Kauno technologijos universitetui (KTU) suteikta teisė koordinuoti Europos technologijų ir inovacijų instituto (EIT) bendradarbystės centrą „EIT Food Hub“, kuris rūpinsis maisto mokslo inovacijoms ir startuolių plėtra Baltijos šalių regione. „EIT Food Hub“, bendradarbiaudamas su Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (LITMEA)/ „SMART food“ klasteriu, planuoja veiklą plėtoti ir už Lietuvos ribų. KTU mokslo ir inovacijų prorektorės profesorės Astos Pundzienės teigimu, tai ypatingos reikšmės įvykis ne tik Universitetui, bet ir visai šaliai, įrodantis regioninę KTU lyderystę maisto mokslo srityje. „EIT parodytas pasitikėjimas mūsų sukauptomis žiniomis, patirtimi, gebėjimu kurti inovacijas ir jas komercializuoti yra dar vienas labai svarbus žingsnis didinant savo vardo žinomumą, konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Šio bendradarbystės centro, kuriam priklauso Kembridžo, Liuveno katalikiškasis…

Devyniems iš dešimties Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D. Nors apie jo naudą pastaraisiais metais imta nemažai kalbėti, tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos instituto profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė pastebi, kad ne visada viešojoje erdvėje pateikiama informacija būna moksliškai pagrįsta. Vitamino D struktūra nustatyta tik praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, tačiau jau Hipokrato laikais buvo žinoma, kad saulė padeda išvengti tam tikrų ligų, o nuo senų laikų tuberkulioze sergantiems ligoniams buvo rekomenduojama vykti į saulėtus kurortus ir vartoti žuvų taukus. Saulė – pagrindinis vitamino D šaltinis „Jeigu bent pusvalandį vidurdienį pabūsime saulės atokaitoje be jokių apsauginių kremų ir drabužių, gali susidaryti nemažas vitamino D kiekis. Aišku, gerai įdegusio žmogaus…

Balandžio 18 d., trečiadienį, 13.15 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-106), vyks diskusija ir trumpametražių filmų peržiūra „#ThatsHarassment: pakalbėkime atvirai“, skirta seksualinio priekabiavimo problematikai aptarti. Renginyje bus rodomi filmai, kuriuose vaidina E. Rossum, C. Nixon, D. Schwimmer ir kiti garsūs aktoriai. Diskusijoje dalyvaus VDU, Lygių galimybių centro ir kitų institucijų atstovai, JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall. Po platų atgarsį susilaukusių pasakojimų apie seksualinį priekabiavimą (#MeToo) JAV ir Lietuvos visuomenėje, organizatoriai kviečia pakalbėti šia tema. Kokios yra šio reiškinio priežastys, kas yra „normalus“ bendravimas, kodėl apie seksualinį priekabiavimą yra dažniausiai nutylima, nenoriai kalbama? Kodėl iškyla dvigubų standartų dilema ir vis dar gajus požiūris, smerkiantis…

Balandžio 9-19 dienomis Kaune ir Vilniuje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia į ispaniškos kultūros festivalį „Primavera en español“. Aštuntąjį kartą organizuojama pavasario šventė šiemet sugrįžta su šūkiu „Exprésate en español“ (liet. „Išreikšk save ispaniškai“), kviečiančiu pažinti ispanų kalbą ir kultūrą per pačias netikėčiausias sritis: dainuojant, šokant, diskutuojant politiniuose debatuose, varžantis olimpiadoje ir netgi keliaujant į Ispaniją. Festivalyje – kūryba ir saviraiška ispanų kalba Balandžio 9 dieną, pirmadienį, festivalis prasidės renginiu, dedikuotu muzikai – vienai iš gražiausių saviraiškos formų. Renginio svečiai ne tik sužinos apie ispanakalbių šalių muzikinę įvairovę, bet ir galės pasiklausyti VDU studentų gyvai atliekamų muzikinių pasirodymų. „Šiemet festivalyje skambės daug ispanų kalbos, tačiau norime pakviesti ne tik jos pasiklausyti,…

Naujausiais Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje apie 253 mln. žmonių turi regėjimo sutrikimų, 36 mln. žmonių yra visiškai akli. Mokslo žurnale „The Lancet Global Health“ pasirodė didžiulė 18 mokslininkų grupės studija, kurioje prognozuojama, kad per ateinančius tris dešimtmečius pasaulyje aklųjų skaičius padidės tris kartus. Mokslininkai mano, kad jei akių ligų gydymo finansavimas neišaugs, iki 2050 m. pasaulyje aklų žmonių padaugės nuo 36 iki 115 milijonų. Vieni didžiausių aklumo ir regėjimo sutrikimų rodiklių yra Pietų Azijoje ir Afrikoje. Pagrindinė aklumo priežastis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje – įsisenėjusi katarakta. Ja serga kas trečias 65–70 metų žmogus. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto alumnas, oftalmologas-mikrochirurgas med. dr. Paulius Rudalevičius dažniausiai atlieka būtent šias…

