Privačius šachtinius gręžinius ir šulinius naudojantys sostinės regiono gyventojai šiemet gėrė kur kas geresnės kokybės vandenį nei praėjusiais metais. „Vilniaus vandenų“ laboratorija, atlikusi iš klientų mėginių beveik 3,3 tūkst. vandens tyrimų, nustatė, kad didžioji dalis atitiko higienos normą. Pernai tokių tyrimų buvo vos pusė. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės laboratorijoje ištirtas 504 gręžinių ir 138 šulinių vanduo. Higienos normą atitiko didžioji dalis tirtų mėginių – iš gręžinių vandens reikalavimus atitiko 88 proc., o iš šulinių – 90 proc. mėginių. Palyginimui, praėjusiais metais higienos normos reikalavimų neatitiko net 51 proc. gręžinių ir 45 proc. šulinių mėginių. „Naudojantis privačiais gręžiniais ar šuliniais labai svarbu vandenį tirti reguliariai…
USAD atnaujina taromatus – grąžinti pakuotes bus dar patogiau
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) kartu su partneriais aktyviai atnaujina taromatų įrangą. Šimtai naujų taromatų pagreitins pakuočių grąžinimo procesą ir suteiks daugiau patogumo gyventojams, kurie prisideda prie aplinkosaugos ir tvarumo. „Beveik dešimtmetį Lietuvoje gyvuojančią užstato sistemą šiandien palaiko 9 iš 10 gyventojų. Šis pasitikėjimas mus skatina tobulėti ir užtikrinti taromatų tinklo veiklos kokybę. Įvertinę vartotojų patirtį, atrinkome pažangius technologijų sprendimus ir įrenginius, kurie geriausiai dera su prekybos vietų sąlygomis ir yra patogūs ne tik tarą grąžinantiems žmonėms, bet ir taromatus prižiūrintiems darbuotojams“, – sako USAD vadovas Gintaras Varnas ir pažymi, kad taromatų modernizacija yra ilgalaikis projektas, įgyvendinamas etapais. USAD duomenimis, per pirmąjį etapą bus atnaujinta kiek daugiau negu 300 taromatų…
Trumpa pranešimų gaviklių sėkmės istorija – viską pakeitė vienas įrenginys
„Kodas raudona, palata 127“ – gydytojas perskaito žinutę siaurame pranešimų gaviklio ekrane ir pasileidžia bėgti ilgu ligoninės koridoriumi pas pacientą. Tai įprasta scena iš bet kurio populiaraus 2000-ųjų serialo ar filmo apie medikus. Nors pranešimų gaviklių, vadinamųjų „peidžerių“ (angl. pager), populiarumas prilygo akimirkai, jie vis dar naudojami medicinos bei klientų aptarnavimo srityse. Lietuvoje taip ir nespėję išpopuliarėti pranešimų gavikliai taip pat paliko nedidelį pėdsaką šalies interneto istorijoje, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai. Pirmasis pranešimų gaviklis sukurtas 1949 m. amerikiečio Alfredo J. Grosso – belaidžio radijo ryšio eksperto. Jau po metų ši technologija pradėta naudoti vienoje Niujorko ligoninėje, kurios gydytojai galėjo gauti kvietimus skubiai grįžti į darbą. Dar po dešimtmečio, 1959 metais,…
Palydovai fiksuoja: Lietuvos miškai plečiasi sparčiausiai Baltijos regione
Naujausi palydovų duomenys rodo, kad Lietuvos miškai plečiasi sparčiau nei daugelyje kitų Europos šalių. „Global Forest Watch“ (GFW) platformos analizė, paremta NASA ir „Landsat“ palydovų bei Merilendo universiteto GLAD laboratorijos duomenimis, atskleidė, kad per pastaruosius dešimtmečius Lietuva išlaiko nuosekliai teigiamą miškų dangos augimo tendenciją. „Naudojant palydovų duomenis miškų stebėsenai, žengiame į naują inovacijų etapą – galime objektyviai matyti, kokia yra mūsų miškų būklė, ir suprasti, kaip atrodome pasaulio kontekste“, – sako Valstybinės miškų tarnybos direktorius Mindaugas Tarnauskas. Europa: Lietuva – tarp šalių, kuriose miškai plečiasi „Matome, kad Lietuvos miškų dangos rodikliai išlieka tarp geriausių Europoje“, – teigia su GFW platformos duomenimis susipažinęs Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas…
Kaip jautiesi, Lietuva? Nacionalinio savijautos indekso pristatymas
Renginio tipas: Žiniasklaidos pusryčiai Renginio data: trečiadienis, 2025 lapkričio 12 Renginio pradžia: 10:00 Renginio pabaiga: trečiadienis, 2025 lapkričio 12 Renginio vieta: Solo Society City House Vilnius (Šv. Stepono g. 33, Vilnius) Mieli žiniasklaidos atstovai, Vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais atliko tyrimą, kuris leido sukurti Nacionalinį savijautos indeksą – pirmą kartą skaičiais pamatuoti, kaip jaučiasi mūsų šalies gyventojai. Tiek fiziškai, tiek emociškai – kiek lietuviai jaučiasi laimingi. Tad kokia gi ta mūsų visuomenės savijauta? Ir ko reikėtų, kad ji gerėtų? Tai kviečiame aptarti Nacionalinio savijautos indekso pristatyme, kur: „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė pristatys tyrimą, jo metodologiją ir rezultatus Tyrimo bendraautorius, genetikas ir ilgaamžiškumo praktikų pradininkas…
Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?
