Sumanios specializacijos strategijos – pagrindinės Europos valstybių inovacijų politikos ir finansavimo gairės. Dar prieš 2011 m. pradėta Europos Komisijos iniciatyva šiemet sulaukė pirmųjų vertinimo rezultatų. Praėjusiais metais Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) paskelbė publikaciją, kurioje Lietuvos pažanga įvertinta teigiamai, tačiau be didesnio laukto proveržio. Šiuo pagrindu yra peržiūrimi prioritetai, siekiant nukreipti investicijas į tas sritis, kuriose Lietuva demonstruoja aukštos pridėtinės vertės potencialą. Alternatyvus būdas spartinti regioninę plėtrą yra pasinaudoti jau pasiteisinusiais modeliais, kurie leido norimų rezultatų pasiekti kitose šalyse. Interreg Europe programa suteikia galimybę mokytis iš kitų šalių patirčių bei pritaikyti svetur sėkmingai įgyvendintas praktikas vietiniame kontekste. Viena iš tokių Interreg Europe iniciatyvų yra projektas „ecoRIS3: Vietos…
Dr. U. Neniškytė: Alzheimerio ligą galima nutolinti nuolat užsiimant smegenis stimuliuojančia veikla
Dėl smegenų neuroplastiškumo – gebėjimo keistis priklausomai nuo aplinkybių – kasdienė mūsų veikla turi didelę įtaką kognityviosioms mūsų funkcijoms. Tai tampa ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai susiduriame su rizika, kad laipsniškai išsivystys demencija. Dažniausiai pasitaikanti senatvinė demencija yra Alzheimerio liga, pasižyminti vis didėjančiu trumpalaikės atminties praradimu ir kitais vykdomųjų gebėjimų, kalbiniais ir elgsenos simptomais. Sudoku sprendimas gerina bendrą smegenų būklę Alzheimerio ligos rizika yra glaudžiai susijusi su mūsų gyvenimo būdu. Ligai išsivystyti svarbūs tiek biologiniai, tiek smegenų aktyvumo veiksniai. Pavyzdžiui, ja dažniau suserga senyvi asmenys su užkalkėjusiomis kraujagyslėmis, kadangi dėl blogėjančios kraujotakos sutrinka galvos neuronų aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir prasideda jų žūtis. Be to, Alzheimerio liga dažna tarp vienišų žmonių,…
Prof. V. Usonis: nuo meningokoko infekcijos kenčiančiose šalyse vakcina tapo aukščiausiu prioritetu
Lietuvoje nuo 2018 m. liepos mėnesio nuspręsta kompensuoti B tipo meningokoko vakciną ir visuotinai ja skiepyti vaikus iki ketverių metų amžiaus. Mūsų šalis yra trečioji Europos valstybė, kurioje B tipo meningokoko vakcina (perkama valstybės lėšomis) yra įtraukta į skiepijimų kalendorių. Kol kas šią vakciną į kompensuojamųjų skiepų kalendorių yra įtraukusios Jungtinė Karalystė ir Airija. Vokietija, Ispanija, Kanada, Austrija, Australija, Prancūzija, Belgija ir kitos šalys susilaikė nuo B tipo meningokoko vakcinos įtraukimo į rekomenduojamų skiepų kalendorių dėl nepakankamų duomenų apie jos veiksmingumą, saugumą, bendruomeninio imuniteto suformavimo galimybes. Meningokokinės infekcijos paplitimas skirtingas Pasaulyje žinoma 13 meningokokinės infekcijos sukėlėjų – bakterijų, vadinamų Neisseria meningitidis (meningokokų) – tipų. Žmogui didžiausią grėsmę kelia A, B, C, W-135…
Lietuviai kuria socialinį tinklą viso pasaulio metalo perdirbėjams
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalimi, o dėl tokių platformų kaip „Facebook“, „Instagram“, „LinkedIn“ ar „Twitter“ populiarumo tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje nesiginčija niekas. Tačiau pamažu atsiranda ir labiau specializuotų, bet ne mažiau naudingų socialinių tinklų, jungiančių tik tam tikras vartotojų grupes. Vienas iš tokių pavyzdžių – didžiausias pasaulyje metalo perdirbėjų socialinis tinklas „Metalface“. „Metalface“ platformos tikslas – sujungti metalo prekybininkus iš įvairių šalių, nuolat teikti jiems rinkos naujienas, įskaitant realias metalų kainas ir išsamią informaciją apie įvairias metalo perdirbimo įmones visame pasaulyje. „Tai savotiškas metalo perdirbėjų rinkai skirtas „Facebook“ tinklas“, – teigia „Metalface“ komunikacijos ir marketingo vadybininkė Milda Gaulienė. Programavimo darbus, tobulinant „Metalface“ produktą, atlieka programavimo paslaugų…
„Toksika“ nemokamai surinks pavojingąsias atliekas iš 100 Lietuvos mokyklų
Pavojingas atliekas surenkanti ir tvarkanti valstybės įmonė „Toksika“ nemokamai sutvarkys pavojingas atliekas iš 100 Lietuvos pradinių, vidurinių ir profesinių mokyklų. Paraiškas atliekoms surinkti ir ekologijos pamokai surengti jau užpildė per 70 Lietuvos mokyklų. Mokyklų paraiškų apie sukauptas pavojingąsias atliekas „Toksika“ lauks iki 2018 m. balandžio 16 d. Savo ruožtu „Toksika“ ieškos geriausio būdo, kaip atliekas tinkamai surinkti ir sutvarkyti. Pasak „Toksikos“ generalinio direktoriaus Arūno Dirvinsko, dabar daug kalbama apie antrinį žaliavų panaudojimą, tačiau ne visi indai ir medžiagos tinka perdirbimui. Net atvirkščiai – antrinis jų naudojimas gali sukelti tik dar daugiau žalos. Ypač tai pasakytina apie indus nuo chemikalų, buitine chemija užterštos medžiagos ir t.t. „Norime padėti mokykloms šventes pasitikti…
Valstybės pažinimo centrui perduotas Lietuvos nacionalinis atlasas
Vakar Valstybės pažinimo centrui Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas perdavė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui išleistą Lietuvos nacionalinio atlaso III tomą. Dovaną priėmė Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris Giedrius Krasauskas. Nacionalinės žemės tarnybos užsakymu sudarytas ir išleistas Lietuvos nacionalinio atlaso III tomas yra skirtas Lietuvos teritorinei, demografinei, socialinei, ekonominei ir kultūrinei būklei ir raidai. Lietuvos nacionalinio atlaso sudarymo darbus atliko Vilniaus universiteto mokslininkai. Nacionalinis atlasas yra svarbi valstybės įvaizdžio dalis. Sprendžiant valstybės raidos strateginius klausimus, šalies įvaizdžio pasaulyje formavimo uždavinius, nacionalinis atlasas yra vienas iš kertinių leidinių, teikiančių apibendrintą objektyvią informaciją apie įvairiausias valstybės gyvavimo ir veiklos sritis. „Tai, kad turime Lietuvos nacionalinį atlasą, rodo, jog valstybė sugeba kompleksinius duomenis apie…
Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas su Kembridžo universitetu
Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas, elektrochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Eimutis Juzeliūnas kartu su Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų centru ir Kembridžo universiteto profesoriumi Derek’u John’u Fray’umi patentavo naują silicio paviršiaus modifikavimo principą Europoje, JAV, Japonijoje ir Kinijoje. Kovo viduryje mokslininkai publikavo mokslinį straipsnį „Elektrocheminė fotoaktyvios anglies-karbido struktūros sintezė ant silicio išlydytoje druskoje“ (angl. Electrochemical synthesis of photoactive carbon-carbide structure on slicon in molten salt) viename labiausiai vertinamų, prestižiniame elektrochemijos mokslo žurnale „Electrochemistry Communications“. Šis žurnalas siekia būti publikavimo spartos lyderiu, priimančiu tik svarbius mokslinius straipsnius. Žurnalo redaktorius autoriams nurodė pasiūlyti devynis tarptautinio lygio recenzentus, be to, pagrįsti pateikiamų rezultatų naujumą ir greito publikavimo būtinumą. Klaipėdos universiteto, Lietuvos fizinių ir technologijos…
Lietuvos universitetai vienija jėgas bendriems mokslo projektams
Siekdami kelti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu, šalies universitetai vienija jėgas bendriems projektams, kurių rezultatai būtų efektyviai pritaikomi versle. Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) įsteigė mokslo fondą, kuris finansuos bendrus tyrimus. Tarp laimėjusiųjų finansavimą šiemet pateko projektai, skirti branduolinių įrenginių saugai, vėžio ir diabeto gydymui, baltymų mitybinės vertės tyrimams, genetikos įtakai rizikingam alkoholio vartojimui. „Tai tikrai vizionieriškas žingsnis, kadangi niekas anksčiau Lietuvoje tokio fondo nebuvo sudaręs – tai galimybė mokslo ir studijų institucijų mokslininkams sutelkti pajėgas. Buvau maloniai nustebinta dėl aktyvaus dalyvavimo. Tikiuosi, kad VDU praturtins šį mokslo fondą socialinių ir humanitarinių mokslų projektais, edukologijos, psichologijos, istorijos, menotyros…
Kauno universitetai pasirašė memorandumą dėl bendro mokytojų rengimo
Kovo 22 d., ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) memorandumą dėl bendrų pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklų Kauno regione pasirašė Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų universitetai ir Kauno bei Marijampolės kolegijos. Kauno aukštosios mokyklos vienija jėgas XXI amžiaus mokytojų rengimui ir sutaria bendradarbiauti įgyvendinant edukologijos studijų programas bei mokslo tyrimus. Universitetai dalinsis visais žmogiškaisiais ir infrastruktūros ištekliais siekiant juos maksimaliai išnaudoti. Kaip numatyta LR Vyriausybės nutarime dėl trijų pedagogų rengimo centrų steigimo, koordinuojančiu universitetu Kauno regione bus Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Siekdami nedubliuoti studijų programų, universitetai memorandumu įsipareigoja pasirašyti atskiras jungtinės veiklos sutartis. Universitetai ir kolegijos bendradarbiaus studijų perimamumo, mokslinių tyrimų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityse,…
LTI studija – į pagalbą Valstybės kontrolės auditui
Lietuvos teisės instituto (LTI) atlikta mokslo studija „Teisinio reguliavimo ex post vertinimo perspektyvos Lietuvoje“ pasitarnavo Valstybės kontrolei rengiant teisėkūros proceso auditą, po kurio padaryta išvada, jog Lietuvos teisėkūra yra neefektyvi. Valstybės kontrolė paskelbė „Teisėkūros proceso“ patikrinimo išvadas, kuriose sakoma, jog šiuo metu fragmentiškai ir nekokybiškai atliekamos teisinio reguliavimo stebėsenos rezultatai nesuteikia informacijos apie esamo teisinio reguliavimo reikalingumą ir efektyvumą, o tai neleidžia laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Pateiktose išvadose nurodoma, kad teisinis reguliavimas turi būti kokybiškas, nes tvarkomi visuomeniniai santykiai, užtikrinamas tinkamas valstybinių funkcijų vykdymas, sudaromos sąlygos visuomenės ir valstybės efektyviam vystymuisi. Teisinio reguliavimo aiškumas, racionalumas ir veiksmingumas priklauso nuo teisėkūros proceso ir jo…