Ne viena tauta kasmet renka metų žodžius, taikliausiai įvardijančius konkrečiam metui būdingus reiškinius. 1971 m. šią tradiciją pradėjo vokiečiai, vėliau – prancūzai, britai, australai, amerikiečiai, olandai, vengrai, lenkai, latviai ir kiti. Rinkimus rengia mokslinės kalbininkų draugijos, žodynų redakcijos, mokslo institutai, visuomeninės organizacijos. Žodžiai kandidatai šalyse atrenkami įvairiais būdais. Kaip atsiranda kandidatai į Metų žodį? Vienos šalys remiasi žodžių vartojimo ir internetinių paieškų dažnumu, visuomenės siūlymais, kitos – žodžių dažnumo stebėsena, atsižvelgiant ir į žmonių siūlymus. Dėl Metų žodžio balsuoja specialistų komisijos arba ir specialistai, ir visuomenė. Yra šalių, be Metų žodžio, dar renkančių jaunimo Metų žodį (pvz., lenkai), Metų sparnuotąjį posakį ir Metų antižodį (pvz., latviai). Vyksta ir kitokių rinkimų:…
Grįžta nuotolinės kino pamokos: nauji filmai, pažintis su propaganda kine ir lietuviška kino klasika
Lietuvos mokykloms tęsiant nuotolinį mokymą namuose, Lietuvos kino centras taip pat tęsia ir atnaujina savo iniciatyvą „Nuotolinės kino pamokos“, skirtą mokytojams, dėstantiems 1-12 klasių moksleiviams. Startavusios pirmojo karantino metu ir sulaukusios didelio dėmesio, šios pamokos vyko ir rudenį, o dabar sugrįžta naujam sezonui ir kviečia susipažinti su naujienomis. Vasario mėnesį nuotolines kino pamokas papildo trys nauji filmai, nuo šiol moksleiviai turės galimybę pažinti ir propagandos kine pinkles. Be to, nuo šiol pamokų programoje esančius lietuviškos kino klasikos filmus bus galima žiūrėti viso projekto metu. Nuotolinių kino pamokų filmų katalogas nuolat atnaujinamas. Šįkart pamokų programoje bus galima pamatyti du visai neseniai Lietuvos kino teatruose rodytus, itin populiarius lietuviškus filmus. Vienas jų…
KTU atsiveria pasauliui – prisistato daugiau nei dvidešimt skirtingų kalbų
Neseniai pristatytas originalus KTU įvaizdinis klipas, jau sulaukęs virš 180 tūkst. peržiūrų, nuo šiandien pasieks ir atokiausius planetos kampelius – „YouTube“ socialiniame tinkle jį galima žiūrėti pasirenkant net 22 skirtingų kalbų subtitrus. Klipą su subtitrais galima žiūrėti ČIA. Apie tai, kaip sparčiai besivystančios technologijos padeda mums daugumoje gyvenimo situacijų pasakojantis klipas buvo palankiai įvertintas tiek visuomenės, tiek akademinės bendruomenės, tiek rinkodaros ir komunikacijos specialistų. Nors jis skirtas plačiai Lietuvos ir užsienio auditorijai, o pirminė jo kalba yra anglų, tačiau norint pristatyti Kauno technologijos universitetą (KTU) dar platesniam ratui žmonių, jis subtitruotas į daugiau nei dvidešimt skirtingų kalbų. Šiuo metu klipą galima žiūrėti su latvių, lenkų, estų, turkų, hindi, kartvelų (gruzinų),…
MRU Lietuvos mokykloms dovanoja virtualias pamokas
Karantino sąlygomis Lietuvos mokyklos susiduria su milžiniškais iššūkiais. Mokytojams tenka ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu bei ieškoti kuo įvairesnių mokymo metodų ir priemonių. Su moksleiviais visose Lietuvoje savo iniciatyva susitikimus rengiantis MRU Teisės mokyklos profesorius, rašytojas Justinas Žilinskas pastebi, kad karantino sąlygomis nuotolinis mokymas ir mokytojams, ir vaikams kelia nemažai rūpesčių, todėl užsitęsus karantinui mokytojai ieško būdų ir priemonių, kaip paįvairinti nuotolinį ugdymo procesą. „Man visi mokytojai kartoja, kad mokiniams norisi įvairovės, kitų veidų ir patirčių“, – pastebi MRU profesorius J. Žilinskas. Norėdami paįvairinti moksleivių pamokas Mykolo Romerio universiteto dėstytojai Lietuvos mokykloms parengė net keturiolika nemokamų pamokų pačiomis įvairiausiomis temomis. „Klasės ar mokyklos gali rinktis iš mūsų sudaryto pamokų „meniu“…
Kibernetinio saugumo mokslų daktaras Jeff Teo: „Internete nuolat užduokite sau klausimą – ar man tikrai reikalingas šis produktas ar paslauga?”
