Žinių apie finansinį raštingumą, pateiktų paprasta, žmogiška kalba labai trūksta, ypač atvykusiems į Lietuvą iš kitų šalių. O jeigu tai – moterys, bėgančios nuo karo žiaurumų Ukrainoje? Joms ir kitoms atvykėlėms iš Rytų Europos šios žinios beveik dvejus metus buvo teikiamos Pagalbos klube. Dalyvės tobulino skaitmeninio ir finansinio raštingumo žinias, mokėsi suprasti Lietuvos mokestinę sistemą ir verslo kūrimo aplinką, lietuvių kalbą ir kultūrą, bet svarbiausia – atrado bendrystę ir palaikymą, taip būtiną patiriant ilgalaikį stresą. Pusė ketina kurti verslą Kaip rodo 2023 m. rugsėjį Plėtros centro programos „U&We Hub“ kartu su „Ukreate Hub“ bei Atviros Lietuvos fondu atliktas tyrimas, dauguma ukrainiečių moterų, šiuo metu gyvenančių Lietuvoje, norėtų čia likti. Pusė…
VU ekspertai iš palydovinių duomenų atskleidė atakų Gazoje mastą
Palydovinėms technologijoms radikaliai keičiant karinių veiksmų ir konfliktų regionų stebėseną, atvirųjų duomenų amžiuje anksčiau ribota informacija šiuo metu yra nesunkiai pasiekiama, o beveik realiu laiku prieinami aukštos ir vidutinės raiškos palydoviniai vaizdai naudojami ne tik žvalgybos tikslais, bet ir kovojant su plačiai paplitusia dezinformacija. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna paaiškino, ką palydoviniai duomenys mums sako apie dabartinį konfliktą Gazos sektoriuje. Užfiksuoti vaizdai nuo pat pirmųjų karo valandų Karo sukeliamos žalos įvertinimas aktyvių veiksmų teritorijose yra sudėtingas ir pavojingas uždavinys, todėl nuotoliniai tyrimai vis plačiau naudojami pirminiam žalos (infrastruktūrai, turtui, gamtinei aplinkai ir kt.) mastui nustatyti ir humanitarinei pagalbai planuoti. Spalio 7…
Darbuotojų trūksta kas antrai įmonei: verslo žvilgsnis krypsta į profesines mokyklas
Rudenį atlikta šalies bendrovių vadovų apklausa atskleidė, kad 50 proc. įmonių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Beveik tiek pat įmonių siekia glaudesnės partnerystės su švietimo įstaigomis, kurios galėtų aktyviau prisidėti ruošiant verslui reikalingus specialistus. „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, daugelis bendrovių mano, kad tokią partnerystę tarp verslo ir švietimo įstaigų turėtų inicijuoti būtent mokymo institucijos. Šiuo metu kas penkta įmonė bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaigomis, parodė apklausa. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrės Agnės Kudarauskienės teigimu, galima pasidžiaugti, kad auga bendradarbiauti norinčių įmonių skaičius, tačiau reikėtų atsiminti ir tai, kad tokio bendradarbiavimo inicijavimas neturėtų būti vienakryptis procesas. „Nors švietimo įstaigoms labai svarbu siekti, kad specialistų įgyjamos kompetencijos atitiktųdarbo rinkos poreikius,…
Įtraukties ir įvairovės konferencijoje tyrinėta, kaip „Erasmus+“ gali padėti iš emigracijos grįžtantiems lietuviams
Pastaraisiais metais stebima tendencija, jog išvykstančių iš Lietuvos mažėja, o grįžtančiųjų daugėja. Todėl naujame 2021–2027 m. programos „Erasmus+“ etape vienas iš pagrindinių prioritetų yra programos įtraukumo ir įvairovės didinimas. Apskritai visos Europos vizija – padėti savo piliečiams įveikti iškilusius iššūkius, susijusius su kultūrų, religijų, gebėjimų, socialinių grupių, seksualinės orientacijos, politinės nuomonės įvairove, bei padidinti žmonių su įvairiais individualiais poreikiais įsitraukimą į programos veiklas. „Gyvename laiku, kurį galima pavadinti „tarp“ – tarp lokalių ir globalių kontekstų, šalių kalbų. Nuo pat programos „Erasmus+“ pradžios ji buvo skirta visiems, visuomet buvo pabrėžiama, kad ja gali naudotis ir žmonės, kurie gyvena atokesnėse vietovėse ar susiduria su kitokiais gyvenimo iššūkiais. Džiugu, kad vis daugiau projektų…
Įtraukusis ugdymas: kai baimę keičia supratimas
Nuo 2021 metų Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdo visuomenės švietimo ir informavimo apie asmenų su negalia socialinės įtraukties procesą kampaniją „Jokio skirtumo”, kurios tikslas – mažinti diskriminaciją žmonių su negalia atžvilgiu, didinant visuomenės supratimą apie žmonių su negalia įtraukties svarbą bei keičiant visuomenės nuostatas dėl žmonių, turinčių skirtingas negalias, galimybių dalyvauti visuomeniniame gyvenime. 2022–2023 m. kampanijos tęstinumas orientuotas specifiškai į atviros darbo rinkos proceso, darbdavių, viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų skatinimą, o artinantis 2024 metams, kuomet Lietuvoje įsigalios įtraukiojo ugdymo modelis, pagal kurį vaikams, turintiems įvairių ugdymosi poreikių, atsivers visos bendrojo ugdymo įstaigos, kampanija „Jokio skirtumo“ orientuojama į įtraukiojo ugdymo proceso skatinimą. Švietimo, mokslo ir…
Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
