslinio pagrindimo ir gyventojų įtraukimo, jį įsteigsime: „Sūduvos slėniai ir ledyninės lygumos, banguotos moreninės plynaukštės, ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdis ir Suvalkijos simbolis – Šešupė bus naujojo Nacionalinio parko apsaugos dėmesio centras.“ Vištyčio kraštas jau seniai ne vieną stebina savo unikalumu: kalvotąja Suvalkija…
Vyriausybė patikslino kremavimo veiklos licencijavimo taisykles, dokumentus žmonių palaikų vežimui į užsienį išduos NVSC
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Kremavimo veiklos licencijavimo taisyklėms, kurios išdėstytos nauja redakcija. Taisyklėse nustatyta kremavimo veiklos licencijas išduodanti institucija – Aplinkos apsaugos agentūra, jos įgaliojimai, dokumentai, kuriuos reikia pateikti norint gauti kremavimo veiklos licenciją. Atsisakyta kremavimo veiklos licencijos dublikato išdavimo. Nustatyta, kad šios veiklos licencija išduodama, keičiama, tikslinama elektronine forma per Licencijų informacinę sistemą ir joje licencija automatiškai užregistruojama. Taip pat nustatyta licencijos išdavimo, keitimo, tikslinimo, atsisakymo išduoti ar pakeisti licenciją tvarka, licencijuojamos veiklos sąlygos ir jų laikymosi priežiūra, įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą pateikimo ir šio įspėjimo panaikinimo, licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo tvarkos. Be to, Vyriausybė paskyrė Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos…
Kodėl atkuriamose pelkėse reikia iškirsti medžius
Dalį visuomenės glumina klausimas, kodėl gamtininkai vienur sodina miškus, o kitur, ypač pelkėse, netgi ragina žmones dalyvauti talkose ir rauti atželiančias pušeles ir beržus. Į šį klausimą atsako mokslų daktarė botanikė Dalytė Matulevičiūtė, dirbanti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. „Natūralios pelkės yra pati efektyviausia organinės anglies kaupykla pasaulyje. Jos sugeria iš atmosferos ir durpių klode užkonservuoja iki septynių kartų daugiau organinės anglies nei kitos sausumos ekosistemos, pralenkdamos ir miškus“, – teigia D. Matulevičiūtė. – Tačiau nusausinus pelkes, o tai Lietuvoje buvo itin plačiai daryta, jos iš kaupyklų tampa dideliais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltiniais. Kartu ateina ir kitos pasekmės – pradeda nykti pelkių biologinė įvairovė – tik joms būdingų augalų…
Tyrimas atskleidė: vidutinis namų ūkis Lietuvoje kasmet išmeta mėnesiui prasimaitinti skirtą biudžetą – 383 eurus
Prekybos tinklo „Rimi“ atlikta apklausa atskleidė, kad vienas namų ūkis Lietuvoje per metus vidutiniškai išmeta maisto už 383 eurus. Didžiausią maisto atliekų dalį sudaro jau paruošti produktai, vaisiai ir daržovės, o taip pat – duona, pieno gaminiai bei mėsa. Rugsėjo 29-ąją, pasaulyje minint Tarptautinę informavimo apie maisto švaistymą dieną, prekybos tinklas savo pirkėjams atskleis, ką jis pats daro mažindamas maisto švaistymą parduotuvėse – bus pristatyti plakatai, kurie visose „Rimi“ parduotuvėse skelbs, kiek tonų neparduoto maisto kiekvieną mėnesį išgelbėjama padedant „Maisto bankui“. Tikimasi, kad pirmą kartą Lietuvoje pristatoma iniciatyva ne tik atkreips visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemos mastą, bet ir pakvies kiekvieną pagalvoti, ką galime padaryti jį mažinant, o tuo…
EKOLINK: ar pasieksime iki 2030 metų ekologijai iškeltus tikslus?
Praėjusią savaitę parodos „Inno panorama“, kuri šiemet buvo skirta ekologijai, tvarumui ir Žaliajam kursui, metu vyko pirmoji Lietuvoje tarptautinė dviejų dienų konferencija „EKOLINK 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, organizuota Žemės ūkio ministerijos, VšĮ „Ekoagros“ ir VDU Žemės ūkio akademijos. Konferencijos data pasirinkta neatsitiktinai. Pernai trys svarbiausios ES institucijos – Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija – pasirašė deklaraciją, kuria rugsėjo 23-ioji paskelbta Europos ekologijos diena, tuo patvirtindamos ekologijos reikšmę, svarbą ir perspektyvumą. „Tikiu, kad nuo šiol konferencija taps tradiciniu renginiu, kai kartu susirenka gamintojai, ūkininkai ir verslininkai, valdžios institucijų, nevyriausybinio sektoriau atstovai, mokslo žmonės, vartotojai ir visi, kuriems rūpi ekologija. Išvada po konferencijos tokia: jei bus valstybinis stimuliavimas, edukavimas –…
VDU ŽŪA mokslininkė: dar galime išgelbėti mirštančią Baltijos jūrą
Vos pasibaigus vasarai pradedame galvoti apie kitų metų atostogas, o kas jeigu šios vasaros smagios maudynės jūroje buvo paskutinės? Klimato kaita, intensyvus žemės ūkis ir dėl to vis intensyvesnė eutrofikacija žudo Baltijos jūrą. Kraupūs mirusios jūros plotai plečiasi ir gali pasiekti mūsų krantus. Kodėl šiemet itin šiltas vanduo aplinkosaugininkams kelia didelį nerimą, kaip mes galime prisidėti prie jau įsibėgėjusių procesų lėtinimo, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja profesorė dr. Laima Česonienė. Rekordiškai šiltas Baltijos jūros vanduo – signalas apie grėsmingus pokyčius Profesorė L. Česonienė atkreipia dėmesį į klimato kaitą, lemiančią drastiškus pokyčius jūroje. „Baltijos jūros vanduo šiemet buvo…
Nuo kitos savaitės gyventojai galės antrą kartą prašyti kompensacijų už taršių šildymo katilų keitimą
Nuo spalio 3 d. neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, galės teikti paraiškas paramai gauti. Šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. Eurų. Antrajam kvietimui, kurį spalio 3 d. paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra, suplanuoti 15,3 mln. eurų. „Didelis gyventojų susidomėjimas šia parama rodo jos reikšmingumą siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų ir energetinės nepriklausomybės. Nauji šildymo įrenginiai ženkliai mažiau teršia aplinką, todėl gyventojai ne tik sutaupo lėšų efektyviau pasigamindami šilumos energiją, bet ir prisideda prie švaresnės aplinkos, geresnės oro kokybės“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Maksimali paramos suma…