Įrašų srautas, kurį matote savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, netrukus ims keistis akyse. „Meta“ ruošiasi pripildyti jį dirbtinio intelekto (DI) sukurtais vaizdais ir vaizdo įrašais, pasitelkusi partnerystę su viena pažangiausių vaizdų generavimo platformų – „Midjourney“. Pasak Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovo, toks žingsnis gali iš esmės pakeisti, kaip žmonės kuria ir vartoja turinį socialiniuose tinkluose – ribos tarp realybės ir DI nyksta taip greitai, kad daugelis nebeatskiria, kuo pasitikėti. „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas neseniai patvirtino, kad bendrovė į savo rekomendacijų sistemas integruos didžiulį naują DI sukurto turinio srautą. Jis pabrėžė, kad DI skatina žmones kurti turinį, todėl didesnė DI įrankių plėtra socialiniame tinkle yra neišvengiama. „Facebook“ užtvindys DI kurti…
Protinga valdysena: demokratiškas valdymas, įtraukiantis piliečius, algoritmus ir žmogišką jautrumą
„Gyvename pasaulyje, kuris nuolat išgyvena daugybines krizes – pastarąjį dešimtmetį jos veja viena kitą ir reikalauja sprendimų, kurie būtų lankstūs, orientuoti į dabartines aktualijas ir poreikius, technologinius ar kitus pokyčius. Būtent tam skirta protinga valdysena: valdymas, kuris įtraukia bendruomenes ir kitas suinteresuotas šalis į sprendimų priėmimą, ieškant ekspertinių žinių ir tariantis, bendradarbiaujant“, – paaiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja, Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto laikinoji direktorė doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, dalyvavusi bendroje Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslinėje konferencijoje „Human and More-Than-Human Futures: Innovating Technologies for Coexistence“ Vilniuje ir Kaune. Mokslininkė pažymi, kad protinga valdysena reiškia valdymą, kuris įtraukia ne vien įmones ar institucijas, bet ir paprastus piliečius…
Nuo DI prototipų iki verslo idėjų: nauja programa padės moksleiviams kurti technologijas
Lietuvoje startuoja nauja 9–12 klasių moksleiviams skirta verslumo ugdymo iniciatyva – dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių (DI MMB) programa. Ją inicijuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) bei Inovacijų agentūra, įgyvendina – „Lietuvos Junior Achievement“. Tai pirmoji tokia programa Lietuvoje, skirta jaunimui, siekiančiam praktiškai išbandyti DI technologijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms problemoms spręsti. „Dirbtinio intelekto mokinių mokomųjų bendrovių programa padeda jaunimui suprasti, kad technologijas galima ne tik naudoti, bet ir kurti. Mūsų tikslas – suteikti moksleiviams galimybę pamatyti, kaip moksliniai tyrimai ir technologijos gali būti taikomi realiame gyvenime – visa tai leidžia kurti didesnės pridėtinės vertės produktus bei paslaugas. Tokios iniciatyvos ugdo kūrybiškumą, skatina domėtis inovacijomis ir padeda jaunimui pasirengti…
Ką skaityti? TOP 10 Čiurlionio metų knygos
Vyriausybės kanceliarijos kuruojamoje programoje „Čiurlioniui 150“ menininkui buvo dedikuota ne tik gausybė renginių bei iniciatyvų, bet ir itin daug leidinių, tad pateikiame TOP 10 knygas ir rekomendacijas skaitytojams, kuriems šie skaitiniai atvertų vis kitą menininko kūrybos ir gyvenimo pusę. Nuo paslaptingų vaikystės istorijų iki muzikos, dailės ir laiškų, alsuojančių genialumo šviesa, skirtų mažiems ir dideliems, pažįstantiems ir analizuojantiems ar tik pradedantiems pažinti Čiurlionį. Jaukiais rudens vakarais kviečiame atrasti savo leidinį – tą, kuris įkvėps skaityti, klausytis, keliauti, tyrinėti ar leistis į kelionę po čiurlionišką minčių, garsų ir spalvų visatą. Čiurlionis – mažiems ir dideliems 1. Mildos Pleitaitės ir Kazimiero Momkaus knyga„Kastukas sugrįžo“ – tai jaunajai auditorijai skirtas, tačiau ir kiekvienam…
Kretingos rajono savivaldybei skirta 1,5 mln. eurų potvynių rizikai mažinti
Aplinkos ministerija skyrė 1,5 mln. eurų ES lėšų potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimui Kretingos rajono savivaldybėje. „Vakarų Lietuvoje vis dažniau kylantys potvyniai sukelia didelę žalą. Pavyzdžiui, Kretingoje visai neseniai buvo kilusi didelė grėsmė: dėl gausiai iškritusių kritulių ir pakilusio vandens lygio Akmenos upėje, vanduo galėjo užlieti miestelio gatves. Turime atsakingai ruoštis tokiems ekstremaliems reiškiniams ir užtikrinti veiksmingą potvynių prevenciją. Šios skirtos lėšos padės Kretingai sumažinti kylančią riziką“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, o tai didina potvynių tikimybę ir mastą. Vis dažnėjantys potvyniai, ypač Vakarų Lietuvoje, pastaraisiais metais daro žalą tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimui ir turtui. Lėšos…
