Savivaldybėms, patenkančioms į potvynių rizikos teritorijas, nuo šiol nebereikės remtis apytiksliais skaičiavimais ar skirtingais duomenų šaltiniais. Valstybės duomenų agentūra, sujungusi turimus duomenis, sukūrė naują interaktyvų žemėlapį, leidžiantį tiksliai įvertinti galimas potvynių rizikas ir nustatyti, kiek ir kokių gyventojų bei pastatų patenka į užliejamas teritorijas. Nuo poreikio iki sprendimo Sprendimas sukurtas reaguojant į savivaldybių poreikį teikti tikslius duomenis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgyvendinamą potvynių rizikos mažinimo priemonę „Didinti atsparumą ekstremaliesiems hidrometeorologiniams reiškiniams“. Iki šiol savivaldybėms, rengiančioms įvairius rizikų planus, paraiškas ir pažymas, tekdavo nurodyti: kiek gyventojų gyvena potvynių rizikos teritorijose; kiek pastatų patenka į užliejimo zonas; kokia teritorija būtų paveikta skirtingų scenarijų atveju. Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų reikalavimuose nustatyta, kad pateikiami duomenys turi būti tikslūs. Valstybės duomenų agentūros agreguotas žemėlapis suteikia galimybę realiuoju laiku stebėti ir vertinti aktualius ir tikslius rodiklius. Oficialūs ir aktualūs duomenys Šis…
Aplinkos ministerija primena: iki kovo 31 d. būtina pateikti ataskaitas Europos Komisijai apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas
Aplinkos ministerija primena, kad, vadovaujantis F-dujų reglamentu (ES) 2024/573, iki 2026 m. kovo 31 d. įmonės turi teikti ataskaitas Europos Komisijai (EK) apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (F-dujos). Jos turi būti pateiktos per F-dujų portalą. Ataskaitas turi teikti F-dujų gamintojai, importuotojai, eksportuotojai taip pat jas naikinusios, kaip žaliavą naudojusios ar regeneravusios įmonės ar fiziniai asmenys. Gamintojai, importuotojai ir eksportuotojai, kurie ankstesniais kalendoriniais metais pagamino, importavo ar eksportavo hidrofluorangliavandenilius (HFC) arba viršijo vieną metrinę toną arba 100 tonų CO2 ekvivalento kitų F-dujų, pateikia EK duomenis apie kiekvieną šių cheminių medžiagų. Svarbu paminėti, kad jeigu gamintojas arba importuotojas, kuriam buvo paskirta ar perduota kvota per ankstesnius kalendorinius metus, rinkai nepateikė HFC – teikia „nulinę…
Užsidarome langus, nes šalta? Puiki terpė pelėsiui!
Per žiemos šalčius, saugodami šilumą, dažniausiai pasistengiame sandariai užsidaryti langus ir duris, kad liktų kuo mažiau plyšių šalčiui prasiskverbti. Vis dėlto šiltose ir nevėdinamose patalpose glūdi naujas nematomas pavojus – pelėsis. Didėjant oro drėgmei namuose ima kauptis kondensatas, kuris ir sudaro palankią terpę formuotis pelėsiui. Siekiant išvengti galimos drėgmės žalos, ekspertai pataria imtis kelių svarbių priemonių. Svarbus vėdinimas Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pelėsis dažniausiai atsiranda dėl padidėjusios drėgmės ir nepakankamos ventiliacijos. Riziką taip pat didina temperatūrų skirtumai bei nesandarios pastato konstrukcijos – langai, stogas, sienos ar vamzdynai, dėl kurių patalpose susidaro sąlygos kauptis kondensatui. Didėjant oro drėgmei ir keičiantis oro sąlygoms rekomenduojama įvertinti, ar būstas tinkamai apšiltintas: turėtų būti palaikoma…
Z karta keičia el. prekybos taisykles: kokios tendencijos pastebimos?
