Sunkumai užmiegant daugeliui žmonių pažįstami kaip laikinas reiškinys. Po įtemptos dienos, svarbaus įvykio ar pasikeitus dienos režimui, miegas gali trumpam sutrikti. Tačiau kai užmigimas tampa nuolatine problema, o naktinis poilsis nebeatkuria jėgų, verta atidžiau įvertinti situaciją. Nemiga nėra tik blogas įprotis ar charakterio bruožas. Tai būklė, turinti aiškius požymius, kurie ilgainiui veikia savijautą, darbingumą ir emocinę pusiausvyrą. Kas laikoma nemiga Nemiga apibūdinama kaip nuolatiniai sunkumai užmigti, dažni prabudimai naktį arba per ankstyvas pabudimas ryte, kai po miego nejaučiamas poilsis. Svarbu tai, kad šie požymiai kartojasi ne pavienėmis naktimis, o tęsiasi bent kelias savaites. Nemiga gali pasireikšti skirtingai. Vieniems žmonėms sunku užmigti, kiti užmiega greitai, tačiau naktį prabunda kelis kartus ir…

Klausos nusilpimas, arba girdėjimo sutrikimas, daro didelę įtaką žmogaus savijautai, bendravimui bei vaikų kalbos raidai. Apie besivystantį ar jau esamą klausos sutrikimą dažnai galima įtarti pajutus sunkumų dalyvauti pokalbyje, ypač kai bendrauja daugiau žmonių nei įprastai. Pasak Šiaulių diagnostikos ir chirurgijos  klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojos otorinolaringologės Jolitos Stankūnienės, itin svarbu nustatyti klausos sutrikimą sukėlusią priežastį, kad būtų galima laiku pradėti tinkamą gydymą. „Klausos nusilpimas, pasireiškiantis vienoje ar abiejose ausyse, apsunkina galimybę girdėti ir suprasti garsus. Jis gali būti laikinas arba nuolatinis ir atsirasti tiek dėl amžiaus, tiek dėl įvairių ligų, pažeidžiančių vidinės ausies ląsteles ar klausos nervus. Vis dėlto svarbu…

Sveikatos paslaugų platforma manodaktaras.lt pernai fiksavo augantį registracijų pas gydytojus kiekį, tačiau galima stebėti sparčiai besikeičiančius žmonių įpročius. Platformos vadovas Martynas Burba išskiria naują tendenciją – daugėja registracijų pas medikus nuotolinėms konsultacijoms. „Nuotolinės konsultacijos ypač pasiteisina tais atvejais, kai sprendimą reikia priimti greitai, o pats apsilankymas klinikoje nebūtinai sukuria papildomą vertę. Ši tendencija rodo besikeičiančius pacientų lūkesčius – patogumas ir prieinamumas tampa nebe išimtimi, o nauju standartu sveikatos paslaugų rinkoje Šis konsultacijų modelis toliau sparčiai populiarės, nes taupo laiką, yra prieinamas ir mažesnių miestų gyventojams, be to, tokios konsultacijos yra pigesnės“, – sako M. Burba. Anot M. Burbos, tikimasi, jog impulsą nuotolinių konsultacijų augimui duos ir Seimo praėjusių metų pabaigoje priimti…

Kai sveika mityba tampa daugelio siekiamybe, nuolatinis domėjimasis sveikais produktais, jų sudėtimi ir „švariu“ maistu iš pirmo žvilgsnio atrodo pagirtinas ir netgi siektinas veiksmas – juk žmogus rūpinasi savo sveikata. Vis dėlto kartais šis siekis ima diktuoti kasdienius sprendimus, riboti socialinį gyvenimą ir kelti vidinę įtampą. Specialistės pasakoja, kaip atpažinti ortoreksiją, kodėl ją sunku diagnozuoti, kaip padėti sergančiajam ir kokių pasekmių gali turėti šio sutrikimo ignoravimas. Ortoreksija – nesveikas santykis su maistu „Vis daugiau žmonių šiandien siekia maitintis „teisingai“ – renkasi kokybišką maistą, skaito gaminių etiketes, vengia perteklinio cukraus ar perdirbtų produktų. Tačiau riba tarp sveiko rūpesčio ir žalingo savęs ribojimo kartais tampa labai plona. Pagrindinis skirtumas tarp subalansuotos mitybos…

