Šią savaitę VILNIUS TECH viešėjo Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisaro atstovas ir Tarptautinės žmogaus teisių agentūros „West Support“ atstovas iš Ukrainos Mykyta Kozyrenko. Vizito metu jis susitiko su Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriumi ir modulinių baldų, sėkmingai naudojamų Ukrainos slėptuvėse, autoriais – Architektūros fakulteto docentu dr. Linu Krūgeliu ir UAB DUV vadovu Vytu Liudžiu. Šiuo metu daugiau nei 4000 bendromis jėgomis lietuvių ir latvių pagamintų baldų jau yra penkiolikoje slėptuvių Kyjive, Chersone, Charkive, Odesoje bei priedangose metro. Jų išskirtinumas – ypatinga konstrukcija. Iš faneros lakštų išpjauti komponentai jungiasi tarpusavyje be jokių varžtų ir gali būti surenkami rankomis nenaudojant įrankių, todėl nuo 2022 m. Ukrainoje naudojami slėptuvėse bei karo zonoje. „Modelis…
THE reitingai: išlaikęs aukštas pozicijas LSMU pirmauja tarp šalies universitetų
Spalio 9 d. paskelbti Times Higher Education World University Rankings (THE WUR) 2025 m. reitingų duomenys. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kaip ir pernai, išlaiko aukštas pozicijas. Bendras universiteto vertinimas – 801-1000 vieta pasaulyje (iš viso reitinguotos 2029 aukštojo mokslo institucijos iš viso pasaulio). Palyginti su praėjusiais metais, šiemet LSMU įvertintas didesne balų suma: 34,5-38,1 balo (2024 m. – 32.7-36.9). Geriausiai buvo įvertinta mokslo tyrimų kokybės (angl. Research Quality – 59.9) ir tarptautinio įvaizdžio (angl. Internatiol Outlook – 56,3) sritys. Pagal rezultatus LSMU šiemet pirmauja tarp THE WUR reitinge dalyvavusių Lietuvos universitetų. LSMU jau ne vienerius metus sulaukia aukštų įvertinimų nacionaliniuose ir tarptautiniuose universitetų reitinguose. Žurnalo „Reitingai“ 2024 m. valstybinių universitetų…
Visuomenės nuomonės tyrimas: nuoseklus prigimtinės šeimos palaikymas ir net 71,2 proc. prieš Civilinę sąjungą
2024 m. rugsėjo 13-21 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ akivaizdinio interviu būdu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuo 18 m. amžiaus apklausą (N=1000), paklaida 3,1 proc. Respondentai tyrimui atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą. Tyrimas vykdytas 27 miestuose ir 46 kaimuose. Apklausoje keliais aspektais tirta visuomenės pozicija šeimos sampratos, homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo, nepilnamečių požiūrio į homoseksualius santykius formavimo mokyklose klausimais. Teirautasi: pritariama ar nepritariama, kad LR Konstitucijos nuostata „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ apima ir homoseksualių asmenų poras; pritariama ar nepritariama Civilinės sąjungos įstatymo projektui; kuris LR Seime svarstymui pateiktas teisinio kartu gyvenančių homoseksualių porų santykių sureguliavimo projektas (Civilinės…
„VU ekspertai padeda suprasti“: 2024 m. Nobelio fizikos premija – dirbtinio intelekto pagrindų kūrėjams
Antradienį Švedijos karališkoji mokslų akademija Stokholme 2024 m. Nobelio fizikos premiją skyrė Prinstono (JAV) universiteto profesoriui Johnui Hopfieldui ir Toronto universiteto (Kanada) profesoriui Geoffrey Hintonui už fundamentalius atradimus, leidžiančius atlikti mašininio mokymosi užduotis naudojant dirbtinius neuronų tinklus. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto docento dr. Stepo Toliauto, apdovanoti mokslininkai pritaikė fizikos mokslo principus, kurie išpopuliarino dirbtinių neuronų tinklų panaudojimą sudėtingų duomenų (pvz., vaizdų) analizei; dėl minėtų atradimų šiandien neuronų tinklai yra esminė dirbtinio intelekto sistemų dalis. „Dirbtiniai neuronų tinklai yra matematiniai algoritmai, kurių idėja paimta iš biologijos, tiksliau, gyvūnų nervų sistemos ir smegenų sandaros; dirbtinius neuronų tinklus galima įsivaizduoti kaip daugelio sujungtų neuronų rinkinį. Kad tinklas teisingai…
VU inovacijų dienoje „INNODAY 2024“ – įkvepiantys įmonių pranešimai ir VU laboratorijose gimstantys sprendimai
Spalio 25 d. Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks VU inovacijų diena „INNODAY 2024“. Su žiūrovais savo įžvalgomis ir patirtimi dalinsis Vilniaus universiteto tyrėjai, o verslo įmonių atstovai pristatys bendradarbiavimo su VU ir verslumo sėkmės istorijas. Renginyje vyksiančiose stendinių pranešimų sesijose turėsite galimybę susipažinti su jaunųjų mokslininkų vykdomais tarpdisciplininiais tyrimais. Vienas iš baltymų inžinerijos įmonės UAB „Biomatter Designs“ įkūrėjų Laurynas Karpus renginio dalyviams atskleis startuolio sėkmės formulę ir papasakos apie galimybę naudojant dirbtinį intelektą programuoti naujus baltymus. „Kas trukdavo metų metus ‒ dabar įmanoma per savaites. Pasitelkus dirbtinį intelektą, naujų baltymų (fermentų) kūrimas sparčiai transformuoja chemijos pramonę ir sveikatos technologijas, atverdamas naujas galimybes inovacijoms“, ‒ sako…
