Nuo 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, t. y. reikės būti išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus atitinkamu lygiu. Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas. „Sudarydami papildomą konkursinę eilę, palengviname sąlygas stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių – užtikriname jiems didesnę galimybę gauti valstybės finansuojamą vietą. Tokie asmenys neretai nesirenka studijų ne todėl, kad yra negabūs, o dėl…
Ant EIT Health „Morning Health Talks“ diskusijų stalo – sveikatos duomenų naudojimo aktualijos
Vertingus valstybės duomenis vis sparčiau atverianti Lietuva pagrečiui imasi ir kitų svarbių žingsnių – priimtas Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas įgalino šiais strateginiais ištekliais svariai prisidėti prie mokslinių tyrimų, inovacijų, sveikatos vadybos bei kitų sektorių ambicingų tikslų. Daugiau nei prieš metus įsigaliojusio reglamento aktualijos jau ketvirtąjį kartą įvairių sričių specialistus sukvietė į Kauną – EIT Health „Morning Health Talks“ susitikime diskutuota ne tik apie sveikatos duomenų panaudojimo pasiekimus. Rudens sesija „Sveikatos duomenų dalijimosi iniciatyvos: švęskite sėkmę ir mokykitės iš iššūkių“ taikliai atliepė šiandienos kontekstą: matyti kryptį, tikslingai judėti į priekį bei patiems būti gerųjų pokyčių kūrėjais. Renginį iniciavo LSMU Sveikatos inovacijų vystymo centras, KTU „Startup Space“, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija…
Švietimo ir mokslo komitetas: „Lietuvos švietimo tarybos likviduoti negalima“
2023 m. lapkričio 29 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas šios dienos posėdyje išsakė griežtą poziciją dėl Lietuvos švietimo tarybos reikalingumo. Šis klausimas komiteto darbotvarkėje atsirado reaguojant į š. m. lapkričio 20 d. registruotą Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-3322, kuriame vienu iš siūlymų yra numatytas Lietuvos švietimo tarybos likvidavimas, jos funkcijas pavedant vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaromai Bendrojo ugdymo tarybai ir Vyriausybės sudaromai Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybai. „Komitetas primena, kad Komitetas, siekdamas optimizuoti su švietimu ir mokslu susijusių organizacijų veiklą, jau yra priėmęs…
Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino jaunuosius mokslininkus – geriausius 2022 m. disertacijų autorius. Sveikindamas jaunuosius mokslininkus šalies vadovas priminė lietuviško mėnraščio „Aušra“ pirmajame numeryje prieš 140 metų dr. Jono Basanavičiaus įrašytą palinkėjimą, kad mokslas ir švietimas lemia tautos bei valstybės pažangą. „Kiekvieno iš Jūsų, brangūs jaunieji mokslininkai, sėkmė – dar vienas liudijimas, kad Tautos Patriarcho išsakytas palinkėjimas su kaupu išsipildė mokslo srityje, – sakė Prezidentas ir padėkojo mokslininkams už pastangas gilinantis į pasirinktą mokslo sritį. – Jūsų įgytas mokslų daktaro laipsnis liudija, kiek daug galima pasiekti, pasitelkus intelektualinę drąsą, kūrybingumą ir kantrybę.“ Apdovanodamas metų disertacijų autorius, Prezidentas palinkėjo jiems niekada neprarasti mokslinio smalsumo ir pažinimo džiaugsmo, toliau su didžiausiu užsidegimu…
VDU menotyrai – aukščiausias užsienio ekspertų įvertinimas Lietuvoje
„Humanitarinių mokslų kuriama vertė ne visada yra lengvai išmatuojama ir įvertinama. Matuodami ją turėtume kalbėti apie kūrybišką mąstymą, pilietiškumą, gebėjimą vertinti kultūrą, tai yra, apie dalykus, kurie taip lengvai nesimonetarizuoja, kaip sakykime, technologiniai projektai, kuriuos įgyvendinęs gali labai greitai pajusti rezultatus. Jų naudą galime įvertinti dešimtmečių perspektyvoje, matydami visuomenės kaitą, nuomonių įvairovę, demokratijos dominavimą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto docentas dr. Edgaras Klivis. Moksliniai tyrimai – universiteto prioritetas Nors humanitariniai mokslai Lietuvoje vis dar stereotipiškai vertinami kaip mažiau naudinga mokslo sritis, VDU antrą kartą sulaukė patvirtinimo iš tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertų, kad tokia palyginti nišinė kryptis kaip menotyra gali kurti aukščiausią socialinę ir ekonominę vertę, o taip…
Visuomenės sveikatos vadybos magistre tapusi Kauno ligoninės vadovė D. Žaliaduonytė: „Studijuodama supratau, kas yra ligoninės balansas“
