Birželio 1–5 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, vyksiantis 51-asis tarptautinis Kettil Bruun Society simpoziumas suburs vienus žymiausių pasaulio alkoholio politikos, visuomenės sveikatos ir priklausomybių tyrėjus. Į Kauną atvyks apie 160 tyrėjų iš daugiau nei 25 pasaulio šalių. Šių metų konferencijoje bus pristatomi ne tik naujausi moksliniai duomenys apie alkoholio žalą, bet ir tyrimai, keliantys itin jautrius bei visuomenei aktualius klausimus – nuo alkoholio reklamos vaikams iki smurto šeimose ir apsvaigusių vairuotojų keliuose. Agresyvi alkoholio rinkodara vaikams ir paaugliams Viena iš konferencijoje tyrinėjamų temų – vis agresyvesnė alkoholio rinkodara, nukreipta į vaikus ir paauglius. Tyrėjai iš Filipinų pristatys analizę, atskleidžiančią sparčiai augančią vaikams ir paaugliams pritaikytą alkoholio rinkodarą socialiniuose tinkluose bei…

Nors alergijos simptomai daugeliui atrodo lengvai atpažįstami ir nesudėtingai kontroliuojami, dalis žmonių juos vis dar linkę gydyti savarankiškai, nesikreipdami į gydytojus. Tuo metu netinkamai pasirinkti vaistai ar uždelstas gydymas gali ne tik pabloginti savijautą, bet ir lemti rimtesnes sveikatos problemas. Apie dažniausias pacientų daromas klaidas, kada pakanka nereceptinių vaistų, o kada jau vertėtų kreiptis į gydytoją, pasakoja Garliavos šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja Odeta Šepetienė. „Pacientai, kuriems anksčiau nebuvo diagnozuotos alerginės ligos, lengvus simptomus dažniausiai pradeda gydyti savarankiškai, pasitarę su vaistininku. Dažniausiai tai būna alerginio rinito požymiai: čiaudulys, nosies užgulimas, sloga, akių niežėjimas ar ašarojimas. Taip pat žmonės neretai patys gydo odos bėrimus ar niežulį“, – pasakoja šeimos gydytoja. O.…

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų grupė pažymėjo, kad Lietuva yra pasiryžusi nuolat tobulinti tvirtą ir ilgametę branduolinės bei radiacinės saugos reguliavimo veiklą. TATENA IRRS ekspertai baigė 12 dienų trukmės misiją, kurios tikslas buvo įvertinti Lietuvos branduolinės ir radiacinės saugos reguliavimo sistemą, kurią reglamentuoja ir prižiūri Valstybinė branduolinės energetikos saugos inspekcija (VATESI) ir Radiacinės saugos centras (RSC). Taikant TATENA saugos standartus ir tarptautinę gerąją patirtį, IRRS misijų tikslas – stiprinti nacionalinės reguliavimo infrastruktūros veiksmingumą, kartu atsižvelgiant į kiekvienos valstybės atsakomybę už branduolinę ir radiacinę saugą. Ignalinos atominėje elektrinėje (Ignalinos AE) yra du energijos blokai, kurie šiuo metu yra eksploatavimo nutraukimo procese, o jos teritorijoje yra panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų…

„Aš, kaip ir dauguma žmonių, esu linkusi manyti, kad būsiu amžinai sveika ir man taip nenutiks, bet jei yra galimybė bent keliais procentais sumažinti riziką – aš ja tikrai pasinaudosiu“, – sako žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė. Ji sako ilgai klaidingai galvojusi, kad vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) skiepytis suaugusiems yra per vėlu. Bet pasitarusi su gydytoja – nedvejodama pasiskiepijo ir pasijuto gerokai ramiau. Laiko trūkumas – ne pasiteisinimas Nors daugumai užsikrėtusiųjų ŽPV infekcija praeina savaime, daliai žmonių šis virusas gali nulemti tam tikrų vėžinių ligų atsiradimą, tarp jų – gimdos kaklelio vėžį. Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – iki 200, o mirtingumas kelis…

Po miokardo infarkto ar kitų rimtų širdies sutrikimų daugeliui atrodo, kad sunkiausias etapas baigiasi išvykus iš ligoninės. Tačiau specialistai pabrėžia – būtent tada prasideda ilgesnis organizmo atsistatymo procesas, reikalaujantis ne tik vaistų ar poilsio, bet ir nuoseklaus gyvenimo būdo keitimo. Pasak „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos, kardiologinės reabilitacijos specialistės Kristinos Kazlauskienės, viena didžiausių klaidų po širdies įvykių – tikėtis, kad organizmas atsistatys savaime. Po ligoninės daugelis susiduria ne tik su silpnumu, bet ir su baime Infarktas ar kiti rimti širdies sutrikimai daugeliui tampa aiškia riba tarp gyvenimo „iki“ ir „po“. Nors gydymas ligoninėje stabilizuoja būklę, grįžus namo nemaža dalis žmonių pirmą kartą susiduria su…

