Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinių kontaktinių asmenų grupė (LMT NCP), bendradarbiaudama su Europos inovacijų taryba (EIT) ir Lietuvos inovacijų centru, balandžio 16 d. organizuoja tarptautinį renginį „European Innovation Council Baltic Info Day“, kuriame pirmą kartą Baltijos šalyse Lietuvos pareiškėjai turės progą tiesiogiai susitikti su EIT valdybos atstovais, profesionalais ir ekspertais. Renginio dalyviai išgirs inovatorių sėkmės istorijas, patirtis bei naudingus patarimus, rengiant EIT programų paraiškas ir projektus. Vilniuje dalyvausiantis EIT valdybos prezidentas dr. Michiel Scheffer neabejoja Baltijos šalių, Lietuvos, Estijos ir Latvijos, potencialu ir galimybėmis dalyvauti EIT programų konkursuose, teigdamas, kad: „Nė viena šalis nėra per maža, kad galėtų pasiekti gerų ir sėkmingų rezultatų EIT programose. Svarbu skatinti verslumą visais lygmenimis, kurti…
Europos piliečių iniciatyvos ambasadorė Lietuvoje: aktyvių ir atsakingų piliečių ugdymas prasideda dar mokykloje
Iniciatyvumas yra svarbi demokratijos dalis, o Lietuvos jaunimas tai puikiai supranta, teigia Europos Sąjungos (ES) Europos piliečių iniciatyvos ambasadorė Lietuvoje dr. Eglė Celiešienė. Remiantis Europos piliečių iniciatyvos (EPI) duomenimis, Lietuvos gyventojai išsiskiria kaip vieni aktyviausių Baltijos šalyse: 2022 metais apie 60 tūkstančių šalies gyventojų prisidėjo prie įvairių iniciatyvų – tai 6 kartus daugiau nei Estijoje ir net 3 kartus daugiau nei Latvijoje. „Šis įspūdingas skaičius atskleidžia, kad ugdant atsakingus piliečius Lietuvoje slypi svarbus potencialas, kuris kyla jau mokykloje su piliečių sąmoningumo ugdymu“, – sako Europos piliečių iniciatyvos ambasadorė, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos valdybos narė dr. Eglė Celiešienė. Šiuo metu EPI veiklą Lietuvoje atstovauja paskirtas ambasadorius – Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija…
Vaistinių sektoriuje nerimas – Lietuvoje nebeliks farmakotechnikos studijų?
Abiturientai nebeturės galimybės Lietuvoje rinktis farmakotechnikos studijų: vienintelė Lietuvoje šiuos specialistus rengianti Kauno kolegija priėmė sprendimą nebepriimti pirmakursių į 2024-2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą. Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, toks sprendimas kelia susirūpinimą dėl farmakotechnikos studijų programos likimo. „Studijų stabdymas reiškia, kad šiemet nauja farmakotechnikų, arba vaistininkų padėjėjų karta nebeateis mokytis į aukštąją mokyklą. Jokia kita aukštoji šalies mokykla farmakotechnikos specialistų neruošia. Toks sprendimas labai nustebino ir jau kelia klausimų farmacijos sektoriaus atstovams – ar tai farmakotechnikos pabaigos pradžia? Kai studijų programa, kuri aukštojoje mokykloje gyvuoja jau 80 metų, yra ant naikinimo slenksčio, ateities scenarijai atrodo niūriai, ypač žinant, kad Lietuvoje trūksta vaistininkų, o senstančiai visuomenei…
Prieš 80 metų buvo įkurtas Bendrasis Amerikos lietuvių šalpos fondas, parėmęs tūkstančius skurstančių lietuvių
