• Gamta ir gyvūnai

    Europos Komisija skatina mažinti tekstilės atliekų kiekį

    Europos Komisija liepos pradžioje pateikė priemonių paketą, kuris užtikrins, kad būtų tausojami ir tvariai naudojami gamtos ištekliai. Šiame pakete yra ir Europos parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų pakeitimas, kuriuo siekiama mažinti tekstilės atliekų kiekį, užtikrinti tinkamą šių atliekų tvarkymą. Išplėstinės atsakomybės sistema – tekstilės gamintojams ir importuotojams Komisija siūlo visose ES valstybėse narėse įvesti privalomas išplėstinės gamintojo ir importuotojo atsakomybės sistemas tekstilės gaminiams. Gamintojai ir importuotojai turės padengti tekstilės atliekų tvarkymo išlaidas, o tai taip pat bus skatinami mažinti atliekų kiekį ir gerinti tekstilės gaminių kokybines savybes, užtikrinant žiediškumą.  Gamintojų ir importuotojų įnašais bus finansuojami tekstilės atliekų atskiro surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pajėgumai. Gamintojų ir importuotojų piniginio indėlio dydis bus…

  • Gamta ir gyvūnai

    Besikeičiantis klimatas grasina gyventojų turtui: vien sandariai uždarytų langų nebepakanka

    Pastarosiomis savaitėmis temperatūra neretai viršija 25 laipsnius šilumos. Klimatologai ragina nebesistebėti ilgai trunkančiu sausuoju periodu ir po jo ateinančiomis stipriomis liūtimis. Tai – klimato kaitos padariniai, kurie neaplenkia ir Lietuvos. Gyventojai raginami pratintis prie orų pokyčių ir iš anksto įvertinti galimas stichijų rizikas. Tai, kad žmonės vis aiškiau mato klimato permainas šalyje, įrodo ir jų požiūris į stichijas. BTA užsakymu atlikta „Nielsen“ apklausa parodė, jog dėl gaisro savo namuose nerimauja net 54 proc. lietuvių. Dar 15 proc. respondentų bijo, kad jų namų neužlietų vanduo. Tiek viena, tiek kita nelaimė neretai yra stichijų pasekmė. Žaibų išlydžiai ne tik išveda iš rikiuotės elektronikos prietaisus, bet ir įplieskia ugnį, o gausus lietus sunkiasi…

  • Gamta ir gyvūnai

    Vėjo elektrinių menčių perdirbimas netrukus pasieks naujas galimybes

    Vėjo elektrinių menčių perdirbimas netrukus pasieks naujas galimybes Atsinaujinančią energetiką šalyje įsukančių vėjo jėgainių menčių perdirbimas daugelį metų vėjo energetikos priešininkų būdavo pasitelkiamas kaip argumentas, kad šios elektrinės yra nesuderinamos su tvarumu. Tuo tarpu vėjo energetikos specialistai sako, kad naujausios technologijos leidžia ne tik antram gyvenimui prikelti panaudotas, bet ir gaminti naujas lengviau perdirbamas vėjo elektrinių mentes. Vėjo elektrinių mentės daugiausia gaminamos iš stiklo arba anglies pluošto kompozitų ir plastiko ar kitų medžiagų mišinio. Toks žaliavų derinys užtikrina menčių patvarumą ir ilgaamžiškumą – įprastomis sąlygomis eksploatuojamos mentės gali tarnauti iki 25 metų. „Vėjo elektrinių menčių eksploatavimo laikotarpis iš esmės atspindi ir vėjo elektrinių parko eksploatavimo trukmę – 20-25 metus. Per…

  • Gamta ir gyvūnai

    Mokslininkas paaiškino, kaip elementarūs buities darbai prisideda prie Baltijos jūros taršos

    Mikroplastiko dalelės aptinkamos įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Baltijos jūroje, prie kurios poilsiautojai kasmet plūsta atostogauti, jų kiekis – linkęs didėti, irimo laikotarpis – sunkiai apibrėžiamas, o poveikis – gali būti pražūtingas. Mokslo žurnale „National Geographic“ rašoma, kad daugiau nei 80 proc. jūrų taršos sklinda iš sausumoje esančių šaltinių, pavyzdžiui, žmonių buities. KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad taršos lygis didėja, nes dažnai plastiku teršiame to nė nežinodami.  „Antikos laikais nuskendęs laivas, pagamintas iš medžio, jūros dugne dar randamas iki šiol. Taigi įsivaizduokite, jei tokia draugiška aplinkai medžiaga kaip medis gali išlikti jūrinėje aplinkoje tiek daug metų, kokį neapibrėžiamą laiko periodą vandenyje išlieka sunkiai skaidomas plastikas“, – sako…

  • Gamta ir gyvūnai

    Po daugelio metų iš esmės atnaujinti valstybinių parkų nuostatai

    Vyriausybė pritarė valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų nuostatų pakeitimams, kuriais mažinama administracinė našta ir išgryninamas  teisinis reguliavimas, į vieną dokumentą sujungiant du teisės aktus – valstybinių parkų nuostatus ir valstybinių parkų apsaugos reglamentus. Kai kurių parkų nuostatai keičiami pirmą kartą po daugelio metų, o nuostatų derinimas su suinteresuotomis šalimis, nuo aplinkosauginių iki verslo, iki visapusiškai tinkamų sprendimų suradimo truko net 6-erius metus.  Nauja redakcija išdėstyti Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Kuršių nerijos nacionalinių parkų ir 28 regioninių parkų nuostatai apibrėžia  šių parkų steigimo tikslus, išskirtinę vertę, valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumus, tradicinės architektūros ir sodybų planavimo, statybų, rekonstrukcijų, saulės elektrinių, ūkinių gyvūnų stoginių įrengimo, tvorų, lieptų statybos, renginių organizavimo ir kitus…

