Praėjusią savaitę Vilniuje buvo registruotas garbaus amžiaus efektyvus organų donoras. 85-erių Donoras nuo šiol yra vyriausias efektyvus organų donoras Lietuvos istorijoje. Donoro artimieji praėjusią savaitę priėmė kilnų sprendimą ir nutarė įprasminti mylimo žmogaus netektį ištariant „taip“ organų donorystei. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad transplantacijai tiko 85-erių Donoro inkstai. Transplantacijos buvo atliktos VUL Santaros klinikose. Kai kurie žmonės gali manyti, kad žmogus gali būti per senas tapti organų donoru, tačiau tai – mitas. Organų donorais gali tapti bet kokio amžiaus žmonės, kadangi viskas priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo sveikatos būklės. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai sprendžia tik po jo smegenų mirties. Vyriausias organų donoras Lietuvoje iki šiol buvo 84…
Primiršta daržo gėrybė – agurotis: ką iš jų gamina italai?
Aguročiai – unikalaus skonio, naudinga sveikatai, tačiau kiek primiršta daržovė. Ir visai be reikalo. Aguročius universaliai galime panaudoti virtuvėje: gardinti troškinius, sriubas, kepti blynus, konservuoti. Ši nepaprasto skonio daržovė itin mėgstama ir saulėtoje Italijoje. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors tradicinės daržovės išlieka populiariausios, pirkėjai renkasi ir kitas įmantresnes gėrybes. Pasižymi gerųjų savybių gausa „Nors tradicinės daržovės: bulvės, morkos, kopūstai – tarp lietuvių vis dar mėgstamiausios, pastebime, kad pirkėjai vis labiau linkę į eksperimentus. O ypač artėjant rudeniui – jų krepšeliuose atsiduria ir moliūgai, salierų stiebai, aguročiai, kurių rasti galima ir mūsų parduotuvėse“, – teigia V. Budrienė. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių skyriaus…
Mirčių skaičius Lietuvoje per metus padidėjo: kardiologai ragina susirūpinti
Higienos instituto duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 47 746 žmonės – beveik tiek, kiek gyventojų turi Alytaus miestas. Šis mirčių skaičius per metus ūgtelėjo: 2021 m. šalis neteko 4 199 asmenimis daugiau nei 2020-aisiais. Viena tokio gyventojų mirtingumo augimo priežasčių – COVID-19 pandemija, tačiau specialistai pabrėžia, kad daugiausia šalies gyventojų vis dar miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pernai šios ligos sudarė beveik pusę – 48,2 proc. – visų mirties atvejų, o 14,7 proc. jų lėmė COVID-19. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės, praėjusių metų šalies gyventojų mirtingumo statistika išties kelia nerimą. Jos duomenimis, mirčių nuo COVID-19 skaičius paaugo kone 3 kartus: nuo 5,2 proc. 2020-aisiais iki 14,7 proc. 2021-aisiais. Kita vertus, pasak…
5 būdai, kurie padės atgaivinti odą, plaukus ir nagus
Ultravioletiniai spinduliai (UV), karštis, smėlis, sūrus ar chloruotas vanduo bei padidėjęs prakaitavimas – visa tai vasarą žeidžia mūsų odą, plaukus ir nagus. Vaistininkai pastebi, kad šių veiksnių pasekmes jau dabar pastebi pacientai – atskubėję į vaistines, jie skundžiasi suprastėjusia odos būkle, nusilpusiais plaukais ir nagais. „Camelia“ vaistininkė Daiva Gedvilaitė-Uščinė įvardija, kokiais simptomais skundžiasi ieškantys pagalbos ir ką pataria norintiems atgaivinti nukentėjusią odą, plaukus ir nagus. „Pacientai pastebi, kad po vasaros jų plaukai yra praradę spalvą, blizgesį, išsausėję ir šiurkštūs, o galiukai išsišakoję. Nusiskundimų kyla ir dėl pigmentuotos, išsausėjusios, šerpetojančios odos su išsiplėtusiais kapiliarais bei skilinėjančių ir besisluoksniuojančių nagų“, – teigia D. Gedvilaitė-Uščinė. „Camelia“ vaistininkė priduria, kad plaukai, oda ir nagai…
5 būdai mitybą namie paversti tvaresne
Mūsų veiklos ar pasirinkimai daro poveikį aplinkai ir klimatui. Tik nuo mūsų priklauso, ar jis bus teigiamas, ar neigiamas. Apskaičiuota, kad didžiausią neigiamą namų ūkių poveikį aplinkai sukelia netvariai šildomas būstas ir transporto pasirinkimas. Jei, siekdami tvaresnio gyvenimo, jau įsigijote saulės elektrinę, persėdote ant dviračio ir pasirūpinote geoterminiu šildymu, laikas pažvelgti į savo lėkštę ir pasirūpinti tvaresniu jos turiniu. Skaičiuojama, kad netvarus maisto vartojimas sudaro apie 17 proc. kiekvieno namų ūkio ekologinio pėdsako, o jį sumažinti padės 5 paprasti principai. Siekiant tvaresnės arba kitaip – aplinką labiau tausojančios mitybos, nebūtina imtis drastiškų pokyčių, pavyzdžiui, staiga atsisakyti tam tikrų produktų, tapti veganais ar visiškai vengti įpakuotų produktų. Pakanka šiek tiek pakoreguoti…
KAIP ŽENGTI EMOCIJŲ PUSIAUSVYROS KELIU?
