2019-ieji metai buvo ypatingi – įmonė iš Lietuvos „VoltasIT“ „Deloitte Technology Fast 50“ reitinge buvo pripažinti sparčiausiai besivystančia įmone Vidurio Europoje, kurios vidutinis augimo tempas 2015–2018 m. siekė 5734 proc. Įspūdingas pajamų augimas per 2015-2018 m. lėmė, kad pirmą kartą nuo projekto pradžios „Deloitte Technology Fast 50“ pirmoji reitingo vieta atiteko atstovams iš Lietuvos. „Dalyvavimas reitinge Deloitte Technology Fast 50 – vienas geriausių mūsų sprendimų, padėjęs įvertinti savo pasiekimus, padidinęs įmonės žinomumą ir dar labiau paskatinęs judėti į priekį,” – sako VoltasIT įmonės vadovas Edvardas Astrauskas. Paklaustas ar tikėjosi užimti tokią aukštą reitingo vietą Edvardas prisipažino laimėjimu nustebęs: „Nors per 2019 metus sparčiai augome – komanda pildėsi naujais nariais, daugėjo…
Gretutinėse studijose – ir epidemijų prognozių paskaitos
Visuomenės sveikatos studentams – gretutiniai informatikos įgūdžiai, būsimiesiems informatikams – žinios apie sveikatos priežiūros sistemą. Dvi Kaune veikiančios aukštosios mokyklos – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – kitais mokslo metais pradeda abipuses gretutines studijas. Jau kitais mokslo metais LSMU visuomenės sveikatos bei VDU informacinių sistemų pirmosios pakopos programų studentai galės rinktis papildomas, kvalifikaciją praplečiančias gretutines studijas. Visuomenės sveikatos studentai mokysis programavimo, įgis duomenų stebėsenos ir analitikos įgūdžių, o būsimieji informatikai gilinsis į sveikatos priežiūros sistemą, mokysis prižiūrėti ir tobulinti e-sveikatos sistemas, kurti inovatyvius sveikatos technologijų produktus ir paslaugas. Tai numatyta tarp LSMU ir VDU pasirašytoje sutartyje dėl gretutinių studijų programos „Visuomenės sveikata / Informatika“ vykdymo.…
Aktorė Larisa Kalpokaitė: „Jei senjorai išdrįsta šokti su parašiutu, tai kodėl negalėtų išmokti naudotis kompiuteriu?“
Karantino metu daugeliui būtent internetas neleido pasijausti atskirtiems nuo pasaulio, laiką leidžiant namuose ir su niekuo gyvai nebendraujant. Aktorė Larisa Kalpokaitė išmanųjį telefoną ir internetą vadina nuolatiniais ne tik praėjusio karantino, bet ir gyvenimo palydovais, ir juokiasi, kad retkarčiais dėl per ilgo lindėjimo internete sulaukia pastabų iš vyro. Gebėjimas naudotis kompiuteriu ir skaitmeninių technologijų išmanymas karantino metu gelbėjo ir režisieriui Vyteniui Pauliukaičiui, kuris nuotoliniu būdu ir vedė paskaitas studentams, ir prireikus registravosi pas gydytojus. Karantiną L. Kalpokaitė leido sodyboje kaime, kaip pati sako, atjungta nuo tiesioginio bendravimo su žmonėmis, bet interneto dėka neatjungta nuo pasaulio. „Technologijos šiuolaikinėje visuomenėje gyvenančiam žmogui būtinos, nori to ar ne. Be technologijų žmogus daug ką…
Nuo spūsčių iki gamtos stichijų padarinių: kas išspręs šiuolaikinių miestų problemas?
Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų. Skaičiams augant, kartu didėja ir problemos, tiesiogiai susijusios su gyventojų veikla – aplinkos tarša, eismo įvykiai ir spūstys, teritorijų užstatymas, neracionalus energijos naudojimas. Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir patogų gyvenimą miestuose? Pasak miestų planavimo specialistės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto profesorės Marijos Burinskienės, miestų planavime dėmesys turi susitelkti į gyventojus. „Visų pirma, miestas turi būti patogus žmogui, jam čia turi būti gerai. Stabėdami, kaip sparčiai vystosi technologijos, turėtume jas taikyti…
VU mokslininkė: kodėl negalima visiškai atsisakyti plastiko?
