Pastaraisiais metais sveikos mitybos tendencijos gerokai pasikeitė – žmonės aktyviai skaičiuoja baltymus, ieško produktų su gerosiomis bakterijomis, domisi žarnyno mikrobiota ir vis dažniau renkasi įvairius „funkcinius“ gėrimus ar papildus. Tačiau šeimos gydytojas, prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ sveikatos partneris Valerijus Morozovas sako, kad dalis populiarių tendencijų kartais nueina į kraštutinumus, o kai kuriais atvejais paprasti fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar rūgpienis, organizmui gali būti net naudingesni nei įvairūs madingi alternatyvūs pasirinkimai. „Nuolatinis papildomų gerųjų bakterijų vartojimas ne visada turi papildomos naudos sveikatai. Tuo tarpu natūralaus rūgimo pieno produktai ne tik turi natūralių probiotikų, bet ir yra lengviau įsisavinami“, – sako gydytojas. Pasak jo, fermentacijos metu pieno produktai tampa lengviau…

Kepenys – tyli, bet gyvybiškai svarbi organizmo laboratorija, atsakinga už daugybę funkcijų, nuo medžiagų apykaitos ir baltymų gamybos iki toksinų šalinimo. Tačiau jos gali metų metus kaupti riebalus, nesukeldamos jokio skausmo ar akivaizdžių simptomų. Gydytoja Evelina Sabonaitytė-Ivanauskė pabrėžia, kad ši „tylioji liga“ – kepenų suriebėjimas – dažnai yra tiesioginė mūsų mitybos įpročių ir metabolinių sutrikimų pasekmė. Gydytoja dalijasi, kaip paprasti gyvenimo būdo pokyčiai ir fosfolipidų įtaka gali padėti apsaugoti kepenis nuo rimtų pažeidimų. Balandį minima Pasaulinė kepenų diena primena, kaip svarbu reguliariai tikrintis, rūpintis kepenų sveikata ir veiksmų imtis net nejaučiant simptomų. Kepenų suriebėjimas – vis dažnesnė metabolinių sutrikimų pasekmė Kepenų suriebėjimas yra metabolinė liga, glaudžiai susijusi su energijos pertekliumi…

Nuovargis, energijos stoka, pilvo pūtimas ar lengvas pykinimas – pavieniai simptomai ar rimta liga? Sveikatos priežiūros ir medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė paaiškina, jog kepenų suriebėjimas pasireiškia itin neryškiais požymiais, kuriuos esame linkę ignoruoti. Gydytoja atskleidžia, kaip atpažinti šiuos signalus ir kodėl ankstyvas šeimos gydytojo įsitraukimas yra kritiškai svarbus. „Tylioji“ liga: simptomai, kuriuos ignoruojame, ir kodėl Kepenų liga dažnai vadinama „tyliąja“, nes ilgą laiką ji nesukelia simptomų. Ankstyvieji požymiai, pasak gydytojos J. Zeidotaitės-Marmokienės, dažniausiai būna neryškūs: nuovargis, energijos stoka, sunkumo jausmas dešinėje pašonėje, pilvo pūtimas ar lengvas pykinimas. „Žmogus dažnai jų nesusieja su kepenimis, nes šie simptomai yra labai bendri ir nespecifiniai. Todėl žmonės juos linkę…

Ilgos valandos mokykloje, laikas prie telefono ir kompiuterio bei mažas fizinis aktyvumas – šiandien tai tapo kone kasdienybe daugeliui vaikų ir paauglių. Tėvai dažnai pastebi pasikeitusią laikyseną, sukumpusią nugarą ar nevienodame aukštyje esančius pečius, tačiau neretai tai palaikoma įprastu augimo etapu. Vis dėlto specialistas perspėja, kad kai kurie laikysenos pokyčiai gali signalizuoti apie prasidedančius stuburo iškrypimus, kurių ignoruoti nereikėtų. Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeuto Valdo Mišeikio, itin svarbus laikotarpis vaikų stuburo sveikatai prasideda maždaug nuo 10–12 metų, kai organizmas ima sparčiai augti. „Būtent šio augimo šuolio metu stuburo deformacijos gali labai greitai progresuoti. Tėvai neretai į specialistus kreipiasi tik tuomet, kai vaikas pradeda skųstis skausmais, tačiau pirmieji…