Pastarieji keli metai buvo ir vis dar yra išskirtinai įtempti: Covid-19 pandemija su gausybe iššūkių (karantinas, darbo netekimas arba padidėjęs darbo krūvis, pasikeitusios darbo ir buities sąlygos, nerimas susirgti, kiti iššūkiai), besitęsiantis karas ir nerimą keliantis informacijos srautas veikia gyventojų psichologinę sveikatą. Prieš metus atlikto Krizių įveikimo centro ir KOG rinkodaros ir komunikacijos instituto visuomenės nuomonės tyrimo „Lietuvos gyventojų psichologinė būsena” (2021) duomenimis, tik kas dešimtas žmogus linkęs kreiptis į specialistus dėl psichologinių problemų, nors vis daugėja pritariančių, kad naudotis psichikos sveikatos specialistų paslaugomis nebėra gėdinga, neverta to stigmatizuoti, problemų maskuoti. To paties tyrimo duomenimis rodikliai, atskleidžiantys Lietuvos gyventojų nuotaiką ir psichologinę gerovę nėra džiuginantys. Tyrimo rezultatai parodė, kad net…
Psichologė: kai namie gyvena hipochondrikas, kenčia visi
Žmogaus emocijos daro didelę įtaką jo savijautai. Kartais neįsisąmoninti jausmai perauga į nerimo sutrikimus, kurių vienas – hipochondrija. Tai nepagrįsta baimė susirgti sunkia, mirtina liga arba įsitikinimas, kad ja jau sergama. Vaistininkė ir psichologė atsako, kaip atpažinti šį sutrikimą ir kas už jo slypi. „Yra tekę vaistinėje konsultuoti ne vieną jauną žmogų, kuris skundėsi skausmu krūtinėje, dusuliu, dažnu pulsu, tačiau kardiologiniai tyrimai nieko blogo nerodė. Pasikalbėjus paaiškėdavo, kad tokią savijautą nulėmė stresas darbe, įtampa dėl egzaminų, persidirbimas. Kartą teko konsultuoti jauną moterį, kuri skundėsi lėtiniu vidurių užkietėjimu, kuris išsivystė dėl nuolatinės įtampos darbe ir negalėjimo prireikus nueiti į tualetą. Tačiau visais šiais atvejais žmonės suprato, kad jų blogos savijautos priežastys…
Spanguoliavimo sezonui artėjant: prisiminkite, kuo naudingos šios uogos
Netrukus prasidės kone ilgiausiai išsilaikančių uogų – spanguolių – sezonas. Rugpjūčio pabaigoje derančios rūgščios uogos yra vienintelės, kurių galima įsigyti šviežių net žiemą. Kuo naudingos spanguolės, o kam jų vartoti reikėtų saikingai, pataria gydytoja dietologė. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos bei dietologų rekomendacijomis, uogos turėtų būti vartojamos kuo dažniau, kaip ir vaisiai bei daržovės – bent viena porcija (pusė stiklinės) iš rekomenduojamų 2-3 porcijų vaisių per dieną turėtų būti suvartota uogų pavidalu. Tam puikiai tinka ir spanguolės. „Spanguolėse yra daug įvairių vitaminų ir kitų augalinių komponentų, kurie pasižymi tam tikromis sveikatai naudingomis savybėmis. Tarp jų – vitaminai C ir E, reikalingi imuninės sistemos ir odos būklės palaikymui. Be to, vitaminas C…
Konservuojant derlių pravers stevija: pasiūlė, kaip išsivirti sveikatai palankesnę uogienę
Vasarai ritantis į pabaigą norisi ją dar bent trumpam sulaikyti, o jos skonius užkonservuoti stiklainiuose. Tad daugelio namuose dabar kvepia verdamomis uogienėmis, o šaldymo kameros pildomos vasaros gėrybėmis, kad jų skanauti užtektų visai žiemai. Nors gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria uogas bei vaisius valgyti šviežius, svarbu pasirūpinti ir derliaus pertekliaus užkonservavimu, tad „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė dalijasi patarimais, kokiais būdais vaisius bei uogas geriausia paruošti ir kaip pasigaminti sveikatai palankesnę uogienę namuose. Daug būdų pakeisti cukrų Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dr. Editos Gavelienės, uogienės ir džemai gali būti vartojami raciono paįvairinimui, tačiau jais reikėtų mėgautis saikingai. Pavyzdžiui, prie sekmadienio pusryčių į avižinę košę ar…
Gydytojas odontologas apie šiuolaikinius bedantystės gydymo metodus
Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, net trečdalis vyresnių nei 65 metų žmonių yra netekę daugumos ar visų dantų. Daugelį metų mūsų šalyje bedančiams žandikauliams gydyti buvo siūlomas protezavimas išimamais dantų protezais. Deja, šis būdas turi daugybę trūkumų – išimami protezai nėra stabilūs, sunkiai laikosi, pažeidžia minkštuosius audinius, gali nulemti kalbos sutrikimus, su jais sunku kokybiškai sukramtyti maistą. Nuolat nerimaudami, kad protezas neiškristų, juos nešiojantys žmonės praranda pasitikėjimą savimi, ima vengti bendravimo, atsiriboja nuo aplinkos ir mėgstamos veiklos. „T. Andziulio odontologijos klinikos“ įkūrėjas gydytojas odontologas Tomas Andziulis teigia, kad šiandien situacija visiškai pasikeitusi ir, sparčiai tobulėjant medicinos technologijoms, išimamus protezus galima pamiršti. Daugumą ar visus dantis praradusiems žmonėms siūlomi šiuolaikiški problemos sprendimo…