Mūsų pasaulis yra ankstyvojoje technologinės revoliucijos stadijoje. Prognozuojama, kad dirbtinis intelektas (DI), kurį įgalina tokie didžiuliai generatyvinės kalbos modeliai kaip „ChatGPT“, pakeis beveik visas visuomenės gyvenimo sritis. Nuo verslo, vartotojų elgsenos iki švietimo – dirbtinis intelektas pakeis mūsų darbo, mokymosi ir tarpusavio bendravimo taisykles. Dalijamės patarimais ir įžvalgomis, kaip dirbtinio intelekto įrankiai gali praversti mokymosi procese. Neignoruokime dirbtinio intelekto – išnaudokime jį Kalbant apie DI švietimo ir mokslo srityje, pernelyg dažnai dėmesys sutelkiamas į dirbtinio intelekto problemas – akcentuojama tai, jog jis leidžia mokiniams sukčiauti ir gali sumažinti moksleivių indėlio į mokymąsi vertę. Toks požiūris ignoruoja didžiules galimybes, kurias dirbtinis intelektas gali suteikti švietimui. Itin dažnai mokiniai ir studentai pasitelkia…
VU mokslininkų vykdomi bakterijų apsaugos nuo virusų tyrimai – svarbiausiame mokslo žurnale „Science“
Geriausiu ir prestižiškiausiu pasaulyje pripažįstamame mokslo žurnale „Science“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Gintauto Tamulaičio tyrimų grupės straipsnis „Ribosomal stalk-captured CARF-RelE ribonuclease inhibits translation following CRISPR signaling“ („Ribosomos stiebo surišta CARF-RelE ribonukleazė slopina transliaciją CRISPR-Cas signalizacijos metu“). CRISPR-Cas sistemos yra vienas iš bakterijų būdų apsisaugoti nuo virusų. Bakterijose aptinkamos kelių tipų apsauginės CRISPR-Cas sistemos, kurios skiriasi Cas baltymais ir jų funkcijomis. Šiuo metu žinomiausi Cas9 ir Cas12 baltymai, dar vadinami DNR genų žirklėmis, yra plačiai pasaulyje naudojami genomo redagavimo įrankiai. Dr. G. Tamulaičio vadovaujama mokslininkų grupė tyrinėja CRISPR-Cas10 bakterijų apsaugos nuo virusų sistemas, kurios pasižymi keliais skirtingais aktyvumais. Virusui užpuolus bakteriją, CRISPR-Cas10…
MRU vyks diskusija atvirojo mokslo veiklų plėtros Lietuvoje tema
2023 m. gruodžio 6 d. MRU įvyks diskusija „Atrask atvirojo mokslo veiklas Lietuvoje“, kurią organizuoja Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas. Renginys skirtas aptarti atvirojo mokslo naudą ir iššūkius, remiantis mokslininkų ir institucijų patirtimi. Jame bus nagrinėjama, su kokiomis kliūtimis mokslininkai ir institucijos susiduria klodami atvirojo mokslo pamatus Lietuvoje. Dalyviai diskutuos, ką dar galima padaryti, kad būtų skatinamas mokslo atvirumas ir prieinamumas. Be to, bus aptartos Europos Sąjungos iniciatyvos, kurios remia piliečių mokslo ir kitas atvirojo mokslo veiklas. Pranešimus renginyje skaitys MRU, VU, KTU, LMT ir užsienio mokslininkai, tyrėjai, bendruomenių nariai. Atviras universalus mokslas – projektas OPUS – siekia reformuoti mokslo tyrimų vertinimą įtraukiant rodiklius, skirtus atvirajam…
Agrosektoriuje nebūtina dirbti sunkiai, galime veikti inovatyviai ir efektyviai. Vienas sprendimų – sėtiniai žolynai
Esamoje geopolitinėje situacijoje sunkiai prognozuojamos grūdų supirkimo kainos, augantys energetikos kaštai, dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai, griežtinami aplinkosaugos reikalavimai – šiandienos realijos, skatinančios Lietuvos ūkininkus ieškoti naujų sprendimų. Tokį sprendimą, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA), teigia sėkmingai radęs Jonavos rajono ūkininkas Rimantas Kubiliūnas, pridėtinę vertę kuriantis iš jo ūkyje vešančių aukštos kokybės sėtinių žolynų. Mišraus ūkio pranašumais ūkininkai neabejoja „Nežinau, kokius burtus buria VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas dr. Evaldas Klimas, bet pagal jo rekomendacijas pasėtą žolių mišinį ir iš jo pagamintą šienainį mūsų galvijai ėda geriausiai ir priauga didžiausius priesvorius“, – su šypsena pokalbį pradeda Jonavos r. Čičinų seniūnijoje drauge su seserimi Ilona…
Tarptautinėje konferencijoje aptartos problemos, su kuriomis susiduria jaunieji mokslininkai
Lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko tarptautinė konferencija „Jaunųjų mokslininkų situacija Baltijos šalyse: ateities mokslo potencialo vystymas ar jo švaistymas?“. Konferenciją organizavo Baltijos šalių mokslininkių asociacija „BASNET Forumas“, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Kauno technologijos universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų centras. Konferencijoje buvo aptariama nestabili ir nesaugi jaunųjų mokslininkų situacija Baltijos šalių regione, susidariusi pastaraisiais dešimtmečiais aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sistemoje dėl esminių pokyčių, susijusių su globalizacija. Jie iš esmės pakeitė mokslininkų karjerą, kuri iš tiesinės, kai buvo galima numatyti ateities karjeros etapus, daugeliui pasidarė neprognozuojama. Ilgalaikis mobilumas, nepakankamas mokslo finansavimas, pastovių pozicijų mokslo institucijose stoka ir kiti veiksniai jauniesiems tyrėjams tapo iššūkiu, privertusiu mokslo sistemoje pasijusti…