35-metį švenčiantis Klaipėdos universitetas (KU), į ateitį žvelgia su aiškia vizija. Strategiškai svarbiame šaliai mieste įsikūrusi aukštoji mokykla, orientuojasi į aukštos kokybės, ateities kompetencijomis grįstas studijas, plėtoja mokslo tyrimus, aktyviai bendradarbiauja su vietos institucijomis ir verslu, o inovacijų plėtra tampa varomąja jėga tiek akademinėje, tiek praktinėje veikloje. Visa tai leidžia universitetui kurti realią vertę ne tik Vakarų Lietuvai, bet ir visai šaliai. Apie KU ateitį penktadienį diskutuota jubiliejui surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo tiek mokslo, tiek verslo atstovai, tarp kurių – KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas, Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas, AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika ir asociacijos „Klaipėdos regionas” vadovė Viktorija Paldauskė. Į ateitį – optimistiškai KU rektorius,…

Kultūra – viena svarbiausių bet kurios šalies nepriklausomybės ir išlikimo sąlygų, padėjusi išgyventi ne vieną tamsų istorijos periodą ir Lietuvai. Palaikant kultūros bendruomenę, sekmadienį, prieš Vienybės aikštėje pasigirstant M. K. Čiurlionio „Jūrai“, skambės akademinio choro „Jaunystė“ bei kitų KTU meno kolektyvų balsai. „Už kiekvienos technologijos – žmogus“ – su tokiu šūkiu jau kuris laikas save pozicionuoja Kauno technologijos universitetas (KTU). Tačiau nesuklysime sakydami, kad už kiekvieno žmogaus – kultūra: vienas seniausių technologiškųjų universitetų šalyje turi tokias pat gilias kultūrines tradicijas, tapusias universiteto identiteto dalimi ir veidu. Vien šiandien universitete veikia 6 meno kolektyvai – tautinio meno ansamblis „Nemunas”, akademinis choras „Jaunystė“, fotostudija, teatro studija „44“, šokių studija „MoDance“ ir pučiamųjų…

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, Prezidentūroje pasveikino renginio „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvius. Ši iniciatyva, kurią globoja šalies vadovas ir kurią inicijavo Ryšių reguliavimo tarnyba, skirta vyresnio amžiaus žmonių socialinei ir technologinei atskirčiai mažinti. Sveikindamas renginio dalyvius Prezidentas pabrėžė, kad sparčiai besivystančioje technologinėje aplinkoje ypač svarbu užtikrinti, jog visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar gyvenamosios vietovės, turėtų galimybę gyventi visavertį gyvenimą. „Iki šiol tik 15 proc. vyresnio amžiaus žmonių yra pasiekę bazinį skaitmeninių įgūdžių lygį – beveik du kartus atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Tai lemia pasitikėjimo savimi trūkumą, mažesnį savarankiškumą ir didelį apgavysčių skaičių. Todėl turime susitelkti, kad technologijos taptų pagalbininkėmis, o…

Rugsėjo 24 d. įvykusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senato posėdžio metu paskelbtas viešasis konkursas VDU Tarybos nario pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti kandidatai: a) turintys aukštąjį išsilavinimą ir ėję arba einantys atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityse; b) turintys žinių ir gebėjimų, padedančių siekti VDU strateginių tikslų ir įgyvendinti VDU misiją; c) nedirbantys pedagoginio, mokslinio arba kitokio darbo sutartiniu pagrindu aukštosiose mokyklose ir neinantys pareigų aukštųjų mokyklų valdymo ar savivaldos organuose, nevadovaujantys aukštųjų mokyklų padaliniams; d) esantys nepriekaištingos reputacijos (Nepriekaištinga reputacija suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme). Tarybos nariu negali būti Lietuvos Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai,…

Populiarioji kultūra mus įtikino, kad sėkmingiausiems pasaulio verslininkams diplomas nereikalingas. Visgi kasmet verslo žurnalo „Fortune“ sudaromame įtakingiausių Amerikos įmonių sąraše, tokių vadovų – vos keli procentai. Ar universitetas šiandien vis dar stovi inovacijų kūrimo priešakyje ir ar Lietuvos švietimo ekosistema, kurioje kasmet tūkstančiai abiturientų siekia aukštojo mokslo diplomo, yra pajėgi ugdyti ateities inovatorių kartą? Geriausi atradėjai yra vaikai, tačiau ilgainiui daugelis jų šiuos įgūdžius pamiršta – šios mintys skambėjo paskutinį vasaros savaitgalį vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent!“. Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuojamoje diskusijoje „Ar universitetas būtinas inovacijų sėkmės formulėje“ (moderatorius KTU ekspertas dr. Mindaugas Bulota) aukštojo mokslo ir verslo atstovai pabrėžė, jog technologinio progreso amžiuje, siekiant ugdyti inovatorių kartą, formalusis švietimas…