Jauniausia suaugusiųjų Z karta Lietuvoje aktyviai formuoja naują el. prekybos kryptį – tam tikrose srityse galima pastebėti naujas tendencijas. Socialinių tinklų įtaka ir populiarėjantis pirkimas iš antrų rankų arba vartojo–vartotojui (C2C) ryškiai išsiskiria iš kitų amžiaus grupių. Naujausio tarptautinio „DPD“ „E. Barometro“ tyrimo duomenys rodo, kad net 80 proc. Lietuvos Z kartos interneto pirkėjų jau turi nuolatines pajamas. Dauguma jų gyvena savarankiškai, tačiau dalis vis dar sulaukia finansinės paramos iš tėvų – tai rodo, kad jauni žmonės yra aktyvūs vartotojai, nors jų finansinis savarankiškumas vis dar formuojasi. „Tai signalas verslui, kad Z karta jau dabar turi realią perkamąją galią. Tai nebėra tik impulsyvūs, mažos vertės pirkimai – jauni žmonės turi reguliarias…
Kava išsinešimui tampa įpročiu: 4 iš 10 lietuvių ją renkasi bent kartą per savaitę
Kava išsinešimui Lietuvoje tampa nebe atsitiktiniu pasirinkimu, o nuosekliu kasdieniu ritualu. Naujausias kavos vartojimo įpročių tyrimas rodo, kad 40 proc. lietuvių kavą išsinešimui geria 1–2 kartus per savaitę, o dažniausia vieta jai įsigyti – degalinės. Tai patvirtino 61 proc. apklaustųjų – beveik dvigubai daugiau nei nurodžiusių kavines (28 proc.). 2026 m. vasarį „Intra research“ atlikta apklausa[1] atskleidė – pagrindinis argumentas, dėl kurio degalinės tampa pirmuoju pasirinkimu kavai – patogumas. Tai įvardijo net 79 proc. respondentų. Tačiau ryškėja ir kokybės aspektas – kas ketvirtas apklaustasis (25 proc.) teigia, kad į degalinę užsuka būtent dėl geros kavos. „Stebime, kad klientai tampa vis reiklesni kavos kokybei, noriai išbando naujus skonius ir tikisi nuolatinių…
Sukrečianti statistika: jaunuoliai pinigus praranda vis dažniau ir dėl to kaltas „TikTok“
Grotažymės #FinTok ir #MoneyTok renka milijardus peržiūrų, o socialiniai tinklai tiesiog mirga nuo patarimų, kaip „įdarbinti“ pinigus ir išeiti į pensiją trisdešimties. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip teigiamas reiškinys – finansinis švietimas tampa prieinamas, suprantamas ir nenuobodus. Tačiau „Almond Financial“ atlikta analizė parodė, kad net 87 proc. finansinių patarimų „TikTok“ platformoje gali klaidinti arba yra neteisingi. Tad už spalvingų filtrų ir energingos muzikos dažnai slypi paviršutiniškumas, nekompetencija, o kartais – ir tiesioginis pavojus jūsų pinigams, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai. Kodėl 60 sekundžių neužtenka? Pagrindinė problema, kylanti kuriant finansinį turinį trumpųjų vaizdo įrašų platformose, yra tai, kaip turinio kūrėjai išnaudoja šiuose tinkluose populiarų formatą. Finansų pasaulyje – daug niuansų, jis…
„Kreda“ kredito unijų grupės 2025 metų rezultatai: paskolų portfelis perkopė pusę milijardo eurų, augimas fiksuotas visuose segmentuose
„Kreda“ grupės kredito unijos 2025 metais uždirbo 5,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Kredito unijų grupės „Kreda“ pajamos praėjusiais metais sudarė 43,3 mln. eurų. Grupės turtas praėjusių metų pabaigoje pasiekė 691,4 mln. eurų, arba 24 proc. daugiau nei 2024 metais. Paskolų portfelis per metus augo 24 proc., indėlių – 26 proc. „Kreda“ grupės kapitalas 2025 m. pabaigoje sudarė 63,6 mln. eurų – 15 proc. daugiau nei prieš metus. 2025 metus „Kreda“ kredito unijų grupė užbaigė pasiekusi istorinę ribą – grupės paskolų portfelis, neaudituotais finansiniais duomenimis, viršijo 0,5 mlrd. eurų. Grupė fiksavo stabilų turto, kapitalo bei indėlių augimą. „Kreda“ grupės augimo tempas buvo spartesnis nei visos kredito unijų rinkos vidurkis. Lietuvos…