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai ir naujovės perkantiems automobilius: Lietuva įsipareigoja tvariai ateičiai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantės Jevgenija Furgasė ir Kristina Gesevičienė Nuo kitų metų pradžios įsigalios svarbūs Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimai, susiję su pelno mokesčio tarifais ir lengvųjų automobilių įsigijimo bei nuomos išlaidų atskaitymu. Šie pakeitimai turės reikšmingos įtakos įmonių mokestinei aplinkai, be to, jie rodo Lietuvos įsipareigojimą tvariai ateičiai, žengiant svarbų žingsnį link švaresnės ir sveikesnės aplinkos visiems. Europos aplinkos agentūros duomenimis, lengvieji automobiliai išskiria didžiausią dalį anglies dioksido (CO2) transporto sektoriuje – apie 60,6 proc. viso kelių transporto išskiriamo CO2 kiekio. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, naujieji PMĮ pakeitimai siekia paskatinti įmones rinktis mažiau taršius automobilius. Tikimasi, kad įmonės, įvertinusios didesnę mokestinę naudą, teiks…
Į Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją pretenduoja devyni kandidatai
Kultūros, mokslo, visuomeninės įstaigos ir organizacijos bei jų atstovai pasiūlė kandidatus, iš kurių bus išrinktas 2024 metų Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas. Šia premija įvertinami asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtiniai nuopelnai etninės kultūros srityje, reikšminga kūrybinė, mokslinė veikla ir kiti darbai, susiję su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu. Kandidatais įregistruoti: prof. dr. Rimantas Balsys (pateikė Klaipėdos universitetas); Dalia Bernotaitė-Beliauskienė (pateikė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus); prof. dr. Eugenijus Jovaiša (teikimą pasirašė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Jūras Banys, Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkė Agnė Žilinskaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė); dr. Algimantas Katilius (pateikė Lietuvos istorijos institutas); Ugnius Liogė (pateikė Prigimtinės kultūros…
„VU ekspertai padeda suprasti“: Nobelio medicinos premija – mokslininkams, atradusiems genų veiklą reguliuojančią mikro-RNR
Šį pirmadienį Stokholme veikiančiame Karolio institute Nobelio komitetas pradėjo 2024 m. Nobelio premijų sezoną. Nobelio medicinos premija šiemet paskirta amerikiečiams prof. Victorui Ambrosui ir prof. Gary Ruvkunui už mikro-RNR atradimą ir jos vaidmens potranskripciniame genų reguliavime nustatymą. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto jaun. asistentas, medicinos genetikas Karolis Baronas sako, kad Harvardo universiteto mokslininkai atrado esminį genų veiklos reguliavimo principą, kuris jau turi įtakos, o ateityje turės ir dar daugiau, sprendžiant daugelį sveikatos problemų. „Šie mokslininkai supranta organizmą kaip sudėtingų procesų visumą. Mus vienija tos pačios ląstelės ir ta pati DNR grandinė bei turinys – tie patys genai, tos pačios chromosomos. Kas yra įdomu ir kuo išsiskiria šių metų Nobelio laureatų…
„Portathon 2024“ sprendimai – alternatyviai energijai įdarbinti uostuose ir jūriniame sektoriuje
Šiemet tarptautiniame uosto technologijų hakatone „Portathon“ gimė net 18 novatoriškų idėjų uostams ir jūriniams verslams. Inovatoriai, studentai, technologijų entuziastai, profesionalai iš Lietuvos, Norvegijos, Vokietijos, Lenkijos, Rumunijos, Graikijos, Švedijos, Ukrainos bei kitų šalių sprendė ambicingus iššūkius ir kūrė visam Baltijos jūros šalių regionui skirtus pažangius sprendimus bei jūrines technologijas. Pristatome į nugalėtojų TOP 4-uką patekusių komandų – „KU Engineers“ bei „The Western Creators“ iš Klaipėdos, „Fjord Dwellers“ iš Norvegijos, „Problem Solving Masters“ iš Kauno – pergalingus technologinius ir skaitmeninius sprendimus, kuriuos stipriausiais pripažino tarptautinė vertinimo komisija. Lyderių ketvertukas pasidalijo hakatono partnerių įsteigtą 4000 eurų piniginį prizinį fondą. Žaliosios energijos ir automatizacijos banga Šiemet dalyviai galėjo rinktis iš 8 iššūkių, kuriuos pateikė…
Superkompiuteris – galingas įrenginys, padedantis ir moksle, ir kine
Įrenginys, naudotas kuriant filmą „Įsikūnijimas“ (angl. Avatar), skirtas automobilių modeliams kurti, orams prognozuoti, o prasidėjus pandemijai – vakcinoms ir vaistams nuo COVID-19 greičiau atrasti. Superkompiuteris – tai daug galingesnė už įprastą kompiuterį mašina, galinti atlikti sudėtingus skaičiavimus ir kompiuterines operacijas daug greičiau ir efektyviau. Šis ypatingas įrenginys gali padėti ir optimizuojant verslo procesus ar rašant mokslinius darbus. Ar daug žinote apie šį neįprastą technologinį stebuklą? Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Skaitmeninių tyrimų ir skaičiavimo centro IT administratorė Aistė Grikietė sako, kad nors įprasti kompiuteriai jau seniai yra tapę neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, apie superkompiuterius žmonės paprastai žino nedaug. Spinta su daug šviesyčių ir laidų A. Grikietė prisimena, kaip prieš…
