Kaip Lietuvos gyventojai vertina įvairias socialines grupes? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad tyrimų rezultatai kitų Europos šalių kontekste nėra džiuginantys, bet faktas, jog apie tai kalbama, yra pirmas žingsnis pokyčių link. Ketvirtojoje „Rimi Lietuva“ inicijuotoje ir įvairovės mėnesiui skirtoje diskusijoje ekspertas pasidalijo, kaip atrodo Lietuvos visuomenės paveikslas kalbant apie diskriminaciją lyties, rasės ir seksualinės orientacijos pagrindais ir ką reikėtų daryti, kad visuomenės požiūris imtų keistis. Moters užduotis – rūpintis namais ir šeima Vienas aktualiausių diskriminacijos pagrindų – lytis. Pasak Tomo Vytauto Raskevičiaus, Lietuvoje jis yra ir vienas problematiškiausių. Europos lyčių lygybės instituto 2019 m. publikuoto „Lyčių lygybės indekso“ duomenimis, 71 proc. vienišų moterų ir 53 proc.…
Paradoksas: skaitmeninė karta negali pasigirti visapusiškais skaitmeniniais įgūdžiais
Lietuvoje 84 proc. moksleivių mokyklose naudojasi internetu mokymo tikslais, o per pamokas dažniausiai ieško informacijos ir naudoja tekstų rengimo programą, rodo naujausias Europos Komisijos iniciatyva atliktas skaitmeninių technologijų naudojimo švietimo sistemoje tyrimas. Tačiau į pabaigą einant mokslo metams, kuriuos šiemet pakoregavo nuotolinis mokymasis, vis daugiau mokytojų užsimena apie tai, kad ne visi moksleiviai gali pasigirti visapusiškais skaitmeniniais įgūdžiais. Pasak Kėdainių Atžalyno gimnazijos informatikos mokytojos Violetos Stanevičienės, nuotolinis mokymasis parodė, kuriose srityse moksleiviai yra skaitmeniniai virtuozai, o kuriose jų žinios yra silpnos. „Moksleiviai turi tikrai puikius informacijos ieškojimo ir bendravimo virtualiame pasaulyje įgūdžius, jie be vargo internete randa ir parsisiunčia programėles, aplikacijas. Tačiau kalbat apie tokias programas, kaip „Word“, „Excel“ ar…
Skelbiamas konkursas lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia konkursą 2020 m. lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premijai gauti. Kandidatūras galima siūlyti iki šių metų spalio 22 d. Pretendentus premijai gauti gali siūlyti lituanistinės mokyklos, įstaigos ar organizacijos, užsiimančios lituanistiniu švietimu užsienyje, užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat pavieniai asmenys. Savo kandidatūrą gali teikti ir lituanistinį švietimą vykdantis asmuo asmeniškai. Pretendentai bus atrenkami atsižvelgiant į šiuos kriterijus: mokinių ar studentų laimėjimai ir pažanga, aktyvi ir kūrybiška lituanistinio švietimo veikla, pilietiškumo, tautinės tapatybės ir kitų vertybių diegimas lietuvių bendruomenei. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai reikia pateikti prašymą svarstyti kandidatūrą, dokumentus, įrodančius lituanistinio švietimo veiklos patirtį, mokinių ar studentų egzaminų, olimpiadų, konkursų, parodų, varžybų ir kitus sėkmingo…
VDU pirmus metus metu vykdyta moksleiviams skirta programa „Kelrodė žvaigždė“ – tikslus pasiekė
