Daugiau nei 15 tonų tikros lietuviškos pelkės iš Kupiškio rajono nukeliavo į Italiją, į seniausią ir prestižiškiausią menų parodą – architektūros bienalę Venecijoje. Lietuvos paviljone pristatomas unikalus projektas: atvira laboratorija „Pelkių mokykla“, kurią kuruoja Masačiusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Pasak projekto autorių, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais Pelkės paviljonas akcentuoja būtinybę keisti žmogaus minties įpročius ir išmokti deramai sugyventi su gamta. Birželio 26 d. prasideda antroji „Pelkių mokyklos“ dalis „Ateitybės sala“, kur bus iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis ir ieškoma tarpdisciplininių sprendimų. „Pelkių mokyklą“ sudaro 3 dalys – „Pelkių radijas“ (The Swamp Radio), „Ateitybės sala“ (Futurity Island) ir „Bendrabūvis“…

Lietuvoje viešint Airijos prezidentui Michael‘ui D.Higgins’ui, stiprinami ryšiai tarp Lietuvos ir Airijos universitetų: Kauno rotušėje pasirašyta sutartis tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Golvėjaus nacionalinio Airijos universiteto (National University of Ireland Galway) dėl tarptautinio bendradarbiavimo gyvybės mokslų srityje. Sutartį pasirašė LSMU Medicinos akademijos kanclerė, pavaduojanti rektorių, prof. Daiva Rastenytė ir Golvėjaus nacionalinio Airijos universiteto Medicinos, slaugos ir sveikatos mokslų mokyklos Tarptautinių santykių prodekanė dr. Yvonne Finn. Prioritetinės aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo sritys – regeneracinė medicina, visuomenės sveikata ir farmacija. Taip pat sutarta rengti bendrus mokslinių tyrimų ir švietimo renginius, plėtoti studentų ir dėstytojų mainų programas. ……. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) įkurtas 2010 m., sujungus Kauno medicinos universitetą ir Lietuvos…

Žmogus, technologijos, gamta – tai trys pagrindinės temos, kurios dominuos Nemuno saloje iškilsiančiame mokslo ir technologijų populiarinimo centre. Kauno miesto savivaldybė paskelbė tarptautinį konkursą koncepcijai parengti, kurio metu paaiškės, kokie eksponatai ir ekspozicijų erdvės pasitiks „Mokslo salos“ lankytojus. „Tai yra vienas iš svarbiausių etapų, kurio metu turėsime nuspręsti, kuo konkrečiai patrauksime žmonių dėmesį. Tai neturėtų būti tik muziejinė ekspozicija. Pagrindinis tikslas – įtraukti, sudominti lankytojus ir juos paskatinti dar labiau plėsti akiratį. „Mokslo saloje“ žmonės turi būti ne žiūrovais, o dalyviais. Tikimės sulaukti interaktyvių ir inovatyvių sprendimų“, – pasakojo Kauno vicemeras Povilas Mačiulis. Pasak jo, šiuo konkursu siekiama atrinkti, kas rengs nuolatinių ekspozicijų koncepciją. Nuo to priklausys, kokie eksponatai stovės,…

Daugelio šiuolaikinių tėvų galvos skausmas – kaip atimti iš vaikų telefonus ir kompiuterius, o vietoje jų prikalbinti atžalas veikti kažką naudingesnio, pavyzdžiui, sportuoti ar skaityti knygą. Tačiau nereikia skubėti vaikų naudojamų technologijų piešti vien juodomis spalvomis – pakreipus tinkama linkme, išmanieji įrenginiai gali padėti aktyviai pažinti realųjį pasaulį. Dr. Simonas Šabanovas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos geografijos mokytojas, šiemet tituluotas „Metų mokytoju“, visus mokslo metus per pamokas sėkmingai derina tradicines ir skaitmenines mokymosi priemones, o vasarai tėvams pateikia naudingų patarimų, kaip tinkamai suvaldyti vaikų dėmesį užkariavusias technologijas. Dr. S. Šabanovas kartu su „Šviesos“ bendraautore psichologe Asta Blande yra sukūręs ir nemokamą „Eduka“ testą „Mokykla telefone?!”, kviečiantį…

Birželio viduryje pirmą kartą surengti Kauno augančio verslo apdovanojimai „K.A.V.A. 2018“, kurių metu įvertintos didžiausią vertę miestui kuriančios įmonės. Tarp nugalėtojų ir nominantų – pažangios Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventų įmonės, o „Kauno startuolio“ nominacijos laureatu paskelbtas KTU mokslininkų įkurtas startuolis „Fidens“. Ekspertų teigimu, Kauno regione KTU vaidmuo ryškėja kuriant ne tik startuolių, bet ir viso verslo vystymosi ekosistemą. Pasak vieno iš apdovanojimus iniciavusių organizacijų, VšĮ „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Tado Stankevičiaus, diskutuojant su įvairiomis įmonėmis paaiškėjo, jog vieno renginio, apjungiančio Kauno iniciatyvas nebuvo, todėl nuspręstą organizuoti „K.A.V.A. 2018“ apdovanojimus, kurių metu verslo bendruomenė gali išgirsti labiausiai nusipelnusias idėjas, o tuo pačiu generuojamos ir naujos. Pirmuose…

