• Studijos - Karjera

    KTU mokslininkų sukurta technologija išvalo vandenį nepalikdama naftos produktų pėdsakų

    Remiantis statistika, per 2010–2017-uosius dėl didelio masto tanklaivių avarijų į vandenyną pateko 47 tūkst. tonų naftos produktų. Nors tanklaivių avarijos, kurių metu į vandenyną išliejamas didžiulis kiekis naftos, sulaukia daugiausia medijos dėmesio, kasdien mūsų naudojamas antžeminis transportas, o taip pat turistinis vandens transportas, yra didesnis vandenynų taršos šaltinis. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupės sukurta technologija gali būti ypač naudinga sprendžiant naftos produktais užteršto vandens valymo problemą. Technologija itin efektyviai išvalo vandenį praktiškai nepalikdama jokių naftos produktų pėdsakų. Vandenyje beveik visiškai panaikinami teršalai, o likusi naftos produktų koncentracija – iki 0,2 mg/l. Ši technologija žymiai efektyvesnė ir pigesnė nei kitos šiuo metu rinkoje esančios alternatyvos. Nors reikalavimai skirtingose šalyse skiriasi,…

  • Studijos - Karjera

    V. Sutkus: savitikslis mokslinių tyrimų institutų jungimas – ne išeitis

    Lietuvoje veikiančių valstybinių mokslo tyrimų institutų potencialas galėtų būti efektyviau išnaudotas inovatyviems gaminiams kurti bei gaminti. Švietimo ir mokslo politikos formuotojams svarstant šių institutų pertvarkymo gaires, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas V. Sutkus primena, kad atradimai iš laboratorijų visuomenę greičiau pasiekia prisidėjus verslui ir siūlo jo neignoruoti – kaip tik įtraukti į institutų vadybos procesus.  „Sumaniosios specializacijos strategija numato ieškoti glaudesnės mokslo ir verslo partnerystės europinėmis investicijomis finansuojamiems projektams. Nėra blogo ar netinkamo laiko šiai partnerystei, tačiau ilguoju laikotarpiu ji turėtų kur kas daugiau potencialo, jei būtų atviresnė verslui ne tik atskiruose projektuose, bet ir kasdieniuose procesuose“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.  Švietimo ir mokslo ministerijoje veikianti darbo grupė…

  • Studijos - Karjera

    Kaune žengtas svarus žingsnis plėtojant sveikatos inovacijas

    Kaunas tampa Lietuvos inovacijų sostine – čia esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universitetu, tapo pagrindiniu Europos inovacijų instituto Sveikatos srities bendruomenės (EIT HEALTH – red. past.) atstovu Lietuvoje. Svarbiausias LSMU uždavinys – koordinuoti šalyje vystomas inovacijas sveikatos srityje. 2018 metų kovą universiteto studentai jau pateikė daugybę idėjų, kaip, pasitelkiant naujoves, pagerinti Lietuvos sveikatos apsaugą: nuo siekio sukurti inovatyvius, sveiko maisto produktus iki medicinos prietaisų kūrimo ir informacinių sprendimų pritaikymo sveikatos priežiūros sistemoje. Tikėtina, jog daugeliui studentų idėjų bus lemta išvysti dienos šviesą – EIT HEALTH ypač remia inovacijas, galinčias prisidėti sprendžiant iššūkius, susijusius su demografija ir šalies piliečių senėjimu. EIT HEALTH yra viena didžiausių pasaulyje…

  • Studijos - Karjera

    Iššūkis patenkinti investuotojų lūkesčius: specialistus rengiančių universitetų vaidmuo – esminis