2019 m. rudenį Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), bendradarbiaudamas su Izraelio ambasada, Vilniaus universitetu bei VDU „Atžalyno“ progimnazija, pradėjo vykdyti savanorystės-mentorystės programą „Kelrodė žvaigždė“. Pagrindinis jos tikslas – pakviesti studentus tapti savanoriais ir pagelbėti 3-6 klasių moksleiviams, kurie turi sunkumų mokydamiesi arba gyvena socialinėje atskirtyje. Programos metu siekiama kurti darnią bendruomenę, lavinti tiek savanorių, tiek moksleivių socialinius įgūdžius, išmokti spręsti problemas ir kylančius iššūkius. Programoje dalyvaujantys moksleiviai buvo parinkti pagal socialinio darbuotojo ir klasių auklėtojų paruoštas charakteristikas. Savanoriai studentai su moksleiviais kiekvieną savaitę praleisdavo po 2 valandas, kurių metu padėdavo jiems mokytis, supažindindavo su veiklomis Kaune ar universitete, kartu turiningai leido laiką. Projektui įpusėjus, prasidėjus koronaviruso (COVID-19) pasaulinei pandemijai, LR Vyriausybės…
Vilniaus universitete diplomų teikimo šventė vyks tradiciniu būdu
Nors šie mokslo metai Vilniaus universitete (VU), atsižvelgiant į Vyriausybės rekomendacijas, bendruomenės ir visuomenės saugumą, bus užbaigiami nuotoliniu būdu, diplomų įteikimo šventė absolventams bus organizuojama tradiciniu būdu. Laikantis visų būtinų saugumo reikalavimų, diplomų įteikimo šventė vyks VU centrinių rūmų ansamblyje esančiame Didžiajame kieme ir VU Kauno fakultete birželio mėnesio pabaigoje ir liepos pradžioje. Tradicinė studijų metų pabaigos šventė „Finis anni academici“ taip pat vyks VU Didžiajame kieme liepos 2 d.. „Norėtume, kad tai taptų savotišku simboliniu tarpiniu žingsniu, grįžtant prie normalaus mokymosi proceso ir aktyvaus universitetinio gyvenimo. Taip pat – pagarbos ženklu tiems, kurie skyrėte savo žinias ir pastangas, siekdami užbaigti studijas, ir kurie, tikėkimės, toliau liksite mūsų bendruomenės dalimi“,…
Svarbi pergalė švietime: vilniečiai galės patys ugdyti vaikus šeimose
Prieš trejetą metų Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus inicijuota ir Švietimo specialistams savivaldybėje pateikta idėja leisti ugdyti vaikus tėvams šeimose įgijo tvirtą pagrindą – patvirtinta svarbi Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarka, kuri leis nuo rugsėjo vilniečiams patiems ugdyti savo vaikus namuose. Šeimoje suteiktas išsilavinimas nuo šiol bus prilygintas įgytam mokykloje ar darželyje. Tėvai gali rinktis patys šeimoje ugdyti tiek mažuosius – priešmokyklinukus, pradinukus, tiek vyresnius vaikus — pagal pagrindinio ir vidurinio mokslo programas. Mokymąsi šeimoje galės rinktis ir pats vaikas (nuo 14 iki 18 m.), jei tėvai sutiks. „Neatsitiktinai tokia teisė yra įtvirtinta net daugelio Vakarų valstybių konstitucijose. Laisvė mokyti savo vaikus patiems yra didžiulė vertybė ir įsipareigojimas: jų kūrybiškumui, socialumui, natūraliam…
Pandemijos akivaizdoje Žaliasis kursas tampa dar svarbesnis
Vakar daugiau nei 200 tyrėjų, inovatorių ir politikų internetiniame seminare „Post-COVID Green Deal Technology-Powered Recovery in Europe” aptarė popandeminį Europos ekonomikos gaivinimą, paremtą ES Žaliuoju kursu bei žaliosiomis technologijomis. Kaip COVID-19 paveiks Europos Žaliąjį kursą? Koks bus Europos Sąjungos šalių atsigavimo po pandemijos procesas – kiek tvarus ir grįstas mokslo žiniomis bei technologijų inovacijomis? Šiais ir kitais aktualiais klausimais diskutavo nuotolinio seminaro dalyviai ir kviestiniai pranešėjai: už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (EARTO) bei VTT techninių tyrimo centro Suomijoje prezidentas prof. Antti Vasara, EARTO ir Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (RTO Lithuania) Valdymo tarybų narys, Fizinių ir technologijos mokslų…
