Atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos su kompetencijų centru architektūrinio projekto konkursui pateikti devyni projektai. Pagal konkurso sąlygas šis modernus pastatas turi iškilti Lietuvos etnografijos muziejaus teritorijoje Rumšiškėse. Minimalus bendrasis pastato plotas – 13 600 kvadratinių metrų. Visi konkursui pateikti architektūriniai projektai yra eksponuojami Lietuvos etnografijos muziejuje, Aristavėlės dvare, adresu: L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės. Su jais galima susipažinti muziejaus darbo valandomis (8.00–17.00 val.) arba virtualioje galerijoje. Centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos poreikis ir galimos jos statybos alternatyvos buvo nustatytos Kultūros ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje. Kultūros ministerijai atlikus muziejinių vertybių saugojimo ir saugyklų poreikio vertinimo auditą, paaiškėjo, kad iš 16 ministerijos pavaldžių muziejų papildomo saugyklų ploto labiausiai reikia Lietuvos etnografijos muziejui, Lietuvos nacionaliniam…
Stereotipai blėsta: finansiniuose sprendimuose moterys neatsilieka nuo vyrų
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad moterys mažiau nei vyrai domisi finansais ar prasčiau supranta investavimą ir skolinimąsi. Tačiau pastarųjų metų tendencijos rodo, kad moterys ne tik aktyviai dalyvauja finansų valdyme, bet kai kuriose srityse netgi pranoksta vyrus. Iki šiol atlikti tyrimai rodė, kad Lietuvoje moterų finansinis raštingumas ilgą laiką buvo šiek tiek žemesnis nei vyrų, bet ši tendencija sparčiai keičiasi. Naujos kartos banko „Inbank“ paskolos produkto pardavimų vadovė Kamilė Dijokaitė teigia, kad vis daugiau moterų įsitraukia į investavimą ir aktyviai domisi finansų valdymu. Pašnekovė, jau kurį laiką tyrinėdama duomenis, kaip moterys skolinasi, kaip jos investuoja, mato kitą tendenciją – moterys neatsilieka nuo vyrų ir netgi kai kur pralenkia juos.…
„Baltic Pride“ 2025 konferencija: įvairovė ir įtrauktis kurianti saugumą pokyčių laikotarpiu
Nacionalinė LGBTI teisių organizacija LGL džiaugiasi galėdama pristatyti konferenciją „Pride ir pažanga: įtraukios darbo aplinkos kūrimas šiandien“, kuri vyks 2025 m. birželio 6-7 d. nuo 10:00 iki 15:00 viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“ Vilniuje. Šis renginys bus svarbi Baltic Pride 2025, didžiausio LGBTI renginio Baltijos regione, dalis, pritraukianti įspūdingą dalyvių skaičių Lietuvos sostinėje Vilniuje. Ši konferencija vyksta kritišku metu, kai organizacijos visoje Europoje susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais išlaikant įvairovės, lygybės ir įtraukties (DEI) iniciatyvas. Ypač reikšmingi pokyčiai vyksta tarptautiniame mastu, kuris atsiliepia ir Lietuvoje. Strateginė partnerystė tarp Lietuvos, Baltijos valstybių ir tarptautinių partnerių dar niekada nebuvo tokia svarbi žmogaus teisių ir įtraukios darbo aplinkos kūrimui mūsų regione. Konferencijoje verslo, nevyriausybinių…
Siūlo sprendimą slaugos specialistų trūkumui regionuose: galime parengti greičiau ir efektyviau
LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame numatyta reikšmingai padidinti valstybės finansavimą slaugos ir akušerijos studijoms – į jas pretenduoti galės 100 universitetų ir kolegijų studentų daugiau. Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (LKDK) sveikina tokį sprendimą, tačiau kelia klausimą dėl valstybės finansuojamų vietų paskirstymo logikos. Kodėl šių specialistų rengimo negalima labiau koncentruoti kolegijose, kuriose per trumpesnį laiką ir su mažesnėmis išlaidomis jie įgyja aukštą kvalifikaciją konkrečiame regione? Specialistas tas pats, o kaina ženkliai skiriasi 2024 m. valstybės finansuojamų vietų skaičius slaugos ir akušerijos krypties studijoms kolegijose ir universitetuose buvo padalintas beveik po lygiai – atitinkamai 225 ir 198…
Prof. dr. N. Istomina. SOS! Sveikatos sektoriui reikia ne tik medikų
Kovo 28 d. Vilniuje, Litexpo parodų centre vyksiančioje studijų mugėje „KARJERA & STUDIJOS LIETUVOJE 2025“, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanė mokslui prof. dr. Natalja Istomina skaitys pranešimą „SOS! Sveikatos sektoriui reikia ne tik medikų“. MRU profesorė paaiškins būtinybę sveikatos sektoriuje turėti įvairių sričių specialistų, galinčių užtikrinti sklandų ir efektyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Pasak prof. dr. N. Istominos, sveikatos priežiūros sistemai būtini ne tik gydytojai ir slaugytojai, bet ir vadybos specialistai, kurie prisidėtų prie šios sistemos veiksmingumo gerinimo ir sklandesnio funkcionavimo. „Sveikatos sektoriui reikia socialinių mokslų atstovų, kurie optimizuotų ir efektyvintų sveikatos priežiūros sistemą, akcentuojant asmens ir visuomenės sveikatos gerinimą bei sveikatos priežiūros darbuotojų veiklos…