    Tokioms didžiulėms gamybos įmonėms kaip „Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ nusprendus investuoti Kaune, kalbama ne tik apie didžiulį proveržį regione ir visoje Lietuvoje. Pasak valdžios ir verslo atstovų, siekiant, jog investicijos duotų norimų rezultatų ir šalies ekonomika sėkmingai augtų, būtina įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir užtikrinti reikalingų specialistų kiekį. Kauno vicemero Simono Kairio ir „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertės Birutės Noreikaitės teigimu, investuotojai, planuodami savo plėtrą ir rinkdamiesi konkrečią vietą, pirmiausia atkreipia dėmesį į žmogiškuosius išteklius. Apie tai, kaip atliepti pasaulinių investuotojų poreikius ir užtikrinti reikiamų specialistų kiekį, pašnekovai diskutavo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“. „Kalba dažniausiai sukasi ne apie mokesčius ar kitus dalykus, bet apie tai, kokių priemonių imamės, jog kuo daugiau…

  • Studijos - Karjera

    439-as VU gimtadienis: žymiausi alumnai, „Katekizmas“ ir triukšmingi koncertai

    Pavasarį Vilniaus universitetas (VU) pasitinka švęsdamas 439-ąjį savo gimtadienį. Balandžio 4 ir 6 d. miestiečiai ir VU bendruomenė yra kviečiami į išskirtinius pirmosios aukštosios mokyklos Lietuvoje gimtadienio renginius. Kaip ir kasmet VU bibliotekos lankytojams bus eksponuojamas pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas. Jį išvysti bus galima balandžio 4 d. nuo 10 iki 19 val. P. Smuglevičiaus salėje. Atvykę gyvai susipažinti su šiuo unikaliu leidiniu turės galimybę pamatyti ir jo originalią kopiją – faksimilę. Žymių alumnų pasakojimai Išskirtinis VU gimtadienio akcentas – balandžio 4 d. 18 val. VU Teatro salėje įvyksiantis renginys „Alumnų idėjos ir istorijos“, kuriame savo patirtimi dalysis VU alumnai: Nepriklausomybės Akto atradėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius…

  • Studijos - Karjera

    KTU viešėjęs profesorius iš Meksikos: šiuolaikiniai studentai praranda susidomėjimą po pirmųjų 20 minučių dėstymo

    „Šiuolaikiniai studentai praranda susidomėjimą po pirmųjų 20 minučių dėstymo, jie nenori tiesiog sėdėti ir klausytis paskaitų, jie nori imtis realių veiksmų“, – sako Monterėjaus technologijos universiteto (Tecnológico de Monterrey, Meksika) akademinių reikalų direktorius dr. Martinas Velazguezas. Bendradarbiavimo ir komunikaciniai įgūdžiai, informacinis raštingumas, kūrybiškumas, pilietiškumas bei problemų sprendimas – šie pagrindiniai įgūdžiai, pasak profesoriaus, turi apimti XXI a. mokymosi etapus. Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenei pristatydamas iššūkiais grįstą studijų modelį Tec21, profesorius iš Meksikos pabrėžė, kad studijos šiais laikais vis dar yra neįdomios, neefektyvios ir nepersonalizuotos, taigi švietimo įstaigos turi keistis tam, kad atitiktų šiuolaikinio studento poreikius. „Mes gyvename tokiame istorijos etape, kuomet išsilavinimas apima visas sritis, tad turime plėtoti visuotines,…

  • Studijos - Karjera

    Universitetų rektoriai sutarė dėl būtinybės didinti tarptautiškumą

    Penktadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje aukštųjų mokyklų vadovai nutarė kreiptis į visuomenę ir valstybės institucijas išryškinant disproporciją tarp mokslinių tyrimų ir studijų finansavimo bei raginant sutelkti jėgas stiprinant mokslu grįstas studijas ir universitetų tarptautinį konkurencingumą. Anot LURK prezidento, Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūro Žukausko, remiantis gerąja užsienio šalių praktika mokslinių tyrimų finansavimas turėtų būti lygus studijoms skiriamam finansavimui. Šiuo metu moksliniai tyrimai finansuojami bene dvigubai mažiau nei studijos. „Lietuvos aukštasis mokslas susiduria su keliais esminiais ir susijusiais iššūkiais – neadekvatus mokslinių tyrimų finansavimas atsiliepia studijų programų kokybei, o nekonkurencingos sąlygos neleidžia pritraukti aukščiausio lygio užsienio specialistų. Norint parengti globalioje rinkoje gebančius veikti absolventus jie privalo studijuoti tarptautinėje…

