Kasmet vis daugiau vyresniojo amžiaus žmonių susiduria su regėjimo sutrikimais, kurių priežastis ‒ katarakta. Nors ši liga dažnai siejama su natūraliu senėjimo procesu, jos požymiai gali būti pastebimi daug anksčiau. Daugeliui pacientų sunku atpažinti pirmuosius simptomus, todėl liga ir prastėjantis matymas kartais progresuoja nepastebėtas. Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojo mikrochirurgo Šarūno Sologubovo, su amžiumi akies lęšiukas ima drumstėti, žmogus ima matyti tarsi per rūką, vystosi katarakta, o jos negydant, galima ir apakti. „Drumstas akies lęšiukas blokuoja šviesą ir neleidžia jai tinkamai pasiekti tinklainės, laikui bėgant regėjimas blogėja, kol galiausiai pacientui tampa sunku dirbti kasdienius darbus ar net orientuotis aplinkoje“, – pacientų patirtimi dalijasi gydytojas. Ligą išduodantys požymiai Kataraktos…

Nuovargis, sąnarių skausmas, bėrimai, pilvo pūtimas, o gal vis stiprėjantis „smegenų rūkas“ – simptomai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai nesusiję. Tačiau kartais jie – pirmieji kūno signalai apie prasidėjusią autoimuninę ligą. Deja, daugelis į juos numoja ranka, o į gydytojo duris pasibeldžia tik tuomet, kai simptomai pradeda trikdyti kasdienybę. „Į vaistinę atėjusi jauna mergina skundėsi riešų, pirštų skausmais, patinimu, tirpimu, rytiniu sustingimu. Taip jautėsi jau tris mėnesius. Gėrė vaistus nuo skausmo, bet padėjo tik trumpam. Pasiūliau kreiptis į gydytoją – vėliau buvo diagnozuotas reumatoidinis artritas. Laiku paskirtas gydymas padėjo ligą suvaldyti – dabar ji jaučiasi kur kas geriau“, –  pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Irena Viktorija Aukštikalnienė. Anot jos,…

Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 4 d., specialistai atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją – kai kurios onkologinės ligos vis dažniau diagnozuojamos jaunesniems žmonėms. Nors medicinos pažanga atveria daugiau galimybių sėkmingai gydyti vėžinius susirgimus, tam tikrų formų vėžys jaunėja, o sergamumo ir mirtingumo rodikliai šioje amžiaus grupėje gydytojams kelia nerimą.  Tarptautinis tyrimas, kurį atliko Londono vėžio tyrimų instituto mokslininkai, parodė, kad per 15 metų laikotarpį daugumoje iš 42 šalių (75 proc.) vyresnio amžiaus ir jaunesnių suaugusiųjų sergamumas penkiomis iš 13 tiriamų vėžio rūšių išaugo. Tačiau būtent žarnyno vėžio tendencijos buvo unikalios, nes maždaug 30 proc. tiriamų šalių sergamumas jaunesnio amžiaus suaugusiųjų amžiaus grupėse didėjo sparčiau nei vyresnio amžiaus…

Vaikai ir vaistai – dažnai ne pati lengviausia kombinacija. Kartais net pats reikalingiausias papildas ar vaistas tampa iššūkiu: vaikas negeria, išspjauna, skundžiasi skoniu. Kaip elgtis tokiose situacijose? „Vaikams skirtų vaistų ir maisto papildų gamyboje ypač didelis dėmesys skiriamas skoninėms savybėms, taip pat vaisto ar maisto papildo formai – skystai, kramtomai, tirpinamai – ir net išvaizdai. Tačiau ne visų veikliųjų medžiagų kartų skonį įmanoma visiškai užmaskuoti. Svarbu, kad tobulinant skonį nebūtų paaukotas veiksmingumas“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė. Gudrybės, kurios gali padėti Pasak vaistininkės, kartais vaikai turi labai konkrečių reikalavimų – kartą ji konsultavo vieną mamą, kurios ikimokyklinukas kategoriškai atsisakė gerti skystus vaistus.  „Temperatūrą teko mušti žvakutėmis, o antibiotiką…

