su zmona susituoke gyvenom 15 metu. turim sunu.dabar abu gyvenam uzsienyje. zmona neistikima, gyvena su kitu vyru. zadam grizti i lietuva ir skirtis. zmona duoda skyrybu, zadame eiti pas advokata ir atlikti visus formalumus. kiek laiko truks skyrybu procesas? nes mes zadame po to kai grisime i lietuva vel grizti i uzsieni. del bendro turto mes susitare jau. man svarbu kiek visa tai uztruks? gal kas zino?

Sveiki. Noreciau papasakoti savo meiles istorija ir paklausti jusu kaip visa tai atrodo is sono,galbut ir Jums tai buvo. Draugavom su vaikinu 6m, man dabar 22, jam 23. Atrode viskas buvo gerai. As ji labai mylejau ir tebemyliu, bet musu santykiuose pastangos visuomet buvo tik is mano puses, o jis kazkaip visai del nieko nesistengdavo. Draugystes pradzioj vis sakydavo, kad pas mane jam tai rankos negrazios, tai subine per stora ir pan. As kazkaip i visa tai nekreipdavau demesio. Paskui laikui begant kazkaip to net negirdedavau, ir jis maziau apie tai snekedavau, nes nebuvo ko prikisti, nes as nuolat keiciausi ir tapau tokia kokios jis atseit visada norejo. Kai snekedavom apie bendra ateiti, jis nebudavo labai snekus, vis sakydavo tuoksimes vis kitais ir kitais metais. Pries puse metu as persikrausciau kitur gyventi pries tai mes buvome kaimynai), tuomet pradejom vis reciau ir reciau matytis, sakydavo, kad dirba garaze, reikia mokintis, reikia toli vaziuoti ir pan. Laikui begant pajutau, kad jis su manim vis saltesnis ir saltesnis, pradejo sneketi pakeltu tonu, nebesakydavo, kad myli. Pradejo metyti uzuominas apie tai, kad turi kita, is pat pradziu galvojau, kad jis mane tik erzina, kad cia nieko rimta. Nes kad jis man galetu buti neistikimas tuo negalejau patyleti. Bet kai susedom pasisneketi jis pasake, kad tai tiesa, kad jis jau puse metu internete ieskojo drauges, buvo ir pasimatymu, bet nerado tos, kurios ieskojo. O stai dabar atrado kazka ypatinga. As neislaikiau ir pasakiau, kad mes arba skiriames arba tuokiames, jis pasake, kad tikrai nesituoksim, tada liko tik vienintelis variantas. As jam grieztai pasakiau, kad viskas baigta, nuveziau po keliu dienu jo pas mane likusius daiktus. Po musu issiskyrimo praejo jau daugiau kaip 2 men. Pacioj issiskyrimo pradzioj vis susitikdavom, nes man buvo per skaudu jo nebematyti. Nors jausdavau, kad savo mintimis jis su ja. Visada maniau, kad jo seima mane myli, nes mes gerai sutardavom, o kai issiskyrem tai pradejo visokias nesamones sneketi, nors jo tevai ir atsiprase uz toki jo elgesi. Jis man sake, kad jam truko kibirksteles, kad truko kazko daugiau,bet tai suprato tik po 6 m. Pirma savaite man viskas buvo gerai, atrodo, kad net nesuvokiau kas atsitiko, paskui prasidejo isterijos, prasiau jo, maldavau, kad paliktu ja, kad mes vel butume kartu, bet jis pasake, kad nenori jos skaudinti, kad ji jam kazka reiskia. O skaudziausia man tai, kad jis su ja elgiasi taip, kaip niekda su manim nesielgdavo, o as visad to norejau. Tai pagal viska reiktu man suprasti, kad as buvau ne ta, kurios jam reikejo. Kuri laika mes visai nesimatem, tik susirasinejom emailu. Paskui atejo toks laikas, kai is vis nebendravom, nes nieko nenorejau apie ji girdet, pamaciau ji visai kitomis akimis. Negalejau atsiminti nieko gero, tik visa tai kas buvo blogai ir kaip jis manes nemylejo. O jeigu isdave tai tikrai nemylejo. Atrode, kad susitaikiau su viskuo, nes galvoti apie praeiti buvo beprasmiska. Ir stai vakar mes vel susitikom. Ziurejo jis i mane tokiu idemui, tirianciu zvilgsniu, sake, kad nezino kodel taip pasielge, pats saves nesupranta, ir nezino ko nori. Bet apie issiskyrima su aj net neuzsimine. Tiks sake, kokai as grazi, sekssuali ir pan. O man keisciausia tai, kad as negaliu jo nekesti, galiu tik myleti, o kartais kai pamastau apie visa sia situacija uzplusta tustuma ir skausmas. Nezinau kaip toliau gyventi, ar su juo dar bendrauti, sneketi, ar nutraukti visus rysius. Nors skauda ir vienu ir kitu atveju. Suprasdavom viens kita is puses zodzio, visi krastai buvo per tiek metu nusigludine, patiko tie patys dalykai, nors is pradziu buvom labai skirtingi. Kartais pabundu ir negaliu patiketi, kad taip nutiko. Tikiu, kad taip turejo buti, kad kazka suprastume ir atrastume, taciau visai tai taip skaudu ir nepakeliama.