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Juozas Skirius Kovo 25-ąją suėjo 80 metų, kai buvo įkurta patriotiškai nusiteikusių JAV lietuvių vieninga šalpos organizacija – Bendrasis Amerikos lietuvių šalpos fondas (United Lithuanian Relief Fund of America), sutrumpintai BALF. Fondas į Lietuvos istoriją įeina kaip lietuvių išeivijos stambiausia ir ilgalaikė filantropinė organizacija, šelpusi į bėdą pakliuvusius lietuvius visame pasaulyje. Neatsitiktinai fondui sukurtoje emblemoje pavaizduotas ištiestų penkių rankų į vieną centrą žiedas. Tai reiškė, kad BALF yra pasiryžęs pagelbėti į nelaimę pakliuvusiam lietuviui bet kuriame iš penkių žemynų. Tai – prasmingas simbolis, išeivijos nesavanaudiško pasiaukojimo savo tėvynainiams pavyzdys. Lietuvių išeivijos, ypač Amerikoje, šalpa – tai tradicija, kurią lietuviai dar XIX a. pabaigoje perėmė iš…
LIETUVOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ MOKYKLŲ TRADICINIO MODELIO APGINTI MITINGO ORGANIZUOTO LIETUVOS LENKŲ SĄJUNGOS REZOLIUCIJA
Vilnius, 2024 m. kovo 23 d. Jau daug metų Lietuvoje bandoma naikinti tautinių mažumų švietimą, prisidengiantis nuolat diegiamomis, niekuo nepagristomis ir jokių apčiuopiamų rezultatų neduodančiomis švietimo reformomis. Konservatorių ir liberalų valdžia nuosekliai siekia sumenkinti gimtosios kalbos statusą mokyklose lenkų mokomąja kalba. Vis dar nenuspręsta, kaip bus mokoma lietuvių kalbos. Švietimo politikų nuomone, Vilniaus krašto lenkiškose mokyklose ji turi tapti labiau gimtąja nei valstybine kalba. Lietuvos lenkų bendruomenės prašymai parengti ir įdiegti tinkamą lietuvių kalbos mokymo programą tautinių mažumų mokykloms, paruošti atitinkamus vadovėlius ir didaktikos priemones bei organizuoti mokymus mokytojams lieka neišgirsti. Nesiimama jokių veiksmų, kurie galėtų užtikrinti vadovėlių bei mokomosios medžiagos gimtąja kalba naudojimą mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta lenkų…
Kur eina Lietuvos švietimo sistema?
Švietimo padėtis Lietuvoje šiandien netenkina nei mokytojų, nei vadovų, nei didesnės dalies visuomenės. Atvirkščiai, čia keliama įtampa. Tai, kad švietimui teikiamas „prioritetas“ tarp visų kitų sričių dar nereiškia gerovės ir teisingumo švietimui. Kokias matome problemas, kurių niekaip negali išspręsti jau ne pirma šalies Vyriausybė? Tūksta strateginio požiūrio Paskaičius partijų rinkimų programas, būtent švietimo politikos dalį, didelių skirtumų neįžvelgsime. Trūksta strateginio požiūrio į švietimą. Kur ir kodėl eina Lietuva, kokias ambicijas sau kelia? Deklaratyvus partijų susitarimas nėra tas svarbus dokumentas, kurio būtų laikomasi. Vadinasi, kol valdančioji dauguma nepradės elgtis kaip savarankiškos ir demokratinės valstybės vyriausybė, o tik orientuosis į Europos fondų teikiamų lėšų įsisavinimą, apie pažangą švietime kažin ar galime…
IN MEMORIAM terminologui doc. dr. Stasiui Keiniui
Eidamas 88-uosius metus mirė doc. dr. Stasys Keinys, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir leksikografų. Netekome lituanisto, palikusio reikšmingą pėdsaką įvairiuose kalbos baruose. St. Keinys gimė 1936 m. rugsėjo 20 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiaus Pakalupio kaime. 1954 m. baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą savo kelionę kalbos mokslo keliais pradėjo Vilniaus universitete (anuomet – Vilniaus valstybinis universitetas), 1963–1966 m. studijavo to paties universiteto aspirantūroje ir vadovaujamas Vinco Urbučio parašė ir 1968 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro (anuomet – filologijos mokslų kandidato) disertaciją „Lietuviškų vienažodžių terminų darybos tipai“. Iš karto po aspirantūros studijų ėmėsi pedagoginio darbo – pradėjo dėstyti kalbos dalykus Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (nuo 2016 m. – Vilniaus universiteto Kauno fakultetas) ir dirbo ten iki pat 1975 m. (tais metais jam suteiktas docento vardas). Reikšmingas pokytis St. Keinio…