Apie jau 100 metų žmonijai tarnaujančio plastiko sukeliamą aplinkos taršą kalbama nuolat – vykdomos socialinės akcijos, iniciatyvos, imamasi politinių ir teisinių veiksmų siekiant apriboti jo naudojimą. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto lektorė dr. Irena Vitkauskienė įsitikinusi – dėl aplinkos taršos kaltas ne plastikas, o visuomenės vartojimo įpročiai. Mokslininkė teigia, kad be plastiko nebūtume susidoroję ir su koronaviruso pandemija, ir pasakoja apie teigiamas plastiko savybes, lėmusias jo įsigalėjimą kasdieniame visuomenės gyvenime. Kodėl, Jūsų nuomone, plastikas tapo toks populiarus visame pasaulyje? Pramoninio plastiko era prasidėjo prieš 50, kai kuriose srityse prieš 80 metų. Plastiko populiarėjimo sėkmė nulemta to, kad jis pasižymi unikaliomis savybėmis: jis yra inertiškas (chemiškai neaktyvus, nereaguoja…
Iššūkiais grįstas mokymas padės universitetams riboto prisilietimo ekonomikos kontekste
Šiandien pasaulio regionai paveikti koronaviruso (COVID-19) išgyvena virsmą, kuris ekonomine prasme formuoja naujus įpročius, teisines, politines, kultūrines bei kitas taisykles, paremtas mažesne artimo kontakto sąveika. Dabartinė situacija pakeis ne tik tai kaip mes gyvename, dirbame, valgome, leidžiame savo laisvalaikį, bet ir kaip mokomės, kokią ateitį formuojame naujame ekonominiame kontekste. „Akivaizdu, tol kol neturime vakcinos ar įgyto imuniteto, prognozuojamas scenarijus ateinančius dvejus metus bus lydimas heroizmo, pasitenkinimo, nusvilimo, atstatymo pojūčių ir su tuo susijusių veiklų. Labiausiai kintanti aplinka turės įtakos naujų įpročių susiformavimui. Su kiekviena diena mums taps sunkiau grįžti prie to, kas buvo anksčiau. Tai nereiškia, kad pasaulis taps blogesnis ar geresnis. Tiesiog jis bus kitoks.“, – sako Asta Daunorienė,…
Vytauto Didžiojo universiteto absolventams gyvoje ceremonijoje buvo įteikti diplomai
Liepos 1-3 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko tradiciniai šventiniai diplomų įteikimo renginiai, kurių metu bendruomenė išlydėjo 2,3 tūkst. alumnų. Absolventus pasveikinęs universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasidžiaugė, jog nepaisant pandemijos pavyko surengti ceremoniją gyvai, žiūrint vieni kitiems į akis, ir išreiškė viltį, kad praėjęs karantino laikotarpis atskleidė visiems, kas iš tiesų svarbiausia – tiesioginis ryšys su artimu žmogumi. Kalbėdamas apie studijų prasmę, rektorius priminė susirinkusiems, kad universitete šalia protavimo galios svarbų vaidmenį atlieka ir emocinis intelektas – jų abiejų dėka galima siekti pažangos ir tyrinėti visuomenei svarbiausius klausimus. „Turime išsiugdyti įprotį kelti klausimus. Universitete Jūs turėjote terpę, kurioje galėjote stimuliuoti savo smalsumą ir vaizduotę; turėjote betarpišką aplinką, kuri paremta…
Įsigaliojo nauja Mykolo Romerio universiteto akademinių padalinių struktūra
2020 metų liepos 2 dienos įsigaliojo nauja Mykolo Romerio universiteto akademinių padalinių struktūra. Nuo šiol MRU akademinių padalinių struktūrą sudarys 4 fakultetai: Teisės mokykla, Viešojo valdymo ir verslo fakultetas, Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas ir Viešojo saugumo akademija. Nutarimą dėl Mykolo Romerio universiteto organizacinė struktūros pakeitimų 2020 m. gegužės 14 d. priėmė universiteto Taryba. Pakeitimas atliktas siekiant optimizuoti Universiteto organizacinę struktūrą, sudaryti prielaidas veiksmingesniam valdymui, tolygiau ir efektyviau paskirstyti dirbančius vadybininkus. Tokia organizacinė struktūra geriau atitinka dabartinį Universiteto dydį, o naujasis akademinių padalinių skaičius suformuotas įvertinus studentų ir akademinio personalo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, gaunamų pajamų struktūrą, studijų krypčių suderinamumą, nusistovėjusį padalinių bendradarbiavimą rengiantis artėjančiam studijų krypčių ir instituciniam vertinimui.…
Gamybos inžinerijos studentė Greta Petraitytė: „Studijų keitimas buvo drąsus šūvis“
Aktyvi, bendraujanti asmenybė, besistengianti į daugelį situacijų žiūrėti pozityviai, tačiau retkarčiais mėgstanti pabūti viena su savo mintimis – taip save apibūdina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Gamybos inžinerijos 3 kurso studentė Greta Petraitytė, kuri gyvenime vadovaujasi fraze: „drąsiems ir pats Dievas padeda.“ „Studijų keitimas buvo drąsus šūvis, tačiau sėkmingas – jaučiuosi esanti savo vėžėse“, – studijų pasirinkimu džiaugiasi VGTU studentė. Studijų keitimas drąsus, bet sėkmingas šūvis Paklausta, kas lėmė iš pirmo žvilgsnio ne dažnu atveju merginų pasirenkamą studijų specialybę, Greta pirmiausia prisimena savo pirmąjį bandymą pasirinkti sau tinkamą specialybę. „Būdama vienuoliktoje klasėje, žinojau, kad stosiu į matematikos šakos studijų kryptį. Stodama, svarsčiau tarp dviejų variantų – taikomosios matematikos…
Sveikas žmogus ugdomas nuo kūdikystės
Lietuvoje brandinamos didelės ikimokyklinio, pradinio ir penktųjų klasių ugdymo pertvarkos. Ateities pradinė mokykla galėtų būti penkerių metų trukmės, aprėptų ne tik priešmokyklinio amžiaus vaikų ir pradinukų – bet netgi ir penktokų ugdymą. Permainų pirmeive žada tapti šių metų rudenį duris atversianti inovatyvi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos Pradinė mokykla. „Šiandienos pradinukai gyvena virtualiame pasaulyje, o tikrąjį pažįsta menkai: neskiria naminių gyvūnų, neatpažįsta medžių lapų ar paukščių balsų. Pažangiausiose pasaulio mokyklose jau kelerių metų vaikai pirmiausia mokomi bendrauti ir bendradarbiauti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, gerbti kitus, gebėti atjausti ir mokytis. Lietuvoje šiuo metu peržiūrimos bendrosios ugdymo programos: iki 2022 metų jų turinys turi būti atnaujintas. Jame atsispindės pasaulinė tendencija – stiprės…