Bukit zmones, issakykit savo mintis (ypac vaikinai)… Su draugu draugaujame jau daugiau nei 3 metai, auginame beveik 2 metu suneli. Taciau…..mes gyvename nesusituoke!!! Jau ne karta sakiau jam, kad noreciau apsivilkti vestuvine suknele, taciau jis baidosi tos minties kaip velnias kryziaus!!! Sako, kad tas „stampas” nieko nepakeis – nei jo stiprios meiles man, nei musu gyvenimo kartu. Beje, jis jau buvo viena karta nesekmingai vedes ir sako, kad vestuves jam – pats baisiausias kosmaras, koki tik gali susapnuoti. O man tai svarbu. Man geda gyventi nesusituokus. Ka gi daryti?
9 komentarai
Mantas
Vargu ar kas nors gali atsakyti, ka tau daryti. Vyrai sunkiausiai pasiryzta antrai santuokai, veliau tai jau tampa iprociu. taciau jus turite vaika, o jis vengia atsakomybes. Juk dabar jis gali viena ryta pareiksti, kad iseina ir tu liksi, kaip stovi. Taigi, nera tiesa, kad antspaudas nieko nekeicia. Jeigu jis myli tave ir sunu ir „antspaudas nieko nekeicia”, – tai kodel jis vengia jo?
Virgilijus
o kokia cia geda?kas pasikeis nuo to kad tu susituoksi? ar nebus cia tik kazkokiu mazos mergaites svajoniu issipildymas- apsiviulkti balta suknele ir jaustis pacia svarbiausia ir graziausia
sokoladine
manau kad tu pazisti ji geriausiai todel turi pajausti ar jis tave myli ir ar galvoja apie tave rimtai.jei tau tai kelia nerima,manau kazkas ne taip.gal tiesiog vertetu abiem susest ir viska isiaiskint.
ai
O kodel gi mes, merginos, negalime nors viena diena savo gyvenime pasijusti pacios svarbiausios ir graziausios? Ar tai nusikaltimas? Per didelis noras? Tik viena diena… O paskui jusu purvinos kojines, puodai, bliudai, vaiku snargliai… Jusu laukimas griztanciu is baro… jusu ” pavarotu na lieva” apraudojimas… Paskui staiga nebesijauti moteris, o tik zmona, mama, galiausiai boba… Ar ta viena diena musu gyvenime, kai buname princeses jums atrodo per didele auka?
Nike, papasakok savo partneriui, kaip jautiesi ir kad cia svarbus ne tik jo norai, bet ir tavo. Pasakyk, kad nesijauti pilnaverte ir laiminga, kad esama situacija tave tiesiog grauzia, kad nesijauti rami ir TIKRAI MYLIMA. Jus jau ir dabar esate seima- turite vaikiuka. Taigi, niekas nepasikeis ir po santuolos, bet tu tapsi laimingesne, jei jis tave myli, tegu padovanoja tau bent tokia laime. O be to, kaip po keleto metu jausis jusu vaikelis, kai prades eit i mokykla? Ar jo neuzgaulios?
Sakyk, kad nenori buti sugyventine,-nori buti zmona, nori tureti vyra, nori buti „-iene”, nori to, ka turejo tavo tevai ir seneliai, ka turi visos seimos. Nebijok pakovoti uz save, nesitaikstyk su esama padetimi. Sekmes tau
nike
Aciu, uz issakytas nuomones…o ypac tau – ai :)))
As jau daug kartu jam sakiau, kad manes netenkina sugyventines vaidmuo, kad noriu buti jam viskuo – drauge, meiluze, seimininke, maza mergaite…mama…prostitute – viskuo – ir ZMONA!!! bet…nuo situ diskusiju jis tik supyksta, ir mes abu susigincijam (vienintele priezastis, del ko mes kartais pykstames apskritai)… Ironiska, bet as jau jam net bijau uzsiminti apie tai. O kad jis mane myli, tai neabejoju, nes ne karta tuo isitikinau, be to, ir jo draugai, ir jo brolis, ir gimines sako, kad jis del manes „pametes galva”…todel sitokio jo bijojimo as niekaip negaliu suprasti. Gal jis manim nepasitiki???
m
neprievartauk vyro,matyt,jam reik laiko jei jau buvo vedes karta,antrasyk neskuba,nemanau kad jis tavim nepasitiki,tai greiciausiai jo problema.svarbu kad mylit viens kita,argi ne?
rsa
Vestuves vyr. gimine sio dalyko nesureiksmina jiem tai nera kazkas ipatingo ir nepaprasto man ipatinga labjau ta diena kuria susipazinau su savo meile o ne ta diena kuria vestuves (aisq neesu vedes o plius ir drauge su kitu jau senai nu bet nevermind). Tai va o kam tau tos vestuves? Atsakysi pvarde ir pats paktas kad busit suristi sant. saitais ir apskritai susirasysit ir kas is to kas nors del to pasikeis. Taip teisingai vestuvines dovanos didelis balius daug sypsenu daug girtu veidu. Ir kas is to? Tai pabus ir praeis tai liks kaip atsiminimas. As sau pasakiau jai jau vesiu tai budamas 30 metu tai nereiskia kad neturesiu meiles ir panasiai jokiu budu tiesiog as pasakiau kad 30 metu vesiu ir viskas as nematau kodel tureciau kazkur lekt kazkur skubet sukt galva ir strimgalviais vartytis.
Tikiuos supratai ka norejau pasakyt.
Leta
Manau, jei jau jis nepaiso tavo norų ir bijo tuoktis, tai nepavydžiu tau, nes koks čia vyras, jei bijo įsipareigoti arba padaryti tave laimingą… Užjaučiu labai labai. Tavo vietoje ieškočiau kito, kuris mane vestų…. ir svarbiausia norėtų padaryti mane laimingą, o ne gyventų taip, kaip nori jis ir nematytų mano poreikių. Gyvenau su vyru 13 metų, kol tai supratau. Nepaisė manęs, kol neįmūrijau ragų. Dabar nors stengiasi suprasti ir pasikeisti. Patikek išbandžiau viską ir tik ragai padėjo :)))
Agi
Nematau jokios problemos. Su draugu gyvenam nesusituokę jau dveji metai. Laukiuosi kūdikio. Myliu savo žmogų, bet tuoktis tikrai neketinu. Turiu santaupų, butą, kuriuos artimiausiu metu tikimės „iškeisti” į namą. Manau, santuoka mane padarytų mažiau saugią (bent jau finansine prasme). Be to, draugas turi vaiką iš pirmosios santuokos. Jei draugas nesugebėtų mokėtų alimentų, santuokos atveju jo sūnaus išlaikymui būtų naudojamos mūsųs šeimos pajamos, t.y. alimentus galėtų išskaičiuoti iš mano atlyginimo. Tikrai nemanau, kad tai būtų teisinga. Todėl pasirenku gyvenimą kartu be formalumų.