Rugsėjo 27 d. įvyko jau antrus metus organizuojamas Vilniaus universiteto (VU) Alumnų festivalis. Tūkstančiai į VU erdves susirinkusių alumnų klausėsi koncertų, dalyvavo intelektiniame žaidime, ekskursijose, paskaitose, fakultetų parengtose veiklose ir diskusijose. Vienoje jų žymūs VU bendruomenės nariai ieškojo atsakymų, kaip universitetas gali prisidėti prie visuomenės atsparumo didinimo. Bendruomenę suteikęs universitetas Kalbėdamas apie atsparumą ir savo patirtį studijuojant, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas sakė, kad VU suteikė galimybę atpažinti kvailybę ir šarlatanizmą. Jis pridūrė manantis, kad atsparumo stiprinimas atsispindi kiekvienoje universiteto studijų programoje – nuo patikimos informacijos rinkimo iki faktų tikrinimo. „Kalbėdami apie pažinimą ir dezinformaciją universitete, neapsiribojame vien tik sąmokslo teorijomis – kiekviename moksle labai svarbu plėtoti ir visuomenei diegti…

Profesinė sąjunga „Sandrauga“ informuoja, kad 2025 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismas (kolegijos pirmininkė S. Panina) priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos anglų kalbos mokytojos Ritos Nekrošytės atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismas mokytojai priteisė 12 000 eurų už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei 200 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Šis sprendimas įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Tačiau, net ir po šio sprendimo, gimnazijos direktorė R. Mikalauskienė iki šiol tyčia nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir neišmoka mokytojai priklausančių sumų. Sisteminis spaudimas mokytojai Mokytoja Rita Nekrošytė – daugiau kaip 23 metų pedagoginio darbo patirtį turinti specialistė. Nuo 2022 m.  prezidento Valdo Adamkaus gimnazijoje ji patyrė spaudimą dėl kurio privalėjo pasipriešinti : Kauno …

Šiais metais minimas vieno žymiausių XX a. filosofų ir postmodernizmo mąstytojų Gilles’io Deleuze’o (1925–1995) šimtmetis. Ta proga Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) rugsėjo 18–19 d. Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultetas ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyrius organizuoja tarptautinį simpoziumą „One Hundred Years of Deleuze(ness)“. Simpoziume dalyvaus filosofai iš Austrijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų ir Vokietijos. Įtakingas prancūzų mąstytojas ir vienas žymiausių poststruktūralizmo atstovų Michelis Foucault yra sakęs, kad vieną dieną XX amžius galbūt bus žinomas kaip G. Deleuze’o amžius. Pasak rengėjų, simpoziume bus siekiama patikrinti, ar M. Foucault ištarmės pasitvirtino. Pasak simpoziumo organizacinio ir mokslinio komiteto narės, VU Filosofijos fakulteto docentės dr. Danutės Bacevičiūtės,…

Verslo aplinka šiandien kinta greičiau nei bet kada anksčiau – nuo nuolatinės technologijų pažangos iki tarptautinės konkurencijos ir rinkos svyravimų. Vadovams tampa vis svarbiau ne tik planuoti augimą, bet ir užtikrinti organizacijos atsparumą bei veiklos tęstinumą nestabilumo sąlygomis. Nors šį poreikį verslai tarptautinėje rinkoje siekia atliepti jau kurį laiką, Lietuvoje šios temos dar tik pradeda sistemingai įsitvirtinti. Būtent todėl buvusi „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė kartu su partneriais verslo konsultantais Dariumi Medeliu ir Donatu Kaminsku startuoja su nauja iniciatyva „Qsensei“, atnešiančia į Lietuvą tarptautines gerąsias praktikas per tęstinius mokymus ir verslo keliones. Pasak įkūrėjų, šiandien rinkoje netrūksta įvairių mokymų ir lektorių, tačiau nemaža dalis jų savo veiklą grindžia daugiausia…