  • Gamta ir gyvūnai

    Simonas Gentvilas Europos ministrų susitikime akcentavo naujos sutarties dėl taršos plastiku būtinybę, atsinaujinančios energijos pajėgumų didinimą

    Liepos 10-11 dienomis aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Europos Sąjungos aplinkos ministrų neformaliame posėdyje Ispanijoje ir aptarė su Europos kolegomis, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria Europa vandens, miškų, biologinės įvairovės ir dirvožemio srityse, bei kaip spręsti šiukšlėmis užterštų jūrų problemą. Taip pat ministrai diskutavo apie atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą. Atsinaujinančios energijos pajėgumai turi trigubėti Aplinkos ministrai didelį dėmesį skyrė diskusijai apie balanso paieškas tarp atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Atsinaujinantys energijos ištekliai labai svarbūs energetikos žalinimui. Lietuvos aplinkos ministras susitikime atkreipė dėmesį į atsinaujinančios energetikos svarbą šalių energetinei nepriklausomybei, kuri šiandieniniame Ukrainos karo kontekste tampa dar aktualesnė. „Pastaruosius kelerius metus Lietuva deda daug pastangų, kad paspartintų…

  • Gamta ir gyvūnai

    Simonas Gentvilas: Lietuva spartins Ukrainos atstatymą, teikdama 3D virtualias miestų planavimo priemones

    Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Vienoje vykstančioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarptautinėje aukšto lygio konferencijoje klimato kaitos tema. Joje aplinkos ministras susitiko su ESBO Generaline sekretore Helga Schmid ir aptarė galimybes imtis aktyvesnių veiksmų Ukrainoje. Konferencijoje aplinkos ministras taip pat susitiko su Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministru Ruslan Strilets, su kuriuo aptarė gamtos atkūrimo ir infrastruktūros atstatymo aspektus. „Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą pasiekė precedento neturintį lygį, kai buvo tyčia sunaikinta Naujosios Kachovkos hidroelektrinės užtvanka. Ši ekologinė katastrofa turės ilgalaikį poveikį ekologijai ir žemės ūkiui, žmonių sveikatai ir biologinei įvairovei. Ji taip pat kelia pavojų Zaporižės atominės elektrinės saugumui ir mažina pasaulio pasiekimus kovojant su klimato kaita.…

  • Gamta ir gyvūnai

    Unikalias augalų kolekcijas puoselėjantis VDU Botanikos sodas įamžintas pašto ženkle

    enktadienį, liepos 7 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės  kurtą keturių  pašto ženklų bloką „VDU botanikos sodui – 100 metų“. Pašto ženklų nominalas – 1,80 Eur, tiražas – 6,70 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Kauno pašte, adresu Karaliaus Mindaugo per. 49. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas buvo įkurtas 1923 m. Kaune, Aukštojoje Fredoje. 62,5 hektaro plotą užimantį sodą įsteigė tuomečio Lietuvos universiteto (dabartinio VDU) Matematikos-gamtos fakultetas. Sodo teritorijoje auga daugiau kaip 15 tūkst. augalų rūšių, veislių ir formų, o pats sodas lankytojams yra atvertas ištisus metus. Svarbiausios sodo funkcijos yra augalų kolekcijų formavimas, kaupimas, atnaujinimas ir tyrimas.  Visos Botanikos sode esančios kolekcijos yra…

  • Gamta ir gyvūnai

    Seimas priėmė Prezidento inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas dėl didelės žalos aplinkai

    Lietuvos Respublikos Seimas antradienį priėmė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotus Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių pakeitimus, kuriais aiškiai įtvirtinama, kas yra laikoma „didele žala“ aplinkai, ir panaikinamos kliūtys operatyviam ir kokybiškam baudžiamajam procesui dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai. Valstybės konstitucinė pareiga yra garantuoti viešąjį interesą dėl natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugos užtikrinimo bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo. Tačiau iki šiol egzistavusi teisinė spraga apsunkino efektyvų nusikalstamų veikų aplinkai išaiškinimą bei kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn.  Šalies vadovas prieš prasidedant Seimo pavasario sesijai inicijavo BK pataisas, kuriomis pasiūlė apibrėžti, kas yra laikoma „didele žala“ aplinkai BK 270 ir 2711 straipsnių kontekste. Kol BK įtvirtinto „didelės žalos“ aplinkai požymio…

  • Gamta ir gyvūnai

    Palangoje pristatyta J. Vaitkutės instaliacija: ar šiukšlės yra tai, ką norime palikti po savęs

    Aplinkos ministerijos iniciatyva šeštadienio pavakarę Palangoje pristatyta menininkės Jolitos Vaitkutės instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“. Įspūdingo dydžio tris mėnesius iš sąvartyno žemių ir šiukšlių kurta kaukolės formos skulptūra simboliškai kalba apie Lietuvoje ir kurortuose augančią šiukšlinimo problemą. Renginyje savo įžvalgomis dalinosi Aplinkos ministerijos atstovė Aistė Žilinskienė ir visuomenininkė Neringa Rekašiūtė, kurios skatino žiūrovus apmąstyti savo paliekamą plastikinį pėdsaką Žemėje. Aplinkos ministerijos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus sugeneruoja beveik 500 kg komunalinių atliekų. Visgi išskirtine statistika, ypatingai sezono metu, išsiskiria Lietuvos pajūrio kurortai. Remiantis naujausiu Aplinkos apsaugos agentūros tyrimu, vidutiniškai Baltijos jūros paplūdimiuose randama apie 96 vnt. šiukšlių šimto metrų atkarpoje. Daugiausia šiukšlių randama Palangoje – net 330 vnt. šimto metrų atkarpoje,…

Privatumo politika