Depresija ne visada atrodo taip, kaip esame įpratę ją įsivaizduoti. Kai kurie žmonės ir toliau dirba, rūpinasi šeima, bendrauja, šypsosi ir pilnai „funkcionuoja“ sociume, nors viduje nuolat jaučia tuštumą, nuovargį ar beviltiškumą. Funkcionuojanti, arba „besišypsanti“, depresija dažnai lieka nepastebėta ne tik aplinkinių, bet ir paties žmogaus, nes išoriniai gyvenimo ženklai tarsi prieštarauja vidinei savijautai. Specialistės atskleidė, kaip atpažinti šią depresijos formą, ir pasidalijo patarimais, kaip tokiu atveju padėti sau ar artimajam. Depresija, kuri nepaiso stereotipų Pasak BENU vaistininkės Deimantės Zalagaitytės, priešingai nei didžioji depresija, funkcionuojanti depresija dažnai lieka nepastebėta arba nesuprasta, nes visuomenėje vis dar populiarus stereotipinis sergančiojo depresija vaizdinys. „Depresija sergantį žmogų įsivaizduojame liūdną, negalintį pakilti iš lovos, nesugebantį…

Žiema kasmet primena ne tik apie sniegą, slidžius kelius ar didesnes šildymo sąskaitas, bet ir apie mažiau akivaizdžius iššūkius, su kuriais susiduria tiek verslai, tiek gyventojai. Vienas jų – temperatūrai jautrių siuntų saugumas, siunčiant ir užsisakant prekes internetu. „SmartPosti“ atstovas primena, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, kad siunta adresatą pasiektų puikios kokybės. „Šaltuoju metų laikotarpiu net ir trumpas tam tikrų prekių ar produktų pabuvimas netinkamose sąlygose gali turėti neigiamos įtakos jų kokybei, veiksmingumui ar net saugumui. Todėl verta prisiminti pagrindines taisykles, ką ir kaip siųsti, kad neliktumėte nusivylę ir saugūs“, – sako „SmartPosti“ pardavimų vadovas Lietuvoje Mantas Rudzys. Temperatūros poveikiui jautrių prekių sąrašas, pasak jo, yra gana platus. Tai –…

Giedrius Steponaitis, Paulina Vaitkienė Neuromokslų institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Kai smegenų ląstelės ima veikti prieš mus Kartais rimta liga apie save praneša netikėtai. Stiprėjantys galvos skausmai, staiga atsiradę traukuliai, sutrikusi kalba ar atmintis – simptomai, kurie gali visiškai apversti žmogaus gyvenimą. Viena iš galimų tokių simptomų priežasčių – galvos smegenų navikai, laikomi vienomis sudėtingiausių ir pavojingiausių ligų šiuolaikinėje medicinoje. Galvos smegenų navikai – tai neįprastai besidauginančių ląstelių sankaupos, kurios gali  augti agresyviai, skverbtis į aplinkinius audinius ir trikdyti gyvybiškai svarbias smegenų funkcijas. Viena pavojingiausių šių ligų formų – glioblastoma. Ji progresuoja itin greitai, dažnai atsinaujina net po gydymo ir iki šiol išlieka rimtu iššūkiu tiek gydytojams, tiek mokslininkams visame…

Kepenys – vienas sudėtingiausių žmogaus organų, nuo kurio priklauso viso organizmo stabili veikla. Jos dalyvauja maisto medžiagų apykaitoje, gamina baltymus, saugo energijos atsargas ir šalina toksinus. Tačiau šis organas neturi skausmo receptorių, todėl daugelis kepenų ligų ilgai nesukelia jokių simptomų. Dėl to kepenų ligos dažnai diagnozuojamos per vėlai, kai jų gydymas jau sudėtingas. Pasak prof. Limo Kupčinsko, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos profesoriaus, Hepatito C eliminacijos darbo grupės vadovo, kepenys – labai svarbus mūsų organas. Jas, kaip ir širdį – turime tik vieną, ir šio organo ligos gali būti labai pavojingos mūsų sveikatai, netgi sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Kepenų cirozė – ilgo ir dažnai tyliai vykusio patologinio proceso pasekmė Viena tokių…

Sausio 13 d., 17.40 val., Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gyvybės langelyje Architektų gatvėje paliktas moteriškos lyties naujagimis. Apie paliktą kūdikį medikams pranešė automatiškai suveikusi gyvybės langelio signalizacijos sistema, veikianti visą parą ir iš karto informuojanti personalą. Naujagimės sveikatos būklė gera Mergaitė į gyvybės langelį buvo atnešta kruopščiai pasirūpinus jos gerove. Beveik 3 kg sverianti naujagimė buvo švariai aprengta, kartu palikti visi naujagimio priežiūrai būtini daiktai ir kūdikių maistas. Mažylė buvo susukta į tautinį trispalvį pleduką. Tokie pledukai įvairioms šalies ligoninėms buvo padovanoti vienos socialinės iniciatyvos metu. Sprendžiant iš kartu paliktų dokumentų, trijų parų naujagimė, panašu, jog gimė gydymo įstaigoje, tačiau ne Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Pirminės medicininės apžiūros…

Vaistų vartojimas daugeliui atrodo itin paprastas procesas, tačiau praktika rodo, kad būtent čia žmonės klysta dažniau, nei atrodo. Net ir nedideli netikslumai, neteisingai supratus vaistų vartojimo laiko rekomendacijas, turi reikšmingos įtakos gydymo eigai. Vaistininkai pastebi, kad žmonės dažnai nepamena, kada vaistus reikia vartoti prieš valgį, o kada po jo, o kartais juos vartoja tiesiog pagal nuojautą, todėl kyla nepageidaujamų pasekmių rizika. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, pacientai neretai mano, kad vaistus saugiausia gerti pavalgius,nors tokia nuostata ne visada teisinga. „Viena gydytoja pasakojo, jog pacientės vizito metu pastebėjo itin padidėjusį moters kraujospūdį – paaiškėjo, kad ji nebuvo išgėrusi vaistų, nes laukė pusryčių, manydama, jog vaistus galima vartoti tik po valgio.…

Šiuolaikinis gyvenimo tempas įsuka į nuolatinio skubėjimo ratą – darbai, atsakomybės, informacijos perteklius. Vis mažiau laiko lieka ne tik poilsiui, bet ir savistabai – kol kūnas pats nepradeda siųsti aiškių signalų, kad ribos peržengtos. Fizinis pervargimas, emocinis išsekimas, miego sutrikimai, nuotaikų kaita ar nuolatiniai nugaros bei galvos skausmai – tai ne laikinas nepatogumas, o tylus kūno protestas. „Eglės sanatorijos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė sako, kad šiuolaikinis žmogus vis dažniau nebeturi įpročio ilsėtis. Poilsis tampa „užmirštu gebėjimu“, o stresas – įprastu gyvenimo fonu. „Trumpalaikis stresas gali būti net naudingas – jis padeda susikaupti, mobilizuoja. Tačiau kai įtampa tampa nuolatine būsena, organizmas gyvena lyg avarinėje situacijoje: išsiderina nervų sistema,…