Kalbėdami apie ilgaamžiškumą, dažnai pirmiausia galvojame apie genus, naujas technologijas, maisto papildus ar pažangius tyrimus. Vis dėlto ilgaamžiškumas pirmiausia remiasi baziniais organizmo sveikatos mechanizmais – širdies ir kraujagyslių sistema, teigia „Affidea Lietuva“ kardiologijos centro vadovas, gydytojas kardiologas dr. Petras Navickas. Būtent širdies ir kraujagyslių sistema lemia, kaip efektyviai deguonis ir maisto medžiagos pasiekia smegenis, inkstus, raumenis, odą ir kitus organus. Todėl širdies sveikata nėra tik klausimas, kaip išvengti infarkto. Tai klausimas, kaip kuo ilgiau išlikti savarankiškam, judriam, mąstančiam ir funkcionaliam. Šiuolaikinis požiūris į ilgaamžiškumą vis dažniau pabrėžia ne tik gyvenimo trukmę, bet ir sveiko gyvenimo trukmę. Kitaip tariant, svarbu ne tik, kiek metų gyvename, bet ir kiek ilgai išvengiame sunkių…

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose atlikta viena pirmųjų tokio sudėtingumo daugiapakopių endovaskulinių aortos gydymo procedūrų Lietuvoje. Jaunam pacientui, sergančiam reta paveldima įvairias organizmo sistemas taip pat ir širdį bei kraujagysles pažeidžiančia liga – Marfano sindromu – gydytojai etapais pakeitė visą aortą, o operacija atlikta neatveriant krūtinės ląstos ir pilvo. Tokios intervencijos reikalauja itin aukštos specialistų kompetencijos, kruopštaus planavimo, individualiai pacientui pagamintų implantų bei daugiadalykės komandos darbo. Aortos rekonstrukcija – per kraujagysles: operacija atlikta trimis etapais Pacientams, sergantiems sunkiomis aortos ligomis, kartais prireikia itin sudėtingo ir daugiapakopio gydymo. Vienas iš tokių atvejų – jaunas pacientas, kuris dėl Marfano sindromo patyrė aortos – pagrindinės organizmo arterijos – disekaciją: „Tai gyvybei pavojinga būklė,…

Nuolatinis nuovargis, dažnesnės infekcijos, alergijai būdingi simptomai ar prasta savijauta ne visada turi aiškią priežastį. Kartais už to gali slypėti uždegiminiai procesai, imuninės sistemos pokyčiai ar tam tikrų medžiagų trūkumas. Norint tiksliau suprasti, kas vyksta organizme, dažnai neužtenka vieno tyrimo. Tokie rodikliai kaip CRB, bendras kraujo tyrimas (BKT) ar vitamino D koncentracija padeda įvertinti skirtingus organizmo procesus ir leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie bendrą sveikatos būklę. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad šių rodiklių vertinimas kartu padeda geriau suprasti, ar organizme vyksta uždegiminiai procesai, kaip reaguoja imuninė sistema ir kas gali lemti suprastėjusią savijautą. „Pavyzdžiui, CRB padeda įvertinti uždegimo aktyvumą, bendras kraujo tyrimas leidžia matyti organizmo reakciją į…

Staiga pradėjusi daužytis širdis, juntamas plakimo netolygumas ar tarsi praleistas dūžis daugelį išgąsdina. Nors kartais tokie pojūčiai atsiranda dėl nuovargio, streso ar per didelio kavos kiekio, jų nereikėtų visuomet nurašyti vien emocinei įtampai. Širdies ritmo sutrikimai gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų signalas. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininko Rimvydo Bako, širdies permušimai gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių – nuo kasdienių įpročių iki širdies ar kitų organų ligų. „Dažnai tai lemia laikini veiksniai, pavyzdžiui, stresas, nerimas, kofeino turintys gėrimai, alkoholis, rūkymas, pervargimas, miego trūkumas ar intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat šiuos pojūčius gali išprovokuoti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, skirti astmai, antidepresantai, psichotropiniai preparatai, kontraceptikai ar peršalimo vaistai, kurių sudėtyje yra pseudoefedrino“,…