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per trumpą laikotarpį – sausio 16–18 dienomis sėkmingai atliktos šešios organų transplantacijos – persodinti penki inkstai ir kepenys, paimtos ragenos ir kaulinis audinys, taip pat paruoštas vienas efektyvus multiorganinis donoras. Pasak Santaros klinikų direktorės medicinai doc. dr. Donatos Ringaitienės, tokie įvykiai aiškiai parodo visos ligoninės brandą ir pasirengimą: „Tretinio lygio ligoninės stiprybė – ne tik pažangios technologijos, bet, pirmiausia, žmonės. Šių transplantacijų metu matėme puikų skirtingų sričių komandų susitelkimą, aiškų veiksmų koordinavimą ir labai aukštą kompetencijų lygį. Tai sudėtingi procesai, reikalaujantys greitų sprendimų, pasitikėjimo vieni kitais ir didžiulės patirties“, – sako doc. dr. D. Ringaitienė. Atliktos penkios mirusio donoro inkstų transplantacijos pagerino gyvenimo kokybę penkiems…

Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, kurio metu organizme vyksta reikšmingi hormonų pokyčiai. Šis laikotarpis gali pasireikšti ne tik fiziniais, bet ir psichologiniais simptomais. Nors menopauzė yra natūrali organizmo transformacija, daugelis moterų ieško būdų, kaip palengvinti jos simptomus, išsaugoti sveikatą ir gerą savijautą.  Menopauzės metu keičiasi medžiagų apykaita – mažėja raumenų masė, riebalai dažniau kaupiasi pilvo srityje, didėja širdies ir kraujagyslių ligų bei antro tipo cukrinio diabeto rizika. Silpsta kaulai, dažnėja osteoporoziniai stuburo ir šlaunikaulio lūžiai. Pokyčiai veikia ir psichinę sveikatą – gali pasireikšti depresija, didėti demencijos rizika.  Anot sveikatos sprendimų centro „Antėja“ akušerės-ginekologės Gintarės Čipinienės, daugelis moterų dėl šių pokyčių nerimauja ir nori išsitirti, ar menopauzė jau prasidėjo.  „Gydymas…

Šaltojo sezono palydovais neretai tampa įvairūs skrandžio virusai, galintys apkartinti kasdienybę tiek vaikams, tiek suaugusiems. Rotavirusai ir kiti žarnyno virusai plinta itin greitai, o ypač – kolektyvuose. Specialistės papasakojo, kuo pasižymi skirtingi skrandžio virusai, kaip palengvinti jų simptomus ir pasirūpinti tiek savimi, tiek sergančiais vaikais. Virusas ar apsinuodijimas? Pasak BENU vaistininkės Ingos Norkienės, skrandžio viruso ir apsinuodijimo maistu simptomai yra labai panašūs, juos atskirti sunku, tačiau apsinuodijimo simptomai pasireiškia po kelių valandų, o skrandžio viruso – praėjus vienai ar dviem paroms po kontakto su virusu. „Norovirusinėms infekcijoms būdingas ryškus sezoniškumas – priešingai nei apsinuodijimai, dažniau pasireiškiantys vasarą, šios infekcijos plinta šaltuoju metų laiku, kai daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose. Ypač…

Vis daugiau vaikų susiduria su regėjimo sutrikimais, kurie pasireiškia vis ankstyvesniame amžiuje. Neatkreipus dėmesio į pirmuosius simptomus, trumparegystė gali sparčiai progresuoti, o regos korekcijos gali prireikti dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą. Klaipėdos diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „Kardiolitos klinikos“) Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Tatjana Kisil dalinasi, kokie požymiai gali signalizuoti ligą ir kodėl svarbu į juos sureaguoti laiku. „Trumparegystė gali pasireikšti nuo gimimo arba išsivystyti kūdikystėje, tačiau dažniausiai ją diagnozuojame vaikams nuo 6 iki 14 metų. Progresavimo pikas paprastai stebimas tarp 7–10 metų. Jei vaikui nuo mažens neribotai leidžiama naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir dar prisideda genetinis paveldimumas, pirmieji trumparegystės požymiai gali pasireikšti sulaukus vos 3–4 metų“,…