Ketvirtoji pramonės revoliucija atėjo su visišku procesų automatizavimu, robotizavimu, dirbtiniu intelektu, kuris leidžia mašinoms ne tik valdyti kitas mašinas, bet ir mokytis iš savo patirties, kaupti žinias ir paversti jas protingais veiksmais. „Taip pat labai svarbi sudėtinė dalis – daiktų internetas, kuriam padedant objektus galime pažinti ne tik fiziniame pasaulyje, bet ir virtualiu būdu. Prie to prisideda ir debesų kompiuterijos technologijos, leidžiančios serveriuose ne tik kaupti, bet ir apdoroti milžiniškus kiekius duomenų, mobilizuoti didžiulius resursus. Pasaulis tampa vis labiau virtualus mūsų patogumui, darosi įprasta kažką naujo patirti ir pažinti per virtualų vaizdą“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas. Sparčiai kintančiame pasaulyje kyla ir…

Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas „Industry 4.0 impact on management practices and economics“ (liet. Ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaka valdymo praktikai ir ekonomikai) tapo pirmuoju Lietuvos projektu, laimėjusiu programos „Horizontas 2020“ konkursą pagal „Pažanga sklaidos ir dalyvavimo plėtros“ (ERA Chairs) projektą, kuriam suteikiama galimybė pritraukti aukščiausio tarptautinio lygio mokslininkus lyderius. Tai didelis pasiekimas ne tik universiteto, bet ir šalies lygiu, nes KTU pagaliau pavyko nutraukti Lietuvos nesėkmingai teikiamų ERA Chairs paraiškų istoriją. Iš viso konkursui buvo pateikta 100 paraiškų iš 20 šalių. Iš 7 Lietuvos institucijų pateiktų paraiškų net 4 – KTU. Laimėjusio projekto tikslas – KTU verslo mokyklos mokslinių tyrimų ir inovacijų tarptautinio konkurencingumo stiprinimas, pritraukiant aukšto, tarptautinio lygio mokslininkus.…

Vakar Vilniaus universitetas (VU) pradėjo šventinius 439-ojo savo gimtadienio renginius. VU rektorius prof. Artūras Žukauskas, švęsdamas kartu su į savo Alma Mater sugrįžusiais alumnais, sveikino universitetą ir susirinkusiuosius. „Man, kaip rektoriui, ir visiems universiteto bendruomenės nariams svarbiausia yra universiteto sėkmė, o gimtadienis yra tos sėkmės dalis. Per šiuos metus galime stipriai pasitempti ir pasivyti tuos europinius universitetus, kurie lenktynėse jau pavargo. Mes esame geriau nusiteikę, kur kas veržlesni, todėl dar labiau priartėsime prie geriausių Europos universitetų“, –  kalbėjo rektorius. VU Teatro salėje mintimis dalijosi VU alumnas, Nepriklausomybės Akto atradėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, VU alumnė, neurobiologijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė ir VU biologiją studijavęs žymus gamtos fotografas ir…

Organinės molekulės gyvojoje gamtoje atlieka daug įvairių funkcijų: leidžia efektyviai kaupti saulės energiją augaluose, veikia kaip cheminiai ar fiziniai jutikliai gyvūnų kūnuose, padeda perduoti ir apdoroti informaciją žmogaus smegenyse. Šiandien dėl organinių medžiagų stebime revoliucinius pokyčius elektronikoje, kai įprastus neorganinių puslaidininkių elektronikos prietaisus keičia organinės elektronikos prietaisai. Dėl tokių išskirtinių savybių kaip ekologiškumas, lankstumas ar ekonomiškumas organinės medžiagos jau naudojamos naujos kartos šviestukuose, saulės elementuose ar plonasluoksniuose tranzistoriuose. Nepaisant sparčios pastarųjų dešimtmečių optoelektronikos technologijų plėtros, organinių medžiagų pritaikymas lazerinių technologijų srityje vis dar atrodo sunkiai pasiekiamas. Tačiau Vilniaus universiteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto fizikai pradėjo tyrinėti šiuolaikinio pažangaus optoelektronikos mokslo galimybes ir aiškinasi, ar įmanoma iš pigiai atsieinančių organinių medžiagų…

„Pas mus į vaikų dienos centrą paprastai ateina vaikai, kurie ne tik turi specialiuosius poreikius (ir dažnai – ne vieną) , tačiau ir gyvena šeimose, kurios nesugeba išmokyti jų netgi elementariausių socialinių įgūdžių, nes tėvai patys tų įgūdžių paprasčiausiai neturi, – pasakoja Klaipėdos maltiečių vaikų dienos centro vadovė Loreta Jurkuvienė. – Šie vaikai ne tik nemoka naudotis šaukštu ir šakute prie stalo, tačiau taip pat nežino paprasčiausių dalykų: kaip išsivalyti dantis, užsirišti batus, užsisegti sagas, užtrauktuką. Jie taip pat nesupranta, kodėl einant į lauką reikia užsidėti kepurę ir pirštines, nes jiems niekas to šeimoje nepaaiškino. Dėl savo kitokios išvaizdos Dauno sindromą turintys mažyliai kasdien kenčia bendraamžių ir praeivių patyčias, su…