Balandžio 4 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko tarptautinė konferencija „Klestintis gyvenimas, susvetimėjimas ir dirbtinis intelektas“. Konferencijos pranešėjai diskutavo apie dirbtinio intelekto (DI) ir automatizacijos plėtros įtaką visuomenės socialiniams ryšiams. Konferencijos pranešėjai pateikė garsiausių antikos (Aristotelio), XIX a. ir XX a. veikalų analizę, įvertindami technologijų įtaką visuomenėms. Išryškėjo trys požiūriai: optimistinis, pesimistinis ir technologijos transformacijos. Konferencijos dalyviai ypač įsitraukė į technologinio optimizmo kritikų išsakytų argumentų analizę. Vieną iš tokių akcentavo Vilniaus universiteto ir MRU dr. Egidijus Mardosas, savo pranešime paminėdamas, kad kapitalizmu grįstos sistemos yra pavojingos, nes jos pačios save palaiko, o to pavyzdžiu galėtų būti klimato krizė, kurią sukuria, o vėliau sprendžia technologinis pasaulis. MRU prof. dr. A. Bielskis…
Pristatome „Knygų starto“ tinklalaidę naujiems tėvams
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pristato projekto „Knygų startas“ tinklalaidžių ciklą apie ankstyvojo skaitymo naudą ir reikšmę ugdant mažylį. Specialistai vieningai sutaria – norint kuo geriau atskleisti kiekvieno vaiko galimybes, skaityti reikia pradėti nuo pat gimimo. Tačiau naujiems tėvams kyla daugybė su tuo susijusių klausimų. Į juos atsakymų pokalbių cikle ieškoma su įvairiais pašnekovais: psichologais, ankstyvojo ugdymo specialistais, skaitymo ekspertais, knygų kūrėjais ir kitais. Šiuo tinklalaidžių ciklu siekiama skatinti tėvų sąmoningumą, didinti jų žinias apie ankstyvąjį ugdymą ir knygos reikšmę. Laida aktuali ir ankstyvojo vaiko ugdymo specialistams. Laidą veda Medeina Andriulienė. Ciklą sudaro 8 laidos. Visus pokalbius galima išgirsti projekto informacinio partnerio LRT radiotekoje. Kviečiame trumpai susipažinti, apie ką ir su…
Seimo narės S. Lengvinienės pranešimas: „Kas nutinka, kai švietimo sistemą vairuoja „apsvaigusieji“ nuo valdžios?“
2024 m. balandžio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Švietimo sistemos „tobulinimo“ rezultatas – tam tikras vaikų skaičius viename kvadratiniame metre ir kuo daugiau pasamdytų konsultantų mokymams vesti? Ar tikrai tokio rezultato tikėjomės? Visiems akivaizdu, kad iš numatytų 210 mln. eurų pusę išleidus lektoriams ir apmokėjus už darbą valstybės pasamdytiems vadybininkams, kurie tik padeda samdyti konsultantus, efektyvių rezultatų neturėsime. Galėsime „pasigirti“ tik įvykdytomis tūkstančiu veiklų pliusiukams užsidėti ir keliasdešimčia uždarytų mokyklų. Pastarosiomis savaitėmis mūsų šalies vienuoliktokų ir mokytojų gyvenimo aktualijos dažnai pasirodo pirmuose žiniasklaidos puslapiuose ir televizijos bei radijo laidose. Už tai turime būti „dėkingi“ tarpiniams patikrinimams, kurių organizavimas (tiksliau…
Seimo nario R. Šarknicko pranešimas: „Gal Vyriausybei reikia švietimo tarpinio egzamino?“
2024 m. balandžio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Nuo kada Vyriausybė tapo mokykla? Pasirodo, kad nuo dabar. Atleidžiant krašto apsaugos ministrą keistais būdais, arba pats panoro, šalia tyliai ir pasimetęs atėjo švietimo ministras, kuris sako, premjere, atleiskit ir mane, nebegaliu vykdyti jūsų absurdiškos liberalios politikos. Ji atsako, lik, pridengsiu tave, nieko tokio, esu pridengusi vidaus reikalų ministrę, pridengsiu ir tave, jaunuoli, kaip nors, iki rinkimų nedaug liko. Tai tik šaržas, bet jis yra akivaizdus įvairiems įsivaizdavimams, kas vyksta Vyriausybėje už devynių spynų. Akivaizdu, kad visas liberalusis Vyriausybės kabinetas yra chaose, pasimetęs. Pasekmė – ne patirtis, nėra patirties, net požiūrio į…
Seimo frakcijos pranešimas: „Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ragina ministrą G. Jakštą prisiimti politinę atsakomybę dėl chaoso švietimo sistemoje“
2024 m. balandžio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ šiandien pateikė rezoliucijos projektą „Dėl situacijos švietime“. Priimti rezoliuciją siūlantys demokratai ragina Vyriausybę imtis neatidėliotinų veiksmų, kad problemos švietimo sistemoje būtų imtos nedelsiant realiai spręsti, taip pat išspręsti klausimą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto ir viceministro Ramūno Skaudžiaus atstatydinimo iš užimamų pareigų. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad svarbu išsiaiškinti nepasirengusias tinkamai įgyvendinti inicijuotų švietimo sistemos pokyčių atsakingas institucijas ir asmenis, juos viešai paskelbti, įvertinti veiklą ir kompetencijas eiti atitinkamas pareigas. Demokratai taip pat pabrėžia, kad mokyklų tinklo pertvarką būtina vykdyti atsižvelgiant į Seime atstovaujamų politinių partijų…
Lietuvos mokslo taryba pernai finansavo 3 000 Lietuvos tyrėjų, mokslo ir eksperimentinės plėtros veikloms skirta per 60 mln. Eur
Praėjusiais metais Lietuvos mokslo taryba (LMT) finansavo apie 3 000 tyrėjų, vykdžiusių per 1 000 mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros (MTEP) projektų. Tikslinėmis priemonėmis paskatinta beveik 1 100 studentų, tarp kurių – 500 doktorantų. Smarkiai išaugo MTEP projektų finansavimui skirtos lėšos – iš viso 2023 m. MTEP projektams buvo skirta per 60 mln. Eur (iš valstybės biudžeto ir ES struktūrinės paramos lėšų). Paskelbti LMT metiniai 2023 m. veiklos rezultatai rodo, kad LMT proaktyviai veikė vystant mokslinių tyrimų plėtrą prioritetinėse strateginėse šalies kryptyse, skatinant naujų mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą, mokslo talentų pritraukimą ir inovacijas. LMT biudžetas 2023 m. išaugo daugiau nei 17,9 mln. Eur, lyginant su 2022 m. Padidėjo ir valstybės biudžeto…
VDU politologai apie rinkimų metus Lietuvoje: kampanijos dar tik įsivažiuoja
„Lietuviai linkę bausti partijas valdžioje, jei nepateisina lūkesčių, ieškoti „naujų gelbėtojų“, labiau kliautis asmenybėmis nei partijų ideologijomis. Tą rodo apklausose demonstruojamas pritarimas vienmandatėms apygardoms, kur svarbu išrinkti konkretų asmenį, ar tiesioginiai merų rinkimai, kur dominuoja asmenybės bei komitetų populiarumas (jis krenta pagal gaunamas vietas), siejant juos su konkrečiais kandidatais į merus“, – teigia politologė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, papildydama, jog tampa vis sunkiau nuspėti, kiek rinkėjų pasirinks naujas arba mažesnes partijas, kaip nutiko 2016-aisiais laimėjus „profesionalų politiką“ siūliusiai partijai ir 2020-aisiais prognozes viršijus į jaunimą orientuotai partijai. 2024-ieji vadinami rinkimų metais – šiemet Lietuvoje vyks šalies Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai. Anot politologo, VDU PMDF…
Japonijos ambasadorius T. Ozaki: kaip galėtume ir turėtume išvengti karo?
Kovo 28 d. viešėdamas Mykolo Romerio universitete (MRU), Japonijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki skaitė paskaitą „Kaip/kodėl mes galime ir turėtume išvengti karo ir kitos Rytų filosofijos mintys“. Paskaitoje daugiausia dėmesio buvo skiriama karo vengimui ir Rytų mąstymui, buvo lyginamos Rytų ir Vakarų mintys, taip pat Rytų filosofų požiūriai į taikos kūrimą. Ambasadorius pabrėžė, kad kultūrinė diplomatija ir Japonijos diplomatija yra raktas į tarptautinių santykių gerinimą ir indėlį į taiką, kartu parodydamas „pastangų diskutuoti” svarbą kultūros plėtrai. Susitikimą ambasadorius pradėjo cituodamas garsiojo fiziko Alberto Einšteino laišką žymiam psichoanalitikui Zigmundui Froidui, parašytą 1932 m., pavadinimu „Kodėl karas?“ („Why War?“). A. Einšteinas savo laiške retoriškai klausė, „ar įmanoma kažkaip žmoniją…
Naujas VU mokslininkų tyrimas atskleidė, kaip vartotojai įsitraukia į žiedinę ekonomiką
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkės Aistė Bartkienė, Renata Bikauskaitė, Diana Mincytė ir Ieva Šakelaitė kartu su užsienio partneriais pusantrų metų aiškinosi, kokį vaidmenį vaidina vartotojai žiedinėje ekonomikoje, kaip jie ją supranta ir kaip įsitraukia į žiedinės ekonomikos praktikas, kas jiems padeda ir kas trukdo į jas įsitraukti. Skandinavijos ir Baltijos šalyse atliktas vartotojų tyrimas atskleidė, kad visose valstybėse supratimas apie žiedinės ekonomikos praktikas buvo akivaizdžiai geras, nepaisant to, ar buvo žinomas pats terminas. Vartotojai minėjo skirtingas praktikas, siejamas su žiedine ekonomika: kompostavimą, perdirbimą, atliekų rūšiavimą ir tvarkymą, tvarų vartojimą, kokybiškus produktus, vietinio maisto pirkimą, atsakingą elgesį, rūpinimąsi gamta. Be to, visuomenėje didėjant informacijos sklaidai apie biologinių atliekų atskyrimo būtinybę,…
MRU Studijų mugėje: nuo klasikinės teisės iki skaitmeninės animacijos programos
Kovo 28-29 d. Mykolo Romerio universitetas (MRU) dalyvavo renginyje „KARJERA & STUDIJOS Lietuvoje 2024“, vykusiame „Litexpo“, Vilniuje. Renginio metu būsimus studentus konsultavo Teisės mokyklos, Viešojo saugumo akademijos, Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto bei Viešojo valdymo ir verslo fakulteto atstovai, jiems taip pat talkino universiteto administracijos darbuotojai. „Mykolo Romerio universitetas kiekvienais metais pasiūlo kažką naujo – nuo klasikinių teisės programų iki unikalių tarptautinių patirčių žaidimų skaitmeninės animacijos programos, kuri vykdoma kartu su Pietų Korėjos Dongseo universitetu. Turime ir didžiausią socialinių mokslų programų pasirinkimą psichologijos, edukologijos, valdymo ir kitose srityse“, – sakė MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė, pristatydama universitetą. Pasak rektorės, bet kas, pasirinkęs MRU, pradės labai įdomią akademinę kelionę, kuri…
