TV laidos

Vidas Bareikis: „Už 100 tūkstančių kurčiau ne klipą, o dokumentinį filmą“

Vidas Bareikis – talentingas jaunosios kartos kūrėjas, dažnai konkursuose pelnantis apdovanojimus už naujų krypčių vėjus. Tačiau šlovės nesivaikantis vyras gyvenime vertina tikras emocijas ir nuoširdų darbą. Lankydamas atokiausias Lietuvos koncertų sales, dainininkas augina savo gyvenimišką patirtį ir kartu puoselėja idėją režisuoti dokumentinį filmą.

Apie ką V. Bareikis kalbėjosi su sūnumi po „M.A.M.A.“ apdovanojimų? Kuo teatras kūrėjui panašus į sportą? Jau antradienį 21.00 val. laidoje „Adomo Obuolys“ su Inga Valinskiene per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Renginių vedėjo mikrofoną Vidas įvaldė dar mokykloje, o būdamas 12 klasėje jis net privertė laukti 8000 „Siemens“ arenos žiūrovų. Talentų nestokojantis vyras prisipažino, kad šios vėlavimo pamokos neišmoko iki šiol, ateiti sutartu laiku jam sudėtinga iki šiol.

Šlovės skonį V. Bareikis pajuto uždainavęs šimtadienyje.

„Tada visos vienuoliktokės mane įsimylėjo“, – juokėsi pašnekovas.

Nors tai nebuvo jo kurybos daina, tačiau vėliau autoriniai dainininko kuriniai pelnė apdovanojimus. Tačiau jei Vidas netikėtai gautų 100 tūkst. eurų, kurtų ne dainos vaizdo klipą, bet dokumentinį filmą.

Pernai 100 koncertų Lietuvai padovanojęs atlikėjas pasidžiaugė patirtimi ir aplankytomis atokiausiomis scenomis.

„Provincijoje tarp dainų gauni uogienės“, – pasakojo V. Bareikis.

Aktoriaus karjerą Vidas pradėjo būdamas dvyliktokas, G. Padegimo spektaklyje „Ugnies medžioklė su varovais“. Būtent šis posūkis lėmė, kad baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklą, jis vis tik pasirinko aktorystės profesiją. Bestudijuodamas, vaikinas susidomėjo režisura, pastatė pirmąjį savo spektaklį pagal M. Bulgakovo „Meistras ir Margarita“ bei įkūrė iki šio veikiančią neformalaus teatro organizaciją „No theater“.

„Niekada nesirenku lengvų kelių“, – taip jis paaiškina savo pasirinkimą režisūros toliau mokytis Maskvoje.

Ten Vidas tarp perspektyviausių režisierių, atvykusių iš Europos, pelnė jaunojo talento vardą, o vienas pirmųjų darbų, spektaklis „Telefonų knyga“, už naujas formas buvo įvertintas Moldovoje.

Dabar režisieriaus duoną laidos herojus išbando Kauno teatre ir prisipažino, kad šis darbas jam yra išėjimas iš komforto zonos. Savo darbą prilygines sporto treneriui, pašnekovas pabrėžė, kad teatre taip pat svarbu žinoti taisykles ir gebėti vesti komandą iki pergalės.

Parašykite komentarą