Studijos - Karjera

Japonijos ambasadorius T. Ozaki: kaip galėtume ir turėtume išvengti karo?

Kovo 28 d. viešėdamas Mykolo Romerio universitete (MRU), Japonijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki skaitė paskaitą „Kaip/kodėl mes galime ir turėtume išvengti karo ir kitos Rytų filosofijos mintys“.

Paskaitoje daugiausia dėmesio buvo skiriama karo vengimui ir Rytų mąstymui, buvo lyginamos Rytų ir Vakarų mintys, taip pat Rytų filosofų požiūriai į taikos kūrimą. Ambasadorius pabrėžė, kad kultūrinė diplomatija ir Japonijos diplomatija yra raktas į tarptautinių santykių gerinimą ir indėlį į taiką, kartu parodydamas „pastangų diskutuoti” svarbą kultūros plėtrai.

Susitikimą ambasadorius pradėjo cituodamas garsiojo fiziko Alberto Einšteino laišką žymiam psichoanalitikui Zigmundui Froidui, parašytą 1932 m., pavadinimu „Kodėl karas?“ („Why War?“). A. Einšteinas savo laiške retoriškai klausė, „ar įmanoma kažkaip žmoniją atitolinti nuo karo grėsmės?“. Froidas atsakė išsamiai ir įdomiai užbaigė: „Tai, kas skatina kultūros vystymąsi, veikia ir prieš karą“.

Po to T. Ozaki pristatė įvairias perspektyvas ir požiūrius į tai, kaip išvengti karo ir įgyvendinti taiką, pristatydamas žymius Rytų filosofus, tokius kaip YOKOI Shonan, Laozi, Sunzi, Mozi ir SHAKU Shyoen.

Lygindamas Vakarų ir Rytų mąstymo modelius, T. Ozaki atkreipė dėmesį, kad, nors mokslo raidai būtinas „skirstymas”, pavyzdžiui, „analizė” ir „diferenciacija”, Vakarai kuria civilizaciją tik su panašiai mąstančiomis šalimis, todėl nesąmoningai suskaldo pasaulį ir net izoliuoja save, neįtraukdami skirtingų grupių į kultūrinę visumą. T. Ozaki taip pat pabrėžė diskusijų ir dialogo svarbą kultūros raidai, cituodamas YOKOI Shonano žodžius ir teigdamas, kad būtina „įtemptai ir atkakliai stengtis diskutuoti”.

Ambasadoriaus nuomone, iššūkiai, su kuriais dabar susiduriame, yra sudėtingai tarpusavyje susiję ir negali būti išspręsti be visų atsakingų pasaulio veikėjų dialogo ir bendradarbiavimo. „Raktas į šių problemų sprendimą yra „kultūrinė diplomatija”, t. y. dialogas ir mainai tarp asmenų ir tautų, o ne ginkluotas pasipriešinimas, ir „Japonijos diplomatija”, t. y. dialogas ir bendradarbiavimas.

Ozaki pabrėžė, kad Japonija, kuri po pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare atsigavo su tarptautinės bendruomenės parama, ir toliau prisidės prie tarptautinės tvarkos kūrimo „dialogu ir bendradarbiavimu”, kuris yra viena iš stipriųjų Japonijos diplomatijos pusių.

Vizito į Universitetą proga MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė Japonijos ambasadoriui T. Ozaki įteikė Lietuvos Respublikos Konstituciją, išverstą į japonų ir kitas užsienio kalbas. 

Rektorė ambasadoriui taip pat papasakojo apie MRU bendradarbiavimą su Japonijos universitetais, pasidalijo MRU ateities planais.

Prisiminimui apie apsilankymą universitete MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė  Japonijos ambasadoriui T. Ozaki įteikė Lietuvos Respublikos  Konstituciją, išverstą į japonų ir kitas užsienio kalbas. Rektorė taip pat papasakojo ambasadoriui apie MRU bendradarbiavimą su Japonijos universitetais, pasidalijo ateities planais.

Tetsu Ozaki gimė 1958 m. Nagasakio prefektūroje. Baigęs Tokijo universitetą, jis pradėjo karjerą investiciniame banke „Nomura“ grupėje. 2008 m. „Nomura“ grupei įsigijus per finansų krizę bankrutavusį JAV investicinį banką „Lehman Brothers“, T. Ozaki buvo atsakingas už vakarietiško banko verslo modelio pertvarkymą į azijietišką modelį, ypač užsienio šalyse. 2016 m. jis buvo paskirtas „Nomura“ grupės veiklos vadovu (COO). Eidamas šias pareigas jis daugiausia dėmesio skyrė procesui, keičiančiam vakarietiško ir japoniško mąstymo konfliktą į vienas kitą papildantį mąstymą. Prieš 10 metų jis pradėjo studijuoti kinų klasiką Rytų filosofijos būrelyje, o jau 7 metus kasdien praktikuoja Zazen meditaciją. 2020 m. tapo vienu iš „Japonijos laisvųjų menų skatinimo komiteto“ įkūrėjų ir iki 2021 m. vadovavo internetinei mokyklai, tyrinėjančiai japoniškosios minties ištakas ir siekiančiai praktiškai pritaikyti japonų laisvuosius menus.

2021 m. spalį paskirtas Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje, jis aktyviai prisideda prie Lietuvos ir Japonijos politinių ir ekonominių santykių plėtojimo, kultūrinių mainų ir žmonių tarpusavio ryšių.

Pranešimą paskelbė: Lina Gorbačiovienė, Mykolo Romerio universitetas

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą