Trečiadienį Vilniaus universiteto (VU) Taryba vienbalsiai patvirtino rektoriaus prof. Artūro Žukausko pristatytą 2018 m. universiteto veiklos ataskaitą. 2018 m. VU augo stojančiųjų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių skaičius, universitetui teko beveik 65 proc. ES struktūrinės paramos lėšų, skirtų Lietuvos aukštojo mokslo sektoriui, 20 proc. didėjo pajamos iš mokslo ir studijų veiklų, kilo akademinių darbuotojų atlyginimai, stiprėjo pozicijos nacionaliniame universitetų reitinge, augo matomumas šalies žiniasklaidoje. Mokslo kokybę įvertino ekspertai Praėjusiais metais augo tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai mokslinės veiklos rezultatų rodikliai. Šiuo metu VU sukuriama daugiau kaip trečdalis Lietuvos mokslo produkcijos, o VU mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybę pernai labai gerai įvertino tarptautinė išorinių ekspertų grupė. Aukščiausio tarptautinio lygio buvo…
Prof. dr. Aušra Kazlauskienė: „Savivaldis mokymasis leidžia siekti ne tik dalykinių pasiekimų, bet ir brandinti asmenybę“
Ilgalaikėje dviejų dešimčių metų perspektyvoje svarbiausias vaidmuo turi būti skiriamas visuomenės švietimui – jis turi būti toks, kad įgalintų ne tik drąsiai sutikti naujus iššūkius, bet ir juos valdyti. Tuomet kyla pagrįsti klausimai – ką daryti? Koks mokymas(is) būtų „geras“ mokymas(is)? Ar mokinių akademiniai pasiekimai ir mokymosi rezultatai yra vieninteliai „gero“ mokymo rodikliai? Apie atliekamus tyrimus šia tema ir mokslinio darbo rezultatus – pokalbis su Šiaulių universiteto Edukologijos instituto profesore, socialinių mokslų daktare Aušra Kazlauskiene. Kokius tyrimus atliekate ir kokie jau turimi rezultatai? – Paskutinieji mūsų moksliniai tyrimai susiję su reikšmingu žmonėms gyvenime resursu – gebėjimu valdyti savo mokymąsi (savivaldumas), t. y. gebėjimu pasaulio kaitos procesų kontekste valdyti savo individualią…
„Mars Lietuva“ atvėrė duris būsimiems specialistams
Renginyje „Karjeros diena @Mars“ – technologinių specialybių studentai ir studijas planuojantys moksleiviai GARGŽDAI (2019 m. kovo 27 d.) — Bendrovės „Mars Lietuva“ iniciatyva suburti būsimųjų įmonės specialistų bendruomenę įgyja pagreitį: karjeros renginys „Karjeros diena @Mars“ šiemet pritraukė apie 80 dalyvių – studentų ir vyresniųjų klasių moksleivių. Įmonės teigimu, šis renginys – vienas iš „Mars Lietuva“ atrastų būdų spręsti opią specialistų stygiaus problemą. „Mars Lietuva“ karjeros renginys vyko antrus metus iš eilės. Jo dalyviai – Kauno technologijų universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Klaipėdos universiteto inžinerijos ir maisto technologijos specialybių studentai. Be to, į renginį šiemet atvyko ir vyresniųjų klasių moksleivių, svarstančių rinktis inžinerines studijas, grupė. „Bendrovės „Mars Lietuva“…
Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų mažėja
Penkiolikos metų trukmės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupės tyrimų ciklas atskleidė: epidemijai prilygstantį širdies ir kraujagyslių, onkologinių ligų, cukrinio diabeto išplitimą dažniau lemia ne paveldimumas, o sveikatą žalojanti gyvensena. Sveikai gyvenant įmanoma sumažinti netgi nepalankių genų įtaką lėtinėms neinfekcinėms ligoms – o štai rūkymas, menkas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, per didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje pavojų mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidina daugiau nei keturis kartus. „Suvaldžiusi infekcinių ligų epidemijas, žmonija dvidešimt pirmajame amžiuje susidūrė su kitu iššūkiu – lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) epidemija. Širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos ir cukrinis diabetas tapo skaudžia sveikatos bei ekonomine problema tiek išsivysčiusiose, tiek ir skurdžiose…
VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“
Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet vieną dieną rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi. Mažvydo „Katekizmas“ (visas pavadinimas „Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės, dėl krikščionybės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“) – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė. Manoma, kad spausdintų knygų tiražas buvo iki 300 egzempliorių, tačiau pasaulyje yra žinomi tik du šios ypatingos mūsų raštijai…
Lietuvos žvaigždės telkia jėgas, kad vaikai neskęstų