Maisto prekės, drabužiai, įvairūs daiktai, mokesčiai, skirtingų įstaigų paslaugos, darbas ar net bendravimas jau seniai persikėlė į internetą. Be interneto dažnas mūsų jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau be to, kad internetas atvėrė galimybes, kartu jis atnešė ir naujas grėsmes. Grėsmes dėl kurių galime prarasti asmeninius duomenis, jautrią informaciją ar patirti finansinių išteklių praradimą. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras Lietuvoje kasmet registruoja daugiau nei 300 tūkstančių kibernetinių įvykių ir daugiau nei 3 tūkstančius kibernetinių incidentų. Praėjusią savaitę daug atgarsio visuomenėje sukėlęs galimai kibernetinis incidentas dėl CityBee klientų duomenų nutekinimo, šiuo metu taip pat tiriamas ir Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre. „Siekdami užbėgti tokiems įvykiams už akių, neturėtume pasikliauti vien tik įvairių svetainių įdiegtomis…
Filosofijos ekspertė: svarbu kalbėti apie išeivijos filosofus, kad nesusidarytų įspūdis, jog Lietuvoje yra tik žemdirbių ir sportininkų kultūra
„Esu įsitikinusi, kad Išeivijos šviesuoliai bendruomenių intelektualinį gyvenimą, lietuvišką žodį apie tiesioginės praktinės naudos neteikiantį dalyką – filosofiją – laikė labai svarbiais. Akcentuoju būtent tai, kad lietuviškai parašytos filosofinės knygos ir straipsniai buvo rašomi, pranešimai skaitomi ne už algą, ne dėl aukštesnių pareigų ar reitingo, o dėl noro puoselėti savąją tradiciją. Taigi užmiršti jų pastangas, mano nuomone, būtų paprasčiausiai nepadoru“, – savo įžvalgomis dalijosi knygos „Filosofija Išeivijoje“ mokslinė redaktorė ir sudarytoja, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Humanitarinių mokslų instituto docentė dr. Rūta Marija Vabalaitė. Filosofas mato situaciją iš tūkstančio perspektyvų „Nepaisant šiuolaikinio pasaulio galimybių, filosofija yra svarbi ir šiandien. Todėl, kad filosofas, mato situaciją iš tūkstančio perspektyvų, o tai…
Seimo narės Astos Kubilienės pranešimas: „Pasitikėti visuomene – būtina“
2021 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai Šią savaitę Asta Kubilienė registravo Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriame įstatymo lygmeniu įtvirtinama tėvų teisė pateisinti vaikų nedalyvavimą pamokose dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, ligos, laidotuvių ir pan.). Užklupusi pandemija aktualizavo pažymų formų pakeitimą dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigas. Tokiu būdu siekta mažinti medikų ir kitų institucijų, išduodančių pažymas, darbo krūvius, didinti saugumą, taupyti laiką. Ir tai pasiteisino. Šis projektas ne tik panaikina teisinę spragą, bet ir įtvirtina pasitikėjimą visuomene. Projekte taip pat papildoma dabar galiojanti nuostata, akcentuojant konstitucinę tėvų teisę nevaržomai rūpintis savo vaikų doroviniu ir religiniu auklėjimu. Valstybės teikiamas privalomas švietimas turi būti ideologiškai neutralus, o srityse, kuriose…
Šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio
Žemės ūkio verslas prognozuoja, kad, jei valdžia nesiims skubių sprendimų, ekonominėms krizėms atspariausią Lietuvos sektorių netrukus ant kelių parklupdys aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas. Agroverslą glumina, kad nors norinčiųjų studijuoti su žemės ūkiu susijusias studijų programas netrūksta, ir universitetai visiškai pasirengę juos priimti, o verslas – skatinti finansiškai, tačiau valdžios institucijos nemato nerimą keliančių ženklų: dėl galiojančios priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemos, vien pernai už Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) durų liko apie 250 potencialių studentų. Absoliuti jų dauguma – motyvuoti regionų abiturientai, savo profesinę ateitį norėję sieti su žemės ir miškų ūkiu. Atotrūkis tarp poreikio ir realybės – milžiniškas Ekspertai konstatuoja, kad žemės ūkyje atotrūkis tarp…
„Vaikų ir paauglių skaitybos tyrimas 2021“: kviečiame prisidėti
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamentas ir IBBY Lietuvos skyrius inicijuoja „Vaikų ir paauglių skaitybos tyrimą 2021“ ir prašo visų, dirbančių ar kitaip susijusių su vaikų ir paauglių skaityba, prisidėti prie tyrimo anketų pildymo. Šiam tyrimui naudojama papildyta tradicinio kasmetinio „Mėgstamiausių vaikų knygų penketuko“ (daugiau: https://www.ibbylietuva.lt/megstamiausiu-knygu-penketukai/) anketa. Tyrimas atnaujintas siekiant gauti platesnius duomenis apie vaikų ir jaunimo skaitybą Lietuvoje. Bus apklausiami I–X klasių moksleiviai. Užpildyti anketą truks iki 15 minučių. Užpildę šią anketą ar paraginę tai padaryti kitus, tyrėjams padėsite sužinoti, ką Lietuvos vaikai skaitė praėjusiais metais, kodėl jie skaito būtent tokias knygas, kodėl apskritai skaito ar neskaito, kas motyvuoja daryti vienus ar kitus pasirinkimus, susijusius su skaitymu,…
Neišnaudojamos technologijų galimybės: kodėl virtualioje realybėje daugiau pramogaujame nei mokomės?
Virtualios realybės (VR) naudojimas pramogoms yra paplitęs plačiausiai ir dažnu atveju vertinama kaip pirminė šių įrenginių ir technologijų paskirtis. VR atveria naujas galimybes žaidimų mėgėjams, didina įsitraukimą, praplečia potyrius. Šios savybės galėtų būti itin naudingos pasitelkiant jas švietimo tikslais – suteikiant galimybę mokytis per patirtis. Tačiau, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesoriaus dr. Artūro Serackio, VR technologijos švietimo srityje dar mažai pažengusios dėl kliūčių, kurias vis dar sunku įveikti. Kas kliudo mokytis per VR patirtis? VILNIUS TECH profesorius pastebi, kad viena pagrindinių priežasčių – turinio ir jo kūrėjų trūkumas. „Pirmiausia reikia sukurti patį mokymosi turinį, mokymosi aplinkas, skirtingus atvejus, apgalvoti scenarijus, juos įgyvendinti.…