Lietuvos onkologų bendruomenė neteko onkologės, imunologės, žymios šių sričių mokslininkės, vėžio prevencijos puoselėtojos ir Mokytojos – Anapilin iškeliavo profesorė Elena Moncevičiūtė-Eringienė (1927–2020). Studijuodama Vilniaus universiteto Medicinos fakultete prof. E. Moncevičiūtė-Eringienė pasižymėjo potraukiu moksliniam darbui. Baigusi medicinos studijas kelis metus derino praktinį ir mokslinį darbą, tačiau nugalėjo ryžtas atsidėti mokslui. Po aspirantūros studijų Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute apgynė medicinos daktaro disertaciją „Mikrofloros kitimas asociacijoje, gydant pūlinius peritonitus antibiotikais“. Nuo 1957 m. dirbo moksline bendradarbe Lietuvos onkologijos mokslinio tyrimo institute, vadovavo Patofiziologijos laboratorijai. Savo habilituoto daktaro disertacijoje ištyrė, kaip dėl antinavikinių preparatų, sukurtų Lietuvos onkologijos mokslinio tyrimo institute, poveikio pakinta antigenai bei imunobiologinės savybės. Profesorė – vėžio imunologijos pradininkė Lietuvoje, jos…
Nemokama magistratūra MRU. Dokumentų pateikimas neišeinant iš namų
Mykolo Romerio universitetas pratęsia galimybės įstoti į MRU magistrantūros studijas terminą – stojančiųjų pageidavimu dokumentų priėmimas vyks iki liepos 6 d. 18.00 val. Skenuotas dokumentų kopijas Universitetas priima el. pašto adresu: priemimas@mruni.eu. Kas gali stoti į MRU magistrantūros studijas? Pretenduoti gali asmenys, turintys ne žemesnį nei bakalauro laipsnį arba baigę vientisąsias studijas. Taip pat turintys profesinį bakalauro laipsnį ir baigę atitinkamos studijų krypties papildomas studijas. Kokios formos magistrantūros studijas siūlo MRU? Priėmimas vykdomas į nuolatines ir ištęstines studijas, priklausomai nuo studijų programos. Galima pretenduoti į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijas. Susipažinti su valstybės finansuojamų vietų paskirstymo projektu galite čia. Kokia konkursinio balo sandara? Konkursinį balą pretenduojantiems į magistrantūros studijas…
Kelias į išsilaisvinimą iš prietarų
Dr. Moreno Bonda, Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra Šiandieniniame pasaulyje universitetai turėtų kurti globalų tinklą, kuris leistų efektyviai bendradarbiauti be sienų – tiek geografinių, tiek disciplininių. Tačiau tam reikia tarptautiško mąstymo, kurio šiandien dar trūksta – atsikratyti prietarų ir nebūti marionetėmis savos kultūros dėžėje. Tarptautiškumo sąvoką galima suprasti įvairiais lygmenimis. Paprastai tarptautinį bendradarbiavimą mes suprantame kaip galimybę susisiekti su užsienio dėstytojais ar institucijomis. Dauguma pasaulio universitetų stengiasi kurti tokį globalų tinklą. Bet tai tik formalus tarptautiškumas – tikras ir efektyvus globalus tinklas turėtų būti visų pirma idėjų, mąstymo tinklas. Šiandien paskaitose vis dar trūksta tarptautinio, tarpdisciplininio dialogo – aš tai matau kaip ne gimtakalbis lietuvis,…
Svajonių darbu vadinamos IT srities realybė: poreikis didėja, norinčių studijuoti mažėja
Lietuvoje informacinių technologijų krypčių profesijos yra laikomos vienomis iš populiariausių, informacinių technologijų specialistų poreikis nuolat auga, daugeliui pavydą kelia ir jiems siūlomas darbo atlygis. Vis dėlto IT specialistai Lietuvoje sudaro vos 2,7 proc. visų dirbančiųjų ir tai yra gerokai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis (3,9 proc.). Informacinių ir ryšių technologijų srities absolventų skaičius Lietuvoje taip pat auga ganėtinai vangiai ir nesiekia ES vidurkio. Neseniai paskelbtas Europos Komisijos šių metų skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) parodė, kad informacinių technologijų pakraipos absolventų skaičius mūsų šalyje siekia 2,7 proc., o toks rodiklis Lietuvai suteikė 23 vietą tarp ES valstybių. JAV Užimtumo statistikos tarnyba skelbia, kad iki 2028 m. informacinių technologijų specialistų…
Galvojant apie magistrantūros studijas: įvardijo, kiek didesnis atlyginimas laukia
Mintys apie galimybes tęsti studijas magistrantūroje gali aplankyti skirtinguose gyvenimo etapuose – iš karto baigus bakalauro studijas, įsiliejus į darbo rinką ir ėmus svarstyti apie tolimesnį karjeros kelią arba net gerokai vėliau, pajutus tam tikros srities žinių atnaujinimo poreikį. Neretai su šiomis mintimis kartu kyla ir dvejonės – o kas iš to? kodėl reikalingos magistrantūros studijos? kokią naudą jos neša? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto dekano prof. dr. Šarūno Pauliko, tokie klausimai neretai kyla inžineriją baigusiems studentams. „Dažnas svarsto, kodėl reikia tęsti studijas, mat norint gauti gerą darbą elektronikos, elektros ar informatikos inžinerijos srityse užtenka ir bakalauro laipsnio. Talentingi inžinieriai rinkoje turi itin didelę paklausą, o daugybė…
VDU vykdoma studijų programa ruošia specialistus, kurių poreikis juntamas visame pasaulyje