Gabios VDU studentės: egzaminai eis ir praeis – svarbu neprarasti savo individualumo
„Žmonės vis dar įsivaizduoja, jog ekonomika dažnai yra tik skaičiai, finansai ar matematika. Tačiau tai yra labai platus mokslas. Studijų metu mokomės ne tik apie tai, kaip žmonės priima sprendimus, bet, pavyzdžiui, ir kokie psichologiniai aspektai tai lemia. Iš tikrųjų, ekonomikoje atradau save – jos daugialypiškumas mane itin žavi”, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ekonomikos studijų pirmakursė Emilė Saulytė. Ji – viena laimingųjų, gavusių VDU Studijų stipendijų fondo talentams ugdyti skirtą stipendiją. Stipendija skiriama aukščiausiais mokymosi rezultatais mokyklas baigusiems šalies abiturientams, taip sudarant sąlygas studijuoti ir siekti papildomų žinių. Kartu su E. Saulyte šią stipendiją gavusios ir kitos VDU pirmakursės tikina – baigiamieji mokyklos egzaminai nulemia tikrai ne viską,…
Mokytoja apie VU Matematikos ir informatikos fakulteto konferenciją Palangoje: „Tai matematikos ateitis“
Šiuo metu šalyje vykstantys vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai jau sukėlė nemažai kalbų. Daug nepasitenkinimo sulaukė matematikos užduotys, apie jas savo mintis išsakė ir moksleiviai, ir mokytojai, ir pats švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Ši tema buvo aptarta ir Palangoje vykstančioje konferencijoje „Studijos ir mokslas VU Matematikos ir informatikos fakultete 2024“, į kurią susirinko beveik 80 mokytojų ir mokinių iš įvairių Lietuvos kampelių: Kauno, Vilniaus, Kėdainių, Lazdijų, Neringos, Palangos, Pagėgių, Kelmės. Mokytojai pasisakė, ką mano apie tarpinių patikrinimų užduotis, ir dalijosi mintimis, kodėl matematikos konferencijos yra reikalingos. Matematikos mokytoja iš Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos Diana Kapica pedagoge dirba 4 metus. Ji sakosi peržiūrėjusi tarpinio patikrinimo užduotis ir pritarianti nuomonei, kad veikiausiai buvo…
Vilniaus universitetas kviečia dalyvauti internetinėje gimtadienio paramos loterijoje
Vilniaus universitetas (VU) kviečia savo 445-ąjį gimtadienį švęsti ne tik linksmai, bet ir prasmingai ir kovo 12 – balandžio 9 d. dalyvauti VU gimtadienio internetinėje paramos loterijoje, laimėti puikių prizų ir prisidėti prie kilnaus tikslo! Visi mėgstantys azartą ir pergalės skonį galės dalyvauti VU rengiamoje internetinėje paramos loterijoje ir laimėti per 30 prizų. VU, jo mokslininkų ir bendruomenės narių, VU Botanikos sodo, Kultūros centro, Sporto ir sveikatos centro įsteigtų prizų sąraše – neeilinės galimybės ir patirtys. Galite laimėti tokius prizus kaip paukščių stebėjimo diena su alumnu, ornitologu Mariumi Čepuliu, VU mokslininkų knygos su jų autografais, rododendro sodinukas, naktinė ekskursija Molėtų observatorijoje, teniso kortų ir kitų sporto veiklų abonementai, asmeninė fotosesija, vargonų pamoka,…