Prieš keletą metų sėkmingai karjeros laiptais žengusi bei dideliam kolektyvui vadovavusi Kauno ligoninės direktorė medicinai prof. dr. Diana Žaliaduonytė nusprendė dalį savo laiko skirti visuomenės sveikatos vadybos studijoms Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Sprendimą studijuoti magistrą LSMU Medicinos fakulteto Kardiologijos klinikos profesorė, žinoma gydytoja kardiologė sako priėmusi dėl to, kad tiki, jog mokymasis – visapusiško asmenybės augimo pagrindas. Esate gydytoja, baigėte ne tik rezidentūrą, bet ir doktorantūrą, dabar užimate aukštas LSMU Kauno ligoninės direktorės medicinai pareigas, tad padarėte išties sėkmingą karjerą. Kas paskatino toliau mokytis? Medicinos studijos neruošia būti vadovais, nors kartais darbinės situacijos verčia būti jų sprendimo lyderiais. Tai irgi ugdo vadovavimo įgūdžius. Vis dėlto lyderystės kompetencijų medikai dažniausiai…
MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė Tarptautinės universitetų asociacijos metinėje konferencijoje kvietė ieškoti naujų tarptautiškumo modelių
Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė, Tarptautinės universitetų asociacijos (IAU) viceprezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė lapkričio 25-27 dienomis dalyvavo Kataro universitete Dohoje vykusioje taptautinėje IAU metinėje konferencijoje, kurioje buvo nagrinėjama, kaip tarpkultūrinis mokymas ir dialogas prisideda prie didesnės aukštojo mokslo įtakos (“Higher Education with Impact: The Importance of Intercultural Learning and Dialog”). Konferencijoje dalyvavę pasaulio švietimo lyderiai nagrinėjo, kaip universitetai skatina tarpkultūrinį mokymąsi ir dialogą, kokią įtaką šiam tikslui daro geopolitika ir kokią reikšmę tai turi visuomenei, prisideda prie žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir taikos kūrimo. MRU rektorė prof. dr. I. Žalėnienė pirmininkavo konferencijos plenarinei sesijai “Plečiant mobilumo ribas” (“Moving Beyond Mobility”). Rektorė kvietė diskutuoti, kaip patobulinti vis dar dominuojantį…
„Dosnumo antradienį“ primena visuomenei apie gerų darbų galią
Gerų darbų portalas „Aukok.lt“ ragina nepamiršti „Dosnumo antradienio“, kuris visame pasaulyje švenčiamas lapkričio 28 d. Šiandien, kai tiek žmonių susiduria su iššūkiais ir sunkumais, o artėjančios šventės kelia ne tik džiugesį, bet ir įtampą, filantropijai skirta diena suteikia galimybę visiems susivienyti ir skirti laiko bent vienam, kad ir mažam geram darbui. Kažkam net ir paprastas geras žodis, parodytas dėmesys, ar padovanotas nemokamos kavos puodelis gali pakeisti dieną. Ieškantys didesnių įsipareigojimų kviečiami išbandyti savanorystę, peržiūrėti turimus daiktus ir juos perleisti į naujas rankas ar skirti finansinę paramą nevyriausybinių organizacijų projektams. Tuo tarpu „Aukok.lt“ portale visuomenė kviečiama tapti iniciatyvų ambasadoriais, įtraukti kolegas ar draugus bei geriems darbams įkvėpti ir aplinkinius. „Permainos, kurias…
SOS signalas: verslas šaukiasi matematikų pagalbos
Matematikos taikymas visada buvo aktualus bene visose žmogaus veiklos srityse, jo svarba skaitmeniniame amžiuje – ypač didžiulė. Matematika yra reikšminga naujųjų technologijų dalis, neatsiejama nuo šiandieninio verslo ir medicinos, įvairių pramonės sričių. Ji suteikia galimybes ne tik tyrinėti pasaulį, kuriame gyvename, suprasti, perduoti ir mokėti interpretuoti skaitmeninę informaciją, bet ir taikyti jos analitinius metodus bei algoritmus ieškant optimalaus sprendimo naujiems verslo, medicinos ar pramonės iššūkiams. Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė, AB „Telia Lietuva“ Duomenų mokslo ir dirbtinio intelekto vadovė Justina Sabienė ir UAB „Mars Multisales“ generalinis direktorius Baltijos šalims Mindaugas Gutauskas sutaria – taikydami naujausius matematikos mokslo metodus,…
Konferencija „LIETUVA VISIEMS“: visuomenė, ekspertai ir politikai Seime tarsis dėl spartesnio įtraukios aplinkos kūrimo
2023 m. gruodžio 4 d., pirmadienį, LR Seime vyks konferencija „LIETUVA VISIEMS 2023“, kurios metu bus analizuojamos pastarųjų dešimtmečių humanizuotos aplinkos Lietuvoje formavimo patirtys ir perspektyvos. Konferencijoje kalbės pranešėjai iš JAV, Danijos, Vokietijos ir Lietuvos. Daugiau prieinamumo visiems: kuriomis kryptimis eisime? Prieš tris dešimtmečius buvo priimtas pirmasis aplinkos prieinamumą žmonėms su negalia reguliuojantis teisės aktas. Teisinis reguliavimas kito ir tobulėjo, Lietuvoje pasiekta daug, tačiau ieškoma dar aukštesnės kokybės, didesnio prieinamumo planuojant, įrengiant ir naudojant miestų erdves, statant pastatus, gaminant prekes ir teikiant paslaugas. „Per šiuos dešimtmečius reglamentavimas išaugo nuo paprasto ergonomikos sąvado iki sudėtingo nacionaliniu lygmeniu pritaikytų tarptautinių ISO standartų rinkinio. Tai teigiamai paveikė Lietuvos miestų aplinką. Šis procesas skatina…
