Mažiausiai mokykloje žinių apie finansus Baltijos šalyse įgyja lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apie finansus iš nuomonės formuotojų labiau sužino jaunesnių amžiaus grupių respondentai, tiesa, daugiausia šiuo informacijos šaltiniu taip pat naudojasi estai. Daugiausia finansinio raštingumo žinių, kaip rodo apklausos rezultatai, suteikiama šeimoje (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 37 proc. estų respondentų). Kad daugiausia žinių apie finansus įgijo būtent mokykloje, nurodė 16 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Kituose mokymuose ar paskaitose įgiję žinių teigia 33 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų apklaustųjų. „Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės teigimu, mokyklos ir šeimos…

Emilija Balniūtė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pramonės gaminių dizaino studijų absolventė, šiandien yra įmonių grupės „Ergolain“ dizainerė ir gilina žinias magistrantūros studijose VILNIUS TECH. Kreipėmės į Emiliją norėdami pažvelgti iš arčiau, kaip atrodo dizainerio darbas ir laikas po bakalauro studijų. Kas tas pramonės gaminių dizaineris, kaip atrodo jo diena? Visada galvojau, kad darbas nuo 8:00 iki 17:00 yra blogiausia, kas gali nutikti kūrybiškam žmogui. Tačiau dizainerio diena kasdien vis kitokia. Mano pagrindinė misija – kurti baldų dizainą, kuriuo vėliau naudosis visi mano kolegos – pritaikys savo projektuose. Šis procesas yra kaip ratas, kadangi poreikį naujiems baldams būtent iš tų kolegų ir gaunu, tada padarius dizaino sprendimus bendradarbiauju su…

\Vilniaus universiteto (VU) tyrėjai doktorantas Liudas Daumantas ir profesorius Andrejus Spiridonovas sukūrė ir leidinyje „Palaeontology“ pristatė mašininiu mokymusi paremtą novatorišką metodą ir jo programinę įrangą. Šis metodas ir jo programinė įranga sukurti optimizuojant lankstumą, dėl to gali būti taikomi nagrinėjant labai įvairią mokslinę problematiką, pasitelkiant įvairios kilmės, tipo ir struktūros duomenis ir peržengiant numatytą metodo taikymo nišą paleontologijoje ir biogeografijoje.   „Šis metodas ir jo programinė įranga suteikia naują perspektyvą ir naujas galimybes bioregionalizacijos studijoms paleobiogeografijoje. Mašininiu mokymusi paremtas metodas pavadintas „HespDiv“, trumpiniu nuo hierarchinio erdvinių duomenų suskaidymo (angl. hierarchical spatial data subdivision). Kita vertus, dėl savo universalumo metodas galės būti pritaikytas netgi tokiose nuo paleontologijos nutolusiose srityse kaip epidemiologija, kriminalistika…

Daugelis ekspertų, kalbėdami apie šiuolaikinių specialistų darbo poreikį rinkoje, pabrėžia, kad labiausiai trūksta išmanančių inžineriją. Tam pritaria ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, įmonėje „EPAM Systems“ dirbantis Gerimantas Pukys. Tiesa, šią problemą jis stengiasi spręsti – prisideda prie jaunųjų inžinierių talentų paieškų ir jų ugdymo. Inžinerija susidomėjo žaisdamas kompiuterinius žaidimus VILNIUS TECH alumnas pasakoja, kad inžinerija jo gyvenime atsirado itin anksti – būdamas vos trejų metų vaikas, tėčio kompiuteriu dažnai žaisdavo „SimCity“. Jis atviras – kompiuteris buvo senas, o ir pats net skaityti nemokėjo, tad apie kitas kompiuterines veiklas net nesvarstė. „Kartą, žaisdamas kompiuterinį žaidimą, nusiminiau, kad neturiu pakankamai pinigų dideliam miestui pastatyti. Apie tuo metu mane užklupusią…

Š. m. liepos 11–22 d. Bate, Jungtinėje Karalystėje, vykusioje 65-ojoje tarptautinėje matematikos olimpiadoje Lietuvos mokinys pelnė aukso medalį ir absoliučioje įskaitoje pasiekė geriausią visų laikų rezultatą tarp lietuvių. Lietuvos komanda taip pat pelnė du bronzos medalius ir du pagyrimo raštus. Aukščiausią įvertinimą – aukso medalį – šiemetinėje olimpiadoje iškovojo Vilniaus licėjaus IV gimnazijos klasės mokinys Paulius Aleknavičius, kurį rengė mokytojas Benas Budvytis. Paulius Aleknavičius tapo ir pirmuoju Lietuvos atstovu, