Po daug daug metų sutinki žmogų iš praeities ir ima slysti žemė iš po kojų. Atgyja jausmai, sukyla prisiminimai, imi svarstyti, kas būtų buvę, jei būtume likę drauge?. Šeimos jau sukurtos, vaikai beveik suaugę, rodos gyvenk ir džiaukis, lauk sočios ir ramios senatvės, bet NE, širdis spurda , nerimsta …ir ko?. Gal tai viduramžio krizėz padariniai, o gal nuojauta, kad kažkada suklydai…
20 Comments
Neringa
Tu visiskai teisi!Jai tik galeciau laikrody pasukti atgal ir ismustu 17metai.Vel galeciau pakilti ir skrist.Bet kam svajoti,sau sirdy kamuoti,tas laikas negrys atgalios!!
Julija
Aš irgi tokį pat gyvenimą gyvenu. Tuo laiku mes netikime nerūdyjančia pirmąja meile, o praėjus daugeliui metų mes kankinamės. Aš taip pat ištekėjusi, auginu vaikus, bet visada atsigulusi galvoju apie JĮ, savo pirmąją meilę. Galvoju kaip jį sutikti, kaip užkalbinti, duoti suprasti, kad vis dar kažką jaučiu… Tačiau mes dažniausiai susitinkame būdami ne vieni. O esant šalia vyrui juk nepulsi kitam į glėbį. Taigi lieka laukti kito karto, kurio gali ir nebebūti. Tačiau kiekvieną laisvą minutę mes vis dėl to galim pasavajoti…
lijana
Deja, šias mintis nesėkmingai (kol kas) bandau išgyvendinti ir aš. O mintys, kurių pagalba bandau atgauti sveiką protą maždaug tokios: 1) ne taip jau stipriai jis mylėjo, jei taip greit pasidavė. 2) Tai aš mylėjau, o ką jautė jis, tai dar didelis klausimas. 3) jis NESIPIRŠO ir tai – FAKTAS.
aš
taip, anksčiau paskaičiusi tokius komentarus, bučiau tik nusijuokus ir palaikius visa tai niekais. deja… galvojau, kad meiles paprasčiausiai nera. yra du žmonės, kurie pripranta vienas prie kito ir gyvena kartu. pasirodo tai netiesa. gyvenu su vienu, o mintyse yra tas, kuris atsirado kiek veliau ir privertė patiketi meile. o kaip nedaug reiketų atsukti laiką, tik metus. deja, per metus gyvenimas apsivertė aukštyn kojom. laukiuosi mažiuliuko…tikiuosi jis padės nustumti mano mintis apie tą, kurio jau negaliu priimti i savo širdį…
paprastas ciuvas
man tai nepatinka panos del vieno dalyko. del tu pirmuju meiliu. karoce stengiesi, darai viska ka gali kad priverstai savo pana pasijaust laimingai…atrodo ta ir padrai…alia ims viena diena ir pasakys „sorry, myliu savo ex” tada jautiesi kaip didelis slapias „sh” gabalas. tai va moteris, aciu jums.
vargsas
paprastas ciuvas, visiskai sutinku, man pries 2 sav taip nutiko 🙂
na man nepasake „myliu savo ex” bet as numanau del ko, ji tiesiog niekada nejaute man tos meiles kaip jam:(
paprastas ciuvas
Vargshas, zinai, tu ne vienas toks esi–musu ir daugiau tokiu. Tad labai nepergyvenk. Manoji ir dar iki galo nera apssiprendus, nors jei apsispres ne mano naudai, tai karoce sukursim atskira tema, surinksim visus bernus kuriems taip nutiko ir eisim alaus gert ir kokio sporto paziuret…ir nx tas panas.
ir kas durniausia mano situacijoj, tai kad tas ex tai toks asilas, kuris su ja elgesi kaip su siukshle… ziaurus jausmas….
panos a? kodel taip yra?
tantala
tai aisku,kad tikrove,tik jei ta meile yra tikra…cha cha cha…mylek ir nebusi laimingas-cia irgi tikrove
lijana
O jūs nepagalvojat, kad kažkam esat pirmoji meilė? Gal nė nenutuokiat, o dėl jūsų liejamos graudžios ašaros! Kas link merginų, tai jos tokios yra – pasiunčia kuo toliau, o paskui supranta, ką vis tik myli. Ir nelaukit jokio logiško paaiškinimo. Čia kaip vėjas – šiandien į vieną pusę pučia, o rytoj – į kitą. Juk tas, kuris yra šalia, daug dažniau prikiaulina nei tas, kuris toli. Iš čia ir kyla visi virkavimai apie ex.
Jag kan Svenska
Hej mitt namn är Evaldas just nu är jag i sverige men jag bor i Litauen
jag gillar att plocka svamp och jag håller på att lära mig svenska. jag bor hos en idiot som heter Mörtin i staden Nora
Anonimas
o kad ir ka sake
egle
meile rudyja…labai retai tai buna…manau kad tai yra tiesiog krize…ji praeis…o jei ne galu gale kam kankinti ir save ir ta zmogu kiris yra salia taves…manau geriau skirtis…:)
sirdis
Rasau ne apie siaip prisiminimus ar paverkslenimus, kaip viskas buvo grazu ir gera KADAIS, as apie siandiena, apie dabarti… atsakau i pacios uzduota klausima : NERUDYJA ta pirmoji, nerudija!!(kartais, zinoma).Abu esame vede apie 20 metu, sekmingai vede (geri santykiai su sutuoktiniu, vaikai, materialine padetis bei sekminga karjera). Jokiu neistikimybes apraisku per visus tuos metus neturejome nei as, nei jis. Ir stai dabar jis nori viska uzbraukti, viska pradeti is naujo su manimi, taip sakant, atsukti laiko rata atgal. Istorija kartojasi: jis myli be islygu – aukoja viska, o as vel abejoju, tik sisyk mano abejones paremtos ne jausmu plotmej (jie tikrai yra, myliu as ji), o proto bei patirties. Nesiryztu ardyti dvieju darniu seimu, juk dabar tai palies ne tik mudu, bet mano vyra, jo zmona bei mudvieju vaikus. Sakysite nemyliu, klystate myliu taip, kaip nemylejau net jaunysteje…Bet protas, tas prakeiktas protas neleidzia skaudinti/nuvilti man artimu zmoniu. Nuodeme taip sakyti, bet nesamoningai trokstu savo vyro nuklydimo ar klaidos, idan galeciau pateisinti save…
Reptilija
Po velniu visas meiles!
achiu
hmm…kaip supratau chia pasireishke ir merginos ir vaikinai, o ir amzhius visu skirtingas…na man jusu mintys lb pades lietuviu egzamine:)o kodel gi jei norite atsukti laika atgal, renkates butent 17?kuom tie metai ipatingi?man tiek:)na ir…nei ash ka myliu nei ka:P esu laisva paukshte, kuri visai nenoredama skaudina kitus…po velniu ta meile!apie ja galiu daug pripasakot/prikurt, bet save bandau itikint, kad nieko nemyliu ir dar myleti man nelaikas!
Egle
ka man daryti miliu viena berniuka kuris i mane nekreipia demesio kaip jam itikti ka man daryti?????:(((( as ji isimylejau ir kraustausi is proto
Anonimas
achiu, dar susidursi su tuo, tik zek kad neprarastum zmogaus kuri mylesi labiau uz gyvenima, savo tuo itikinejimu saves… kai isimyli zinok, neturesi jegu niekam pasidarysi kaip plastikinis gaidelis vejo papuciamas ir slaistosi i visas puses:)
Discostju
Ir as myliu, draugavau su panele 3 metus, o ji mane apgavo su kitu… maniau to niekada neatleisiu, nekenciau jos ir gailejausi saves, kad buvau toks naivus, bet po kokiu 3 savaiciu, supratau, kad ji ir yra ta vienintele, kuria tikrai myliu. Mes buvom sustike po keliu savaiciu, kai man viskas nurimo, norejau apie viska pasikalbet, labai graziai ir romantiskai praleidom nakti, daug kalbejom, liejom asaras, bet taip ir viska pabaigem. Jos mama sako, kad mes tikrai busim kartu nes mes esam pirmos, tikros meiles, vienas kitam, o dabar as naiviai laukiu ir tikiuosi, kad pirmoji meile tikrai nerudija…
vaidute
Man taip pat yra nesvetimas jausmas…ak ta pirmoji meile…pirmoji ir turbut paskutinioji…
Esu vedusi,bet savo vyro nemyliu,myliu savo pirmaja ir nepamirstama meile…turiu vaikeli,kuri beprotiskai myliu,del ko ir gyvenu su savo vyru…
mano pirmoji meile yra irgi vedes,turi mergyte,atrode jog jis yra laimingas su savo zmona…
Po keliu metu mes susitikom netiketai,pradejom bendrauti,issikalbejom…jis mane irgi MYLI!!!Atrodytu viskas labai grazu,bet mes negalim buti kartu…negaliu as savo vyro palikti…jis man labai geras ir brangus zmogus…nors ir beprotiskai trokstu buti ne savo vyro glebyje,o savo pirmosios meiles…
coliuke
na as gyvenime mylejau tik viena karta…kaip dabar pagalvoju, tai tikrai buvom per jauni tokiems stipriems jausmams, kokie buvo….o ir isbandymu mums tokiems jauniems buvo per daug duota…neatsilaikem, per sunku buvo ir pasidavem abu…matyt, daug reikejo dar gyvenime ismokt ir patirt bunant atskirai, o ne kartu…siandien prekybos centre pirma karta po 5 metu sutikau savo pirmaja meile…sustingau ji pamacius…keistas jausmas uzliejo…