Seimas svarstys siūlymą atsisakyti švietimo įstaigų vadovų kompetencijų vertinimo
Seimui teikiamu Švietimo įstatymo pataisų projektu Nr. XVP-162 siūloma atsisakyti dalies valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovams (išskyrus aukštąsias mokyklas) keliamų reikalavimų, iš įstatymo išbraukiant nuostatą, kad tokiems asmenims yra atliktas vadovavimo valstybinei ar savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų vertinimas (atlieka švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.). Šiuo metu galiojančio Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovu gali būti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją turintis asmuo, kuris pagal šio įstatymo 51 straipsnį yra nepriekaištingos reputacijos ir jam atliktas vadovavimo valstybinei…
Candidates for Position of VMU Rector Introduced Themselves at Open VMU Senate Meeting
On Wednesday 19 March, an open Senate meeting was held in the Great Hall of Vytautas Magnus University (VMU), where candidates for the position of VMU rector were introduced. The video of the meeting is available on VMU’s YouTube channel. „We live in a challenging period for global democracy. The world is full of wars, distrust, unnecessary tensions, and doubts. It is certain that our university will also face significant challenges that we must overcome together. The bar has always been set high for university leaders, and the coming times will be no exception,” said the Senate Chairman, Dean of the VMU Music Academy, Prof. Dr. Saulius Gerulis, as he…
Seimas spręs dėl mobiliųjų telefonų draudimo mokyklose
2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Ligitos Girskienės pristatytas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama apriboti informacinių technologijų įrenginių naudojimą švietimo įstaigose ne ugdymo tikslu. Pagal teikiamą projektą, išimtis mokyklos galėtų nustatyti informacinių technologijų įrenginių naudojimo tvarkoje. Mokyklos tarybai būtų suteikta teisė teikti pasiūlymus mokyklos vadovui dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo mokykloje tvarkos. Projekto iniciatorė mano, kad nereguliuojamas naudojimasis informaciniais ir komunikaciniais prietaisais švietimo įstaigose daro neigiamą įtaką vaikų ir paauglių ugdymo procesui ir jų mokymosi rezultatams. Pasak pataisų rengėjos, nors švietimo įstaigos turi teisę nustatyti įvairaus pobūdžio ribojimų, susijusių su mokyklos vidaus tvarka,…
Kadetų licėjaus direktorius: ugdymo įstaigos gali tapti visuotinės gynybos vienetu
Kadetų ugdymas yra neatsiejama visuotinės gynybos dalis, o mokykla gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant jaunosios kartos valią priešintis bei pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Apie tai kalbėta naujausiame Krašto apsaugos ministerijos tinklalaidės „KAS ir KAM?“ epizode, kuriame dalyvavo Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis. Kadetų licėjaus direktorius pažymėjo, kad pilietiškumas nėra tik apie pilietiškumo pamokas. „Pilietiškumas yra visuotinė gynyba. Kiekviena ugdymo įstaiga gali tapti vienetu. Pilietiškumas yra apie mokėjimą padėti artimui, suteikti pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sakė Kaune veikiančio licėjaus direktorius R. Žilaitis. Tinklalaidėje aptarta, kuo išskirtinis yra kadetų licėjus, kokie fiziniai ir akademiniai reikalavimai keliami kadetams bei kokie iššūkiai kyla ugdant jaunąją kartą. Viena iš svarbiausių…
Sukurti investuoti: kokie specialistai it nulieti investicijų ekosistemai?
Lietuvos investicijų ekosistema pastaraisiais metais išgyveno įspūdingą transformaciją, tapdama sparčiai augančiu privataus ir rizikos kapitalo centru Baltijos regione. Šis pokytis ne tik skatina ekonomikos augimą, bet ir keičia šalies darbo rinką, kurdamas dinamišką aplinką vietiniams ir tarptautiniams talentams. Technologijų sektoriaus plėtra ir talentų poreikis Lietuva vis labiau tampa technologijų varoma ekonomika, o investicijos nukreipiamos į pagrindines sritis, tokias kaip finansinės technologijos, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas ir gyvybės mokslai. Šalis įsitvirtino kaip skaitmeninės bankininkystės ir blokų grandinės technologijų lyderė, pritraukdama reikšmingas rizikos kapitalo fondų ir institucinių investuotojų lėšas. Be to, pastebimas staigus dirbtinio intelekto startuolių, logistikos technologijų ir tvarios energetikos projektų finansavimo augimas. Prie ekonominės plėtros prisideda investiciniai rizikos ir privataus…