Kaip LEDVANCE LED sistema pakeitė Vilniaus stadiono apšvietimą: šviesa, kuri pagaliau yra ten, kur jos reikia
Dar visai neseniai Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos stadiono apšvietimas buvo problema visiems – ir sportuojantiems, ir šalia gyvenantiems. Senos kartos metalo halogenų prožektoriai apšvietė ne tik aikštę, bet ir aplinkinius daugiabučius, o pati sistema buvo lėta, neefektyvi ir brangi eksploatuoti. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė: stadionas apšviestas ryškiau, tolygiau ir ekonomiškiau, tačiau kaimyninių namų langai liko tamsoje. Tą pokytį pirmiausia pajuto tie, kurie gyvena priešais stadioną. „Anksčiau vaiko kambaryje vėlyvo vakaro metu nereikėdavo net šviestuvo – stadiono šviesa užliedavo visą erdvę, trukdydama ilsėtis. Pirkome vienas užuolaidas, bet šviesa vis tiek prasiskverbdavo, po to – dar storesnes, – pasakoja daugiabučio, kuris yra šalia stadiono, gyventojas. – Dabar stadione šviesos įjungtos, bet kambaryje…
K. Šiaučiulė: „Žmonės nori rūšiuoti, jiems tik reikia aiškių ir vienodų taisyklių“
Lietuvoje atliekų rūšiavimo įpročiai gerėja – surenkamų pakuočių atliekų kiekiai kasmet auga, o perdirbimo rodikliai artėja prie Europos Sąjungos tikslų. Tačiau pats rūšiavimo procesas daugeliui vis dar primena rebusą. Vos 30 kilometrų atstumu vienas nuo kito gyvenantys žmonės gali susidurti su visiškai skirtingomis taisyklėmis: vienoje savivaldybėje plastiko ir metalo pakuotės metamos į vieną bendrą konteinerį, kitoje – visoms pakuočių atliekoms naudojami atskiri konteineriai, dar kitur skiriasi konteinerių spalvos ar ženklinimas. Toks vieningos sistemos nebuvimas ne tik klaidina gyventojus, bet ir demotyvuoja tuos, kurie nori rūšiuoti atsakingai. „Šiuo metu savivaldybės turi galimybę savarankiškai nusistatyti pakuočių rūšiavimo taisykles, todėl Lietuvoje galioja skirtingi sprendimai – turime vieną šalį, bet 60 savivaldybių ir tam…
Ar žiemos šalčiai išspręs kenkėjų problemą?
Ši žiema Lietuvoje išsiskyrė tuo, kad stipresnis ir ilgesnis šaltis tęsėsi mums jau neįprastai ilgai, lyginant su pastarųjų keletą metų, o rimtesnis atodrėkis prasidėjo tik visai neseniai. Natūralu, kad dalis gyventojų tikisi, kad šaltis „iššaldė“ kenkėjus ir pavasarį jų bus mažiau. Vis dėlto, pasak bendrovės „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės specialisto, biologo Liutauro Grigaliūno, viskas nėra taip paprasta. Vienus kenkėjus žiema galėjo paveikti, kitų – beveik ne, o kai kurių aktyvumas patalpose netgi padidėjo. Lauko ir patalpų kenkėjai gyvena skirtingomis sąlygomis „Pirmiausia svarbu atskirti kelias kenkėjų grupes – gyvenančius lauke, į žmogaus patalpas patenkančius sezoniškai bei nuolatos žmogaus patalpose gyvenančius. Tiems, kurie gyvena patalpose, žiema iš esmės neturi jokios reikšmės. Tarakonai, patalinės…
