Meilė

Rozines juosteles

Vel vakaras….vel sedziu savo kambary prie lango…..atrodo viskas kaip ir anksciau. Tie patys medziai, gatve, zmones…viskas taip pat, kaip vakar ir diena pries tai…Atrodo ir as tokia pati, dziaugiuosi kai mama sako myliu tave, kai saules spindulelis nusileidze man i delna, kai menulis linki labos nakties. Prisimenu kai dar rodos, lyg vakar su kiemo draugu zaidem namus, pikta teti ir gerutele mama, atrodo tik vakar ,dar su draugem kalbejom apie pirmaji bucini, apie pirma simpatija, apie grazuoli suolo drauga, kuris asiku noredamas patraukti mano demesi, siandien istume i bala. Sedziu, dabar atrodo dar ta pati mergaite, kuri dziaugesi vaikyste, kuri turejo tiksla, kuri norejo kad mama ja didziuotusi, kuri turejo buti pavizdys kitiems……Tik deja, nebebusiu as pavizdys ir mama jau nebesidziuos ir menulis linkes labos nakties, neman ,bet jau kitam zmogeliukui ,kuris dar tik prades savo vaikyste….Ir jau ne tik man mama sakys myliu tave bet ir as sakysiu myliu tave mano vaikeli….Viskas pasikeicia per kelias minutes kai dar vis sedi savo kambary prie lango ir galvoji, kad dar vis esi mamos mazoji mergaite, bet deja tavo gyvenima pakeicia dvi mazytes rozines juosteles…..nors dar peranksti, bet jau turi pamirsti vaikyste……

NaudotosKnygos.lt

13 komentarų

Parašykite komentarą

Privatumo politika