Klaipėdoje pirmą kartą vyks tarptautinis pirčių festivalis Sauna Coast Klaipėda 2026, kuris miestiečius ir miesto svečius pakvies vasario 14–15 dienomis. Tai kvietimas patirti pirtį ne tik kaip sveikatinimosi ritualą, bet ir kaip sąmoningo poilsio formą bei gyvą bendrystės erdvę. Festivalis suburs pirties entuziastus, profesionalius pirtininkus ir sveikatingumo specialistus iš Lietuvos, Danijos, Suomijos ir Švedijos. Festivalio teritorijoje, įsikūrusioje Melnragės paplūdimyje, lankytojų lauks gausybė veiklų ir patirčių. Čia veiks 17 skirtingų pirčių, 20 kubilų, specializuotos ritualinių ir sveikatingumo veiklų zonos, kvapų terapijos ir poilsio erdvės, „GustGuru“ sveikatingumo zona bei sporto ir aktyvaus judesio erdvės. Festivalio programoje numatytos tiek mokamos, tiek nemokamos veiklos. Norintys pabūti tyloje ir mėgautis pirtimi be specialių programų galės…

Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje šiandien pristatyta intensyviajai naujagimių reanimacijai skirta centrinė monitoravimo (stebėjimo) stotis. Medikams ji leis dar efektyviau stebėti gyvybinius mažųjų pacientų rodiklius, o tėvams suteiks galimybę būti šalia savo mažylių net sudėtingiausiomis akimirkomis. LSMU ligoninės Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje kasmet gydoma apie 450–500 sunkiai sergančių naujagimių. Apie 60 proc. jų yra anksčiau gimę, o 90–110 gimsta itin maži – sverdami mažiau nei 1500 gramų. Intensyviosios terapijos prireikia maždaug 10 proc. visų Kauno klinikose prižiūrimų kūdikių. Daliai šių pacientų intensyvi priežiūra reikalinga ne kelias dienas, o savaites ar net mėnesius, jų būklę stebint nuolat ir itin atidžiai. Neišnešiotų ar sunkiai sergančių naujagimių būklė gali pablogėti…

Vaikų raidos sutrikimai nelaukia patogesnio laiko – pagalbos dažniausiai reikia čia ir dabar, o kiekviena diena ar savaitė gali daryti realią įtaką vaiko ateičiai. Higienos instituto duomenimis, 2023 m. daugiau nei 5,5 tūkst. vaikų Lietuvoje buvo nustatyti raidos sutrikimai – tai net 2,5 karto daugiau nei 2017-aisiais. Augant vaikų raidos paslaugų poreikiui Lietuvoje, šeimos vis dažniau susiduria su tuo, kad laiku prieinama pagalba tampa iššūkiu. Šią realybę mato ir Vaiko raidos klinika, kasdien teikianti pagalbą turintiems raidos sutrikimų ar negalią. Vaiko raidos klinika nuolat sulaukia šeimų kreipimųsi dėl konsultacijų, reabilitacijos ir gydymo, o, pasak Vaiko raidos klinikos komercijos direktorės Ingos Norvaišienės, didėjantis paslaugų poreikis reiškia atsakomybę ieškoti būdų, kaip užtikrinti…

Žiemą lūpos dažnai pirmos reaguoja į šalčio poveikį – jos išsausėja, ima šerpetoti, kartais net skilinėja ir tampa skausmingos. Priežastis paprasta: lūpų oda labai plona, neturi riebalinių liaukų, todėl natūraliai beveik nesigina nuo šalčio, vėjo ir sauso oro patalpose. Laimei, nedideli kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti nemalonaus šerpetojimo. Apie juos plačiau – šiame straipsnyje. Kodėl žiemą šerpetoja lūpos? Šaltis ir vėjas lauke, sausas, šildomas oras viduje, staigūs perėjimai iš lauko į patalpą – visi šie veiksniai skatina greitesnį drėgmės garavimą iš lūpų. Jei dar turite įprotį dažnai laižyti lūpas, situacija tik pablogėja: seilės akimirkai suteikia palengvėjimą, tačiau išgaruodamos dar labiau išdžiovina ploną lūpų odelę. Todėl lūpos ima šerpetoti, skilinėti, parausta…