Š. m. kovo 26 d., Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC) vyks „plaukti NEskęsti“ renginys, kuriame žymūs žmonės ners į baseiną ir išbandys savo išgyvenimo vandenyje įgūdžius. Kartu su Lietuvos vaikų ir jaunimo centru sieks atkreipti visuomenės dėmesį į skęstamumą ir parodys jo mažinimo galimybes. Plaukimas – ne tik malonus, bet ir gyvybiškai svarbus įgūdis. Nuo jo priklauso žmogaus galimybės išgyventi, patekus į nepalankias situacijas vandenyje. Nors Lietuvoje situacija gerėja, bet skęstamumo rodikliai išlieka vieni didžiausių pasaulyje. Atsižvelgiant į tai, kovo 26 d., nuo 12.00 iki 13.30 val., LVJC baseine vyks „plaukti NEskęsti“ renginys. Renginyje Justinas ir Justina Jaručiai, Vytautas ir Eva Rumšai, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Laura Vagonė, Tadas Pocius, Giedrė…
Kvietimas į tarptautinės parodos „Ką pasėsi… 2019“ laureatų apdovanojimus
Balandžio 4-6 dienomis Kaune susirinks šimtai žemės ūkio atstovų iš viso pasaulio – čia vyks didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2019“. Prieš parodos pradžią, kovo 29-ąją, penktadienį, 14 val., VDU Žemės ūkio akademijos IV rūmuose (Universiteto g. 8A, Akademija, Kauno r.) bus apdovanoti parodos konkurso laureatai, kurie pristatė geriausius eksponatus. Iškilmių metu žiniasklaidos atstovams bus sudaryta galimybė tiesiogiai bendrauti su laureatais, taip pat bus suteikta informacija apie parodą ir jos renginius. Šiemet komisijos nariai atrinko 10 laureatų, kurie bus apdovanoti medaliais. Komisija vadovavosi penkiais pagrindiniais vertinimo kriterijais: eksponatų technologinėmis savybėmis, naujumu, ekonominiais parametrais (paklausa ir konkurencingumas), eksponato dizaino patrauklumu ir eksponato kilme (pirmenybė – lietuviškai prekei).…
Lietuvių kalbos ateičiai užtikrinti pasitelktas dirbtinis intelektas
Dirbtinis intelektas šiandien jau veikia ir lietuvių kalba. Jis gali būti pritaikomas ne tik sudėtingų techninių operacijų atlikimui, bet ir kasdienybėje. UAB „Tilde informacinės technologijos“ sukūrė programėlę, pasinaudojusi viešai prieinamais Vilniaus universiteto (VU) projekto „Lietuvių šneka valdomos paslaugos – LIEPA“ rezultatais – lietuvių natūralios šnekos garsynu ir teksto sintezatoriumi. Kalba, kurios nėra technologijose, ateities neturi Kaip teigia VU Filologijos fakulteto mokslininkas dr. Audrius Valotka, šnekos sintezavimo ir atpažinimo projektas buvo pasirinktas dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, tokį pasirinkimą lėmė moksliniai interesai, kurie sutapo su projekto finansavimo sfera. Ne mažiau svarbus ir tyrėjų požiūris į kalbos ateitį: jeigu lietuvių kalbos nebus skaitmeninėse technologijose, ji pasmerkta išnykti. Taip kažkada nutiko toms kalboms, kuriomis nebuvo pradėta…
Inovatyvūs verslai padiktavo naują profesiją
Atsižvelgdamas į šiuolaikinio ir ateities Lietuvos verslo poreikius Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nuo rudens užpildys svarbią nišą – jau renkamos studentų grupės Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistro studijoms. Programos kūrėjai įsitikinę, kad šių studijų absolventai patenkins susiformavusį technologijų komunikacijos kompetencijų poreikį, kuris leis įvairių lygių vadovams efektyviau perteikti idėjas investuotojams ir visuomenei. VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto studijų prodekanė ir programos kūrėja Viktorija Žilinskaitė-Vytienė teigia, kad poreikį programos rengimui suformulavo pats verslas. Po diskusijų su inžinerinių sričių atstovais ir išsamesnės analizės gimė inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros programa. „Bendradarbiaudami su verslu pamatėme, kad technologinių inovacijų komunikacijos lauke kyla daugybė iššūkių. Jeigu inovacijas pristato inžinieriai, jie akcentuoja techninę pusę ir neįžvelgia…
„Išmanioji“ edukacija: kaip greitai artėjame prie svajonių ateities mokyklų?
Dabar turbūt visi mokyklos suoluose sėdinčios Z kartos atstovai turi išmaniuosius telefonus ir kasdien palieka savo skaitmeninį pėdsaką, o dar vos kelias rugsėjo pirmąsias turėjusi alfa karta jau praktiškai gimė su išmaniaisiais įrenginiais rankose. Statistika ir tyrimai nuolat pabrėžia, kad ši karta, nuo ankstyvo amžiaus supančių technologijų dėka, yra gabesnės, imlesnės ir net verslesnės, palyginus su išmaniųjų pionieriais – tūkstantmečio karta. Todėl kyla klausimas – kaip dabartiniai pedagogai ir darbdaviai gali jiems padėti atsiskleisti ir klestėti? Mokslas ir technologijos sparčiai tobulėja, tačiau pastarasis dešimtmetis pažymėjo jau penktąją technologinę revoliuciją, tiksliau vadinamą informacine revoliucija, mus sujungusia į vieną pasaulinį tinklą. Augdami šioje aplinkoje, šiuolaikiniai mokiniai iš mokyklų tikisi to paties –…