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka dažniausia mirties priežastimi, tačiau gydytojai pabrėžia – daugelio sudėtingų atvejų galima išvengti, jei liga nustatoma laiku. Būtent todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai kviečia žmones neatidėlioti prevencinių patikrų net ir tada, kai nejaučiama jokių simptomų. 55-erių Aurimo istorija – vienas iš pavyzdžių, kaip profilaktinis sveikatos patikrinimas gali padėti išgelbėti gyvybę. Į prevencinę programą vyras atėjo jausdamasis visiškai sveikas, tačiau papildomi tyrimai atskleidė sudėtingą širdies kraujagyslių ligą, dėl kurios prireikė skubios šuntavimo operacijos. Santaros klinikų kardiologai ir kardiochirurgai sako, kad tokių istorijų jų praktikoje – ne viena. Straipsnyje pacientas dalijasi savo patirtimi, o gydytojai paaiškina, kokie rizikos veiksniai dažniausiai nustatomi prevencinių patikrų…

Laboratorinių tyrimų rezultatai šiandien daugeliui tapo lengvai pasiekiami – vos atlikus tyrimus, jų rodiklius dažnai galime matyti telefono ekrane ar savitarnoje. Tačiau kartu atsiranda ir kita problema: žmonės vis dažniau bando rezultatus interpretuoti savarankiškai, lygina juos su artimųjų, draugų ar net kitų laboratorijų rodikliais, atsakymų ieško internete ar dirbtinio intelekto įrankiuose, todėl neretai be reikalo sunerimsta. Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė sako, kad vien tik pamatyti skaičių šalia žymos „virš normos“ ar „žemiau normos“ dar nereiškia, jog žmogus serga. „Laboratorinių tyrimų rezultatai visada turi būti vertinami kompleksiškai – atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, savijautą, ligos istoriją, vartojamus vaistus, gyvenimo būdą ir kitus veiksnius. Vienas atskiras rodiklis labai retai leidžia objektyviai įvertinti…

Pastaraisiais metais sveikos mitybos tendencijos gerokai pasikeitė – žmonės aktyviai skaičiuoja baltymus, ieško produktų su gerosiomis bakterijomis, domisi žarnyno mikrobiota ir vis dažniau renkasi įvairius „funkcinius“ gėrimus ar papildus. Tačiau šeimos gydytojas, prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ sveikatos partneris Valerijus Morozovas sako, kad dalis populiarių tendencijų kartais nueina į kraštutinumus, o kai kuriais atvejais paprasti fermentuoti pieno produktai, tokie kaip kefyras ar rūgpienis, organizmui gali būti net naudingesni nei įvairūs madingi alternatyvūs pasirinkimai. „Nuolatinis papildomų gerųjų bakterijų vartojimas ne visada turi papildomos naudos sveikatai. Tuo tarpu natūralaus rūgimo pieno produktai ne tik turi natūralių probiotikų, bet ir yra lengviau įsisavinami“, – sako gydytojas. Pasak jo, fermentacijos metu pieno produktai tampa lengviau…

Kepenys – tyli, bet gyvybiškai svarbi organizmo laboratorija, atsakinga už daugybę funkcijų, nuo medžiagų apykaitos ir baltymų gamybos iki toksinų šalinimo. Tačiau jos gali metų metus kaupti riebalus, nesukeldamos jokio skausmo ar akivaizdžių simptomų. Gydytoja Evelina Sabonaitytė-Ivanauskė pabrėžia, kad ši „tylioji liga“ – kepenų suriebėjimas – dažnai yra tiesioginė mūsų mitybos įpročių ir metabolinių sutrikimų pasekmė. Gydytoja dalijasi, kaip paprasti gyvenimo būdo pokyčiai ir fosfolipidų įtaka gali padėti apsaugoti kepenis nuo rimtų pažeidimų. Balandį minima Pasaulinė kepenų diena primena, kaip svarbu reguliariai tikrintis, rūpintis kepenų sveikata ir veiksmų imtis net nejaučiant simptomų. Kepenų suriebėjimas – vis dažnesnė metabolinių sutrikimų pasekmė Kepenų suriebėjimas yra metabolinė liga, glaudžiai susijusi su energijos pertekliumi…