Marius Karlonas: gyvajai gamtai rapsų ar kukurūzų laukai yra tragedija
Įvairių tarptautinių bei nacionalinių gamtosauginių, mokslinių ir projektinių veiklų autorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos magistrantas Marius Karlonas atkreipia dėmesį, kad visoje Europoje per pastaruosius 40 metų išnyko daugiau nei pusė agrarinio kraštovaizdžio paukščių – jie tiesiog dingo. Pasak jo, tai įvyko dėl vis didesnio žemės ūkio intensyvinimo, besaikio pesticidų naudojimo ar melioracijos. Ornitologinio turizmo įmonės „Ornitostogos“ įkūrėjo teigimu, dėl to Lietuvoje nyksta pempės, kuolingos, paprastieji griciukai, raudonkojai tulikai ir kitos rūšys. „Gamtininkai nesako, kad visiškai nereikia arti ar pjauti miško, bet visur privalu taikyti pusiausvyrą išlaikančias priemones“, – teigia jis. Noras pažinti laukinių paukščių gyvenimą – aistra, lydinti jus nuo vaikystės, bet tapote ne biologu, o ekologu.…
VDU germanistė: pagaliau radau tai, ko ilgai ieškojau
Monika Plauškaitė gimė ir užaugo nedideliame vakarų Lietuvos miestelyje ‒ Žemaičių Naumiestyje. Su tėvais gyvenusi vienkiemyje, buvo pripratusi visada būti gamtos apsuptyje, todėl prieš dvejus metus persikraustymas į Kauną ir pradėtos studijos Vytauto Didžiojo universitete – buvo visiškai nauja patirtis. Dėka aplinkybių, M. Plauškaitė pasirinko studijuoti vokiečių kalbos ir komunikacijos studijų programą. „Pati pradžia buvo iš tiesų sunki. Įstojau nemokėdama vokiškai nė vieno žodžio, net nežinojau, kaip paklausti elementariausio klausimo: „Koks tavo vardas?“ Įstojusi bijojau, jog šiose studijose nerasiu sau vietos. Galiausiai paaiškėjo, jog gana didelė mano kursiokų dalis arba pradeda nuo nulio, arba turi tik menkus kalbos pagrindus. Žinoma, buvo ir pažengusiųjų, dėl to iš pradžių buvome išskirstyti į…
„Norėjau išardyti prieštankinę miną – labai reikėjo vamzdelio meškerei“: per stebuklą likęs gyvas Simno senolis Antanas apie netektimis paženklintą gyvenimą
„Paauglystėje vos nesusisprogdinau ardydamas prieštankinę miną. Išlikau gyvas tik per stebuklą, – prisimena Simno senolis Antanas. – Mina atrodė kaip didelė konservų dėžutė, su įtaisyta spyruokle ir sprogdikliu. Pamačiau, kad joje pritvirtintas geras aliumininis vamzdelis, kuris man labai tiktų meškerei. Minos viduje buvo dinamitas, o iš viršaus ją dengė gražus išgraviruotas dangtelis, prisuktas veržle. Atsargiai išsukau tą veržlę ir pradėjau krapštyti iš minos gelsvus dinamito miltelius, kad galėčiau prieiti prie vamzdelio ir jį išsiimti…“ Pasak senolio, vienu metu iš nekantrumo jis greičiausiai per stipriai truktelėjo vamzdelį. Šis sulūžo ir staiga visą trobą sudrebino didžiulis sprogimas. Jo banga išmušė duris, langus, Antaną nusviedė į sieną. Jaunuolis pajuto baisų skausmą akyje, iš…