Sostinėje iškils jau trečia nauja mokykla – naujausia duris kitąmet atvers Pavilnyje Kitąmet Pavilnyje šalia „Vilnies“ mokyklos iškils dviaukštė erdvi mokykla, kurioje mokysis apie 300 moksleivių. Sostinės savivaldybės skelbtą konkursą laimėjo tiekėjų grupė: UAB „Revestus“ ir UAB „Lyderio grupė“. Mokyklos statybos prasidės jau šią vasarą. Per šią kadenciją tai bus jau trečia iš 5 suplanuotų naujų mokyklų ar jos priestatų. „Antrosios kadencijos darbų sąrašuose švietimo sritis yra prioritetinė, turime ambicingų planų ne tik dėl naujų erdvių mokslui, sieksime ir kokybinio mokyklų augimo. Per pastaruosius ketverius metus pasistengėme, kad vaikus auginti Vilniuje būtų vis paprasčiau – teigiami pokyčiai palietė ir mokyklas. Per artimiausius kelerius metus Vilniuje statysime net 5 naujas…
EHU suteiktas naujas leidimas vykdyti studijas
Balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministras dr. Algirdas Monkevičius suteikė Europos humanitariniam universitetui (EHU) naują leidimą vykdyti studijas. 2018 m. rugpjūtį EHU pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai paraišką dėl studijų leidimo suteikimo. Universiteto paraiškoje deklaruojama tolimesnė EHU plėtros kryptis, numatyta naujoje 2019 – 2024 m. Strategijoje, orientuota į veiklos tarptautinimą. Kartu su nauju EHU leidimu studijoms, Studijų kokybės vertinimo centras taip pat įregistravo naujas Universiteto studijų programas humanitarinių, socialinių mokslų ir menų studijų krypčių grupėse. „Naujo leidimo studijoms gavimas vainikuoja Universiteto pereinamąjį laikotarpį, tad noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie šio proceso. Dabar mūsų Universitetas pradeda aktyvų studijų proceso ir akademinės aplinkos tarptautinimą. Priėmimo kampanijos metu EHU…
„Gelbėkit vaikus“ vadovė: net jautrus žvilgsnis keičia vaikų kasdienybę
Galimybė saugiai praleisti laiką po pamokų, bendrauti su bendraamžiais, ramiai ruošti pamokas, kurti svarbi kiekvienam vaikui. Tačiau tiems, kurie tokių sąlygų neturi namuose, saugumo oaze tampa vaikų dienos centrai. „Savo vaikystės patirčių patys nepasirenkame, tačiau jos labai stipriai lemia tai, kaip mūsų gyvenimas klostosi toliau. Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, kad saugios vaikystės potyrį Lietuvoje turėtų kuo daugiau vaikų“, – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė. Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie 650 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad šalyje skursta kas penktas gyventojas, tarp jų – kas ketvirtas vaikas. Pajamų pasiskirstymo netolygumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o turtingiausių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių pajamos skiriasi…
„Microsoft“ statistika: Lietuvos švietimo sektorius – vienas technologiškai aktyviausių regione
Lietuvos mokyklos itin aktyviai savo veikloje išnaudoja technologijas. „Microsoft“ balandžio mėnesio duomenimis, pagal aktyvių platformos „Office 365” vartotojų skaičių, mūsų pradinės, vidurinės mokyklos bei gimnazijos Centrinės ir Rytų Europos regione nusileidžia tik Kroatijai. Kaip pastebi švietimo sektoriaus atstovai, būtent technologijų plėtra klasėse ir mokyklose leidžia mažinti atskirti tarp rajonų ir miestų moksleivių bei mokytojų. „Tai labai džiugios naujienos, rodančios, kad mūsų mokyklos ir mokytojai stengiasi suteikti vaikams visas galimybes pasiruošti rytojaus iššūkiams. Iš vienos pusės technologiniai sprendimai padeda lengviau atlikti įvairias užduotis ir mokytojams bendrauti, o iš kitos – ugdo savybes, kurios vaikams ateityje bus kritinės. Prognozuojama, kad 2030 m. pasaulyje neliks 65-85 proc. dabartinių pozicijų darbe, o jas pakeis…
Neįgalius vaikus piešimo mokantis „Smiltainis ir ko“: verslas negali galvoti tik apie save
Suprasti savo atsakomybę prieš visuomenę ir jai atiduoti duoklę privalo kiekvienas verslas. Tuo įsitikinęs socialinės įmonės „Smiltainis ir ko“ vadovas Aivaras Šidla. Jo filosofija paprasta: svarbiausia vertybė yra žmogus, todėl jam ir reikia skirti didžiausią dėmesį. Gražiais žodžiais tai nesibaigia, o išvirsta į jau tradicija tampančius bendrovės socialinės atsakomybės projektus – pradedant talentingų vaikų rėmimu, baigiant piešimo pamokomis žmonėms su negalia. Kaip pasakoja vienam didžiausių Lietuvoje produktų iš popieriaus ir kartono gamintojui „Smiltainis ir ko“ vadovaujantis A. Šidla, socialiai atsakingu gali būti tik tvirtą vertybinį pagrindą turintis verslas. „Įmonės efektyvumo didinimas ir inovacijų diegimas yra be galo svarbu. Tačiau nereikia pamiršti ir to, kad mes visi šiame pasaulyje esame susiję…
„Baisiausias mano vaikystės prisiminimas, kai iš mūsų šeimos atėmė namus ir išmetė į gatvę“, – sukrečiantis buvusios vaikų dienos centro auklėtinės pasakojimas
„Paskutinę dieną prieš man einant į trečią klasę, įvyko pats baisiausias mano gyvenimo įvykis, – prisimena buvusi Vilniaus maltiečių vaikų dienos centro auklėtinė Veronika Mačinskaitė. – Praradome savo namus… Mus su tėvais ir maža sesute tiesiog išmetė į gatvę. Mano tėvelius labai apgavo vieni žmonės, su jais teismai vyko keletą metų. Galiausiai tėvai jau nebeturėjo pinigų su jais toliau bylinėtis, tačiau nesitikėjome, kad šios istorijos pabaiga bus tokia tragiška…“ Pasak Veronikos, vieną dieną atvažiavo teismo antstoliai, policija, vaikų teisių atstovai ir visą šeimą tiesiog išmetė iš jų namo į gatvę, o neilgai trukus ir pats namas buvo nugriautas. „Kadangi gyventi nebeturėjome kur, mus su jaunesne sesute, kuriai tada buvo vos…
Lietuvoje viešėjusi danų mokslininkė atskleidė, kas lemia vadovų komunikacijos sėkmę
ISM universiteto Vadovų MBA studijų Informaciniame renginyje viešėjusi iš Danijos specialiai į susitikimą atvykusi socialinių mokslų daktarė dr. Marianne Wolff Lundholt tikina – darbuotojų nenoras įsisavinti informacijos yra dažniausia nesėkmingos vadovų komunikacijos priežastis. Tačiau, pasak tyrėjos, pažvelgę į šios problemos priežastis ir atsigręžę į save vadovai turi puikią galimybę inicijuoti pokyčius ir taip pagerinti tarpusavio supratimą organizacijoje. Atsiperkanti investicija Pasak Pietų Danijos universiteto docentės, neseniai išleidusios knygą „Leadership Communication in Theory and Practice“, aukščiausiojo lygmens vadovai neretai pernelyg susikoncentruoja į svarbiausius įmonės strateginius tikslus ir tai, kaip juos pristatyti klientams, partneriams bei savo darbuotojams, todėl pamiršta pasirūpinti auditorijos, kuriai skiria žinutę, poreikiais. Kaip pavyzdį mokslininkė pateikia naujosios įmonės strategijos kūrimo procesą,…
Kauno mokslininkai tęsia bendradarbiavimą vykdant aktualius visuomenei tyrimus
Susivieniję Kauno mokslininkai tęsia partnerystę mokslo labui – jau antrus metus iš eilės bendrus projektus pagal Jungtinę veiklos sutartį ėmėsi vykdyti Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai bei Lietuvos energetikos institutas (LEI). Šiemet konkurse buvo išrinkti nauji projektai, kuriems bus skirtas finansavimas – šįkart jie skirti vėžio gydymui ir diagnostikai, atsparumui vaistams, naujiems bioenergijos šaltiniams ir kitiems aktualiems klausimams. VDU, KTU, LSMU ir LEI jėgas suvienijo siekdami kelti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautiniu mastu. Tarp partnerystės tikslų – sudaryti palankias sąlygas verslo įmonių ir mokslo institucijų bendradarbiavimui, skatinti inovatyvius technologinius sprendimus, jų diegimą šalyje ir užsienyje. Tarp jungtinių projektų, kuriems šiemet nutarta skirti finansavimą…
Laimėk pokalbį apie Europą su svečiu!
Šiemet per Europos dieną moksleiviai, studentai ir visi norintys vėl kviečiami pasitikrinti žinias apie Europos Sąjungą: jos istoriją, institucijas, kultūrą, geografiją, kalbas, nuotaikingame konkurse „Europos egzaminas“, kuris vyks gegužės 9 d. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius apie „Europos egzaminą“ sakė: „Gyvename komunikacijos ir informacijos amžiuje, tačiau paradoksaliai vis dažniau nesusišnekame: vieni kitų nesupranta laisvų visuomenių gyventojai, valdžios institucijos ir piliečiai, nesusišneka valstybių vadovai. Vis mažiau norime klausyti ir girdėti, kalbėtis ir suprasti. Abejingumas, uždarumas, nenoras domėtis ir mokytis silpnina mūsų visuomenę ir daro ją pažeidžiamą melagienoms, dezinformacijai, priešiškų vidaus ir išorės jėgų poveikiui. Pažeidžiamą baimei, nežinomybei ir įtarumui. Visam tam, kas mus atvedė į „Brexito“ tragediją ir kitus…
Antropologas V. Čiubrinskas apie emigraciją: „Reikėtų įsiklausyti, ką sako tie, kurie grįžta ir vėl išvyksta“
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas Vytis Čiubrinskas neseniai grįžo iš Indijos, kur vykdė lauko tyrimą Pandžabo kaimuose. Mokslininkas pusantro mėnesio gyveno indų šeimose, betarpiškai stebėjo jų santykius, migracinį elgesį. Antropologijos profesoriaus tyrinėjimų sritis – emigracija ir grįžtamoji migracija – yra ypač aktuali tema ir Lietuvai. Masiškai emigruojantys piliečiai – vienas didžiausių mūsų valstybės skaudulių. Nepaisant to, V. Čiubrinskas nelinkęs šio proceso pernelyg dramatizuoti, nes, pasak jo, žmonių judėjimas vyko visais laikais. Vis dėlto, mokslininkas pabrėžė, jog norint susigrąžinti išvykusius tautiečius, reikia ne tik formalaus valstybės palaikymo. „Reikėtų įsiklausyti, ką akcentuoja grįžusieji, kurie nepritampa ir vėl išvažiuoja. Tai – Lietuvoje patiriamas tarpusavio santykių grubumas. Kai išvažiuoji į…