Nuo šio rudens būsimų studentų, gyvenančių Šiauliuose, laukia pokyčiai. Vilniaus universitetas (VU) dvi studijų programas, vieną bakalauro ir vieną magistro, vykdys Šiauliuose. Įstoję į Programų sistemų bakalauro studijas arba į Verslo informatikos magistro studijas Kauno fakultete, naujieji studentai galės mokytis ir paskaitas lankyti Šiauliuose. Tokiu sprendimu norima sudaryti palankias sąlygas jaunimui iš regionų studijuoti geriausiame universitete Lietuvoje neišvykstant iš namų. Didžiausias specialistų trūkumas numatomas informacinių technologijų ir inžinerijos srityse, todėl siekiama didinti studentų priėmimą į šių sričių studijų programas. Šiuo metu parengiamų kvalifikuotų IT specialistų kiekis netenkina rinkos poreikių, kurie sparčiai auga, didėjant investicijoms iš užsienio. Prieš kelis metus Kauno fakultete pradėta rengti Programų sistemų bakalauro studijų programa yra analogiška…

Birželio 20 d. Vilniuje prasideda tarptautinė mokslinė konferencija „CRISPR 2018”, skirta milžiniško pasaulinio susidomėjimo sulaukusiai genomo redagavimo technologijai, paprasčiau vadinamai „genų žirklėmis”. Konferenciją organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys, Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) tyrėjas Robertas Barrangou ir JAV kompanijos „DuPont” mokslininkas Philippe’as Horvarthas (Prancūzija). Į konferenciją, vyksiančią tris dienas, susirinks 250 žymiausių šios technologijos tyrėjų iš 24 pasaulio šalių. Pagrindinį konferencijos pranešimą skaitys Masačiusetso technologijų instituto (MIT) atstovas dr. Feng Zhangas, naujausius mokslinius tyrimus pristatys Kalifornijos Berklio universiteto, Niujorko Rokefelerio, Kornelio universitetų (JAV), Toronto universiteto (Kanada), Ciuricho universiteto (Šveicarija), Berlyno Max Plancko instituto (Vokietija) ir kitų žymių aukštųjų mokyklų mokslininkai. Vieno pagrindinių konferencijos organizatorių VU profesoriaus…

Moterų moksle daugėja, tačiau situacija keičiasi pamažu. Teigia fizikė Lina Grinevičiūtė. „Pirmiausiai turbūt reikėtų sugriauti mokyklose esančius mitus, kad tikslieji mokslai labiau skirti vaikinams. O kad loginis mąstymas –  tik vyriškas bruožas, yra didžiausia nesąmonė“, – įsitikinusi mokslininkė. Jaunesnioji Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslo darbuotoja L. Grinevičiūtė prisipažįsta, kad mokslu susidomėjo ne iškart. Tačiau pasukti mokslo keliu buvo vienas geriausių sprendimų jos gyvenime. Visai neseniai L. Grinevičiūtės ir kolegų pavardės papuoše prestižinio „Physica Status Solidi A“ žurnalo viršelį. Tai – didžiulis pasiekimas, bet L. Grinevičiūtė jį vertina kukliai. Apie neeilinius pasiekimus, smalsumą, atvedusį į mokslininkės karjerą ir lazerių technologijas Lietuvoje pasikalbėjome su jaunąja mokslininke. – Jūsų ir kolegų…

Birželio 20 d., trečiadienį, 14 val. Kaune vyks iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senato posėdis, kurio metu Airijos prezidentui Michael D. Higgins bus įteikiamos VDU Garbės daktaro regalijos. Prezidento sveikinimo kalbos tema: „Airija ir Lietuva – link bendros ateities Europos Sąjungoje“. Prezidentui Garbės daktaro vardas bus suteikiamas socialinių mokslų srityje už humanistinių vertybių sklaidą, veiklą žmogaus teisių srityje ir savo šalies paveldo išsaugojimą. Anot VDU rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, įkvepia visa prezidento M. D. Higgins gyvenimo istorija, kurioje jo siekį pažinti pasaulį, suvokti įvairovę ir raidą lydėjo troškimas mažinti neteisybę gimtojoje Airijoje ir visame pasaulyje. Prezidentas – aktyvus žmogaus teisių gynimo advokatas. Jo iniciatyvos neapsiriboja vien Airijoje, bet ir  pasiekia Nikaragvą,…

Ar gali architektūros ir kitos meninei krypčiai priskiriamos pamokos būti lygiavertės matematikai, fizikai, rašymui ir kitiems dalykams, kurie mūsų ugdymo programoje dažniausiai laikomi svarbesniais? Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) lektorė Laura Jankauskaitė-Jurevičienė įsitikinusi, kad mokyklose didesnis dėmesys meniniam ugdymui tik padėtų moksleiviams kūrybiškiau ieškoti sprendimų ir tiksliuosiuose moksluose.  Su lektore, architektūros modulių dėstytoja, kuri kartu su kolegomis organizuoja ir vasaros architektūros stovyklą moksleiviams, kalbėjome apie  meninių dalykų bei architektūros suvokimo svarbą bei naudą. Taip pat ir sunkumus, su kuriais moksleiviai susiduria planuodami savo ateitį. – Muzika, dailė, šokiai, teatras, architektūra yra priskiriami prie meno sričių. Akivaizdu, ne visi gali tapti menininkais, bet kokią šių dalykų naudą…