Meilė

kodel negaliu paziureti JAM i akis???

turiu sioki toki klausimeli:)nesuprantu saves, kodel gi negaliu paziureti kai kuriems zmoguciams i akis?tiksliau tiems,is kuriu jauciu simpatija,meile ar pan.ir tie zmogiukai zinoma yra priesingos lyties atstovai,t.y.vyrukai.nu galiu sakyti vaikinukai:)nes esu 19 mete, ir susitikineju tik su siek tiek vyresniais.taigi, perkraciau visa savo praeiti, savo santykius su vaikinukais.ir pastebejau,kad negaledavau ir dabar dar negaliu laisvai ziureti i akis,vaikinui,kuriam,jauciu,jog patinku.nors ir jis man patinka.na galvoju seniau,budavau jaunesne,gal tokia nepatyrus,nepasitikinti,juk paaugle.nors ir dabar dar juk nesu baisiai subrendusi:))bet jau elgesiai,ir mastysena kitokia..taigi,nejaugi as savimi taip nepasitikiu?bet as taip nemanau apie save.as save myliu,nesmerkiu,neatsistoju pries veidrodi ir nekartoju sau,kad esu negrazi,bjauri,durna ir t.t..nors toli grazu nesu idealas,bet niekada to nedariau..visada megau specialiai islaikyti kuo ilgesni kontakta,ziurejima i akis,kad ir kokiam nepazystamajam,einanciam gatve…ir ziuredavau,koketuodavau,ir dabar koketuoju su tais kurie man patinka,nebijau rodyti demesio,ir kas ypac patinka zaisti zvilgsniais,koketavimu ir pan.:)taciau,yra toks vaikinas…jis man patinka.jis pradejo rodyti man demesi,nors ir kai jo nerode,kai mes dar nebendravome,man jis jau buvo istriges….taigi kai pradejome susitikineti,as pajutau,kad labai bijau jam paziureti i akis.bet juk jis man patinka…kazkada maniau,kad negaliu paziureti tam zmogui,kuris man nepatinka,bet jauciu is jo demesi.t.y.pries metus bandziau bendrauti,bandem ir draugauti…bet negaledavau paziureti i akis,ir tai zinoma vaikinas pastebejo,ir prasydavo,kad paziureciau jam i akis,ta prasme,kad ilgai isdrisciau ziureti …tada maniau,kad esu su juo nenuosirdi,beveik nieko jam nejauciau,tik siaip trauke kazkuom ir tiek…ir galvojau tame yra ta visa beda,bet dabar atrodo esu nuosirdi…noriu buti su tuo zmogum,jis man patinka,ir ta jauciu is jo…bet man geda,nes negaliu ziureti jam i akis,idomu ka jis galvoja?kartais juokas ima man..tik,kad jis nieko blogo nepagalvotu.galbut as bijau to nuosirdumo,galbut bijau meiles,nes dar rimto vaikino neturejau.na labai rimto:)visos draugystes tesdavosi 2 -3 savaiteles:)ir pan.galbut netikiu,kad mane gali kas nuosirdziai myleti.o gal as ir nepasitikiu savimi??tik nepripazystu to…na nzn…kaip jus manote?:)

NaudotosKnygos.lt

8 komentarai

  • sanderra

    Man anksciau taip budavo ir ne tik su vaikinais, bet ir su draugem bendraudama.Visai neziuredavau zmonems i akis kalbant, ziuredavau i lupas, dantis.Bijodavau gal.Tai yra nepasitikedavau savimi.Nors ir dabar nelabai pasitikiu.Bet isdriskit ir jus, kalbant nesukit zvigsnio, ziurekit i akis.Mna rodos, as neziuredavau i patinkamo asmenio akis, nes jei jis pazvelgtu parausciau.Jei jis man patiktu.Siandien pati taip ir padariau ziurejau i akis prasilenkdama su juo(nebendrauju), uzsimerkus dar iki siol matau jo zvilgsni.Jei neziurei i akis gali pagalvot, kad tau jis neidomus, tu jo nesiklausai.Isdrisk.Suimk save i ranaks, nors gali ir sutrikti.

  • taip taip...

    O aš jau galvojau, kad čia tik man taip nenormaliai darosi… Net ir santykiai nutrūko nes negaliu prisiminti NĖ VIENO tiesaus akių kontakto… Gerai čia buvo pasakyta: tikiuosi iš to „išaugama”…

Parašykite komentarą

Privatumo politika