Klaipėdietė Rūta Narvilaitė prieš ketverius metus pasiryžo pasitikėti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto dėstytojais bei pasirinko tuomet pirmaisiais metais pradėtą vykdyti „Neurotechnologijos“ studijų programą. „Faktas, jog ši studijų programa buvo visiškai nauja, šiek tiek baugino. Vis tekdavo girdėti nuomonių, kad naujos programos yra eksperimentinės, todėl jose paruošti gerų specialistų nėra įmanoma“, – pasakoja R. Narvilaitė. Merginos teigimu, pradėjus studijuoti visos baimės išnyko, nes „Neurotechnologijos“ programos vadovai bei dėstytojai buvo nuoširdžiai suinteresuoti kiekviename žingsnyje gerinti studijų kokybę. Programos vadovas prof. dr. Saulius Šatkauskas teigia, jog šios studijos jungia net keletą mokslo sričių. „Neurotechnologijos sujungia kompiuterines technologijas, smegenų skenavimo ir stimuliavimo technologijas, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas, signalų apdorojimą ir neurobiologiją“,…
Nuo liepos įsigalioja švietimo įstaigų vadovų atrankos pakeitimai: vertinimas NŠA ir savivaldybėje tampa lygiavertis
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad nuo liepos 1 d. įsigalioja atrankos į švietimo įstaigų vadovus pakeitimai, užtikrinsiantys didesnį objektyvumą. Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) atliekamas bendrų kandidato, o savivaldybėje – orientuotų į konkrečios mokyklos valdymą kompetencijų vertinimas bus lygiavertis. Taip pat bus taikomi griežtesni reikalavimai vadovų kompetencijų vertintojams. Naujos nuostatos įteisintos švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus patvirtintuose Kvalifikacinių reikalavimų ir Konkursų tvarkos aprašuose. Numatyta, kad kaip ir anksčiau, pretendentų kompetencijos būtų vertinamos dviem etapais: Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) ir savivaldybėje, kurios teritorijoje yra mokykla. Skirtumas tas, kad kandidatas galės bendrai per abu etapus surinkti 50 balų. Pirmojo etapo rezultatai sumuotųsi su antrojo, vadovu galėtų tapti surinkęs ne…
Lietuvos mokyklos karantino egzaminą išlaikė: tyrimai atskleidė profesionalumą ir bendruomeniškumą
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktoje apklausoje Lietuvos mokyklų vadovai pandemijos sąlygomis pademonstravo didelį mokyklų savarankiškumą ir gebėjimą greitai reaguoti į kylančius iššūkius. Didžiausio palaikymo vadovai sulaukė iš mokyklų bendruomenių ir kolegų direktorių, o karantino sąlygos atvėrė naujas galimybes bendradarbiavime su tėvais. Didžiausiu iššūkiu tapo mokinių įsitraukimas į ugdymo procesą ir grįžtamasis ryšys bei mokymosi pasiekimų vertinimas. VDU Švietimo akademijos mokslininkai gegužės mėnesį atliko ugdymo įstaigų tvarkymosi su pandemijos iššūkiais tyrimą, kuriame buvo apklausta 17 profesinių mokyklų vadovų ir 388 bendrojo ugdymo mokyklų direktoriai, vadovaujantys gimnazijoms, progimnazijoms, pagrindinėms, pradinėms ir kitoms mokykloms. Mokslo metų pradžioje Lietuvoje buvo 71 profesinio mokymo įstaiga ir 1056 bendrojo ugdymo mokyklos. „Tyrimas rodo, kad mokytojų…
Nauja studijų programa – specialioji pedagoginė pagalba, kurios absolventų nekantriai laukia Lietuvos įstaigos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje nuo rugsėjo bus pradedama vykdyti nauja, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) akredituota bakalauro studijų programa – „Specialioji pedagoginė pagalba“. Į ją, su aukščiausiais balais įstojusiems studentams, bus skiriamos universiteto finansuojamos studijų vietos ir 300 eur. kasmėnesinės stipendijos. Pasak programos vadovės prof. dr. Stefanijos Ališauskienės, šios programos tikslas rengti aukštos kompetencijos logopedus bei specialiuosius pedagogus, pasirengusius dirbti sparčiai besikeičiančioje mokykloje ir gebančius atpažinti, vertinti ir tenkinti įvairaus amžiaus asmenų individualiuosius ir specialiuosius ugdymosi poreikius, profesionaliai teikti moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstą specialiąją pedagoginę pagalbą, konsultuoti ugdymo dalyvius ugdymo ir ugdymosi klausimais. Poreikis atsižvelgti į kiekvieną vaiką „Ypatingas dėmesys bus skiriamas specialiosios pedagoginės pagalbos specialistų, t.y.…
VU mokslininkai: kraujo tyrimas gali parodyti buvusią besimptomę koronaviruso infekciją
Daugelyje šalių atliekami seroepidemiologiniai tyrimai, nustatantys antikūnus prieš SARS-CoV-2 – taip siekiama įvertinti šia infekcija persirgusių žmonių skaičių populiacijoje. Tokie tyrimai netrukus bus pradėti ir Lietuvoje. Tačiau svarbu žinoti, ar antikūnai susidaro ir tais atvejais, kai žmogus nejautė jokių infekcijos simptomų arba tie simptomai buvo beveik nepastebimi. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė pasakoja apie besimptomių asmenų kraujo tyrimus, atliktus vienoje Nemenčinės įmonėje. Kodėl nusprendėte atlikti besimptomių asmenų kraujo tyrimus? Anksčiau tyrėme COVID-19 persirgusius asmenis ir nustatėme, kad daugumos jų kraujyje aptinkami antikūnai prieš virusą. Tačiau toje anksčiau tirtoje grupėje nebuvo besimptomių arba labai lengva infekcijos forma sirgusių asmenų, todėl neturėjome atsakymo į klausimą, ar besimptomės…