  • Studijos - Karjera

    SOSTINĖS GIMNAZISTAI KONKURENCIJOS ŽINIOMIS VARŽĖSI PROTMŪŠYJE

    Daugiau kaip pusmetį trukęs edukacinis projektas #KTeinaĮmokyklą kovo 29 d. užbaigtas konkurencijos žinių patikrinimo fiesta – protmūšiu. Jame iš 20-ies Vilniaus gimnazijų geriausiai pasirodė ir tris prizines vietas užėmė Vilniaus licėjaus, Jėzuitų ir Vytauto Didžiojo gimnazijų atstovai. Protmūšį vedusi Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė džiaugėsi, kad institucijos inicijuotas projektas #KTeinaĮmokyklą sulaukė ypač didelio moksleivių ir jų mokytojų susidomėjimo. Konkurencijos ekspertai nuo 2017 m. rugsėjo iki 2018 m. kovo pabaigos vedė ekonomikos pamokas 21-oje sostinės gimnazijoje ir su daugiau nei 700 vyresnių klasių moksleivių diskutavo veiksmingos konkurencijos,  konkurenciją ribojančių susitarimų, klaidinančios reklamos temomis. „Šio projekto metu siekėme skleisti žinias apie konkurencijos kultūrą, ugdyti jaunosios kartos nepakantumą konkurencijos pažeidimams. Tačiau žinių…

  • Studijos - Karjera

    Ar robotai išvaduos nuo rutinos ir streso darbe?

    Technologijoms drastiškai keičiant darbo rinką, šiandien vis dažniau keliame klausimus, kaip turi keistis vadovų sprendimai, kai jų pavaldiniai ne vien tik žmonės, bet ir robotai? Robotų eroje svarbesniais tampa vadinamieji minkštieji darbuotojų įgūdžiai – pasitikėjimas savimi bei gebėjimas komunikuoti, tačiau kaip sumažinti neigiamą robotizacijos poveikį darbuotojams? ISM Vadybos ir ekonomikos universitete kovo pradžioje viešėjęs Lisabonos Nova universiteto (angl. k. Nova University of Lisbon) Technologijų vertinimo doktorantūros programos vadovas profesorius dr. Antonio Monizas (Portugalija) sako, kad naujausių technologijų pažanga pirmiausia skatina atkreipti dėmesį į robotizacijos siūlomus sprendimus: padidinti darbo našumą, užtikrinti procesų efektyvumą, mažinti rutininių veiklų neefektyvumą, sąnaudas ir klaidų skaičių. Visa tai neabejotinai turėtų didinti įmonės ekonominius rodiklius, galimybes susigrąžinti…

  • Studijos - Karjera

    Prekybos centrų lentynose – mokslo kuriamas išmanusis maistas

    Jogurtas su gerosiomis bakterijomis, vanduo su mineralais, batonėlis, praturtintas baltymais, duona su maisto skaidulomis – tai produktai, turintys naudingųjų savybių ir yra apibūdinami viena sąvoka – funkcinis maistas, kuris pamažu atranda vietą parduotuvių lentynose. Tačiau ar lietuviai žino, kas yra funkcinis maistas? Naujausias ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto kartu su Japonijos mokslininkais atliktas tyrimas „Funkciniai maisto produktai: vartotojų pasirinkimus lemiantys veiksniai“ parodė, kas turi įtakos vartotojams renkantis funkcinio maisto produktus. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorės dr. Justinos Gineikienės teigimu, iki šiol atliekant dauguma tyrimų šioje srityje buvo analizuoti su sveikata susiję veiksniai ir jų daroma įtaka vartotojo pasirinkimui. Šio tyrimo projekto tikslas yra nustatyti ir kitus veiksnius, lemiančius funkcinio…

Privatumo politika