Meiles istorija (ilgas issiskyrimas…)

Ziema…naktis jau giliam sapne…o as laukiu…laukiu nezinodamas kas si vakara laukia manes, taves musu jausmu…
Aapmtas romantikos, laukdamas taves ruosiuosi.
Tamsiame kambaryje uzkuriu zidini, paruosiruosiu vakarui , nuperku vyno ir roziu Tau…laikas eina , tu veluoji…
mano sirdis pasidengia nerimo sydu…laukiau…pagaliau tu atejai…pajutau kokia tu salta, nerami irzli, labai mazai kalbi…
pajutau savyje kaip stipriai sugele sirdi…tu nenusirengusi pagaliau prieini prie manes, bandau tave apkabinti, bet buvau atstumtas, tu nusigrezi…
noriu paklausti kas nutiko, bet kambaryje kur rusena musu meiles, aistros ugnis tu man tari:
Viskas baigta, neiskok manes as iseinu, buvau tau neistikima turiu kita…
Zodis iseinu kuris pranesa apie pabaiga parklupdo is skausmo mane ant zemes…
po tavo kojom…ji iseina…dar ja sukiu:
Pasilik nezudyk…bet kambarys tuscias…lieku tik as su skausmu, asarom ir peilio duriu i krutine…
Taures skirtos mums virsta sukemis, skausmo palaustas as skambinu tau…
Tu nepasiekiama, nebeisgirstama, ir nebepalieciama…
Naktis tampa visa amzinybe, skausmas neaprepiama juros platybe…
as vis dar sukniubes, jauciuosi netekes viso saves…ir mano ausys isgirsta melodija…
kurios zodziai primena tave ir suduria sirdi ausys girdi:
Nelauk manes nors ir skaudes kai tu nelauksi,
sitam likimui mes daugiau nebepriklausom, nebepriklauso mums nei sielvartas nei ksausmas nelauk manes…
galva ir sirdis sprogsta nuo minciu ir jausmu…
kaip as galiu taves nelaukti, meiles atsizadeti jai ji stipresne uz mane ir mano pykti…
Naktis vis gileja, neviltis dideja…o as vienas jau be taves tik su zidinio liepsna, su prieblanda supancia mane…
As trokstu cia ir dabar tavo akis matyti, buciuoti,
glamoniu svaiguli paskandinti ir niekada nebegirdeti apie netekti taves, nepazinti sio jausmo……
as nezinau kur tu…nezinau kaip tu…tik numanau kaip tau nelengva, juk 5 metai romantiska draugyste katik suliepsnojo i pelenus…
Tu uztrenkei sias duris ir isejai, ilgus liudnus ir beviltiskus 8 menesius
as be taves gyvenu…ta lemtinga nakti isejo su tavimi mano laime, dziaugsmas, euforija ie entuziazmas…
As gyvenau, bet buvau lyg mires, pats nesupratau to…
Kol…likimas vel mus isbandymams paskyre…mes netiketai susitikome,
manyje uzvire kraujas apimtas pykcio, matant zmonem tave zodziais iskaudinau,
isreziau i akis savo zaizdas kurias ji nepagydomai sukele…
Praejus kelioms valandoms po musu issikyrimo as tau paskambinu,
juros osimas mane nuramino, atgavau jegu bet kaltes jausmas sirdyje didziulis, kaip as taip galejau…juk ji moteris…o as padorus tave gerbiantis zmogus…dzentelmenas…
Ilgai sau to negalejau atleisti, as jai paskambinau, bandziau pasiaiskinti, zodziu nebuvo…atsiprasiau, bet to neuzteko nors man ir atleido…
Nuoskauda krutine raizo…is jos lupu isgirstu lyg prasyma lyg nora kada nors pas ja atvaziuoti pasikalbeti…
Laikas ejo, nezinau ka daryti…
protas neklauso jausmu, kaip visada as jiems paklustu…
Buvo vakaras as svenciau pas draugus, bet zinojau kad uz keliu valandu galiu buti pas ja…linksmintis negalejau nes tave mintyse su skausmu regejau…
Ji viena namuose…susiruosiau pas ja, visus palikau…bet dvejones visa kelia lydi mane…
Prie jos duru ilgai stovejau…bet isdrysau i jas pasibelsti, pranesti kad as cia…keliais pries tave einu…
Pravere ji duris, matau ja…kaip visada grazi…gundanti…nors ir neseniai is siltu patalu pakilusi kaip plastake pas mane atskridusi…
stoviu tarp dury ir jauciu kaip suri asara skruostu rieda…bet kelias jos nebuvo ilgas…
nes moters lupos ja sugere, buciniai drekino ir aistringai buciavo mano lupas…as svaiginanciai ja prie saves glaudziau…
As jutau jos kuna kuna po ilgu menesiu vel salia saves…taip arti…ji zinojo mano silpnasias vietas, zinojo kad jai atsispirti neturiu jegu…
Romantiska nuotaika mane lydi vakarais, tada sirdis atslugsta…jausmai uzplusta…
Bandau kalbeti, pasiteisinti ir suprasti kas ivyko ir kas vyksta dabar…
Bet mums kaip maziem vaikam to nepavyksta…nesugebame tos temos paliesti…skaudu o gal nenorime to prisiminti tik trokstame vienas kita vel jausti kaip jauteme anksciau…
mes vel pakarojame romantiskus vakarus leistus kartu..ji buvo salia jutau jos odos kvapa…
jutau ja visa…ji zinojo kaip mane suvilioti…drabuziai vos dengia jos kuna…ji leido man ja
liesti, glamoneti, buciuoti…ir galiausiai ieskoti ijejimo i jos slaptasias gelmes…vel ja jutau…
Tokiu vakaru buvo nemazai, tapau jos meiluzis, bet as atrades jegu, pasikliaudamas protu pasakiau jis arba as…
Buvo sunku, buvo daug isbandymu, nesusipratimu, skausmo, bet kaledu ryta po musu paskutinio rimto barnio
netiketai prabudes ja radau salia saves, as nustebau bet giliai sirdyje supratau kad ji gryzo pas mane,
mes vel pabandem atkurti meiles kuri visada liepsnojo mumyse…
Ir musu barnius, nesusipratimus paverteme aukso ziedais,
rugpjucio 20 diena mes kartu prisieke buti laimeje ir nelaimeje,
dziaugsme ir skausme…Mes laimingi kad esame visam likusiam gyvenimui kartu…
Romantiski vakarai, meile ir viskas kas gali buti laimingame zmoguje yra musu seimoje…romantika musu gyvenime neisbleso jausmai ir troskimai stipreja…mes tiesiog sukurti vienas kitam….

…visuomet tavo visuomet mano, visuomet vienas kito…su meile ir pagarba marius sembergas ir ligita…mano karaliene is svajoniu moteris mano gyvenimo ir jausmu audra…

..aciu tau brangioji kad vel esame kartu kad isbandymai mums atvere akis ir vel viska matome is naujo ir dar labiau gerbdami ir rupindamiesi vienas kitu…
nenoriu taves netekti…
visada pasiryzes del taves padaryti viska, nusilesiti myleti, gerbti pasiduoti, atleisti…
juros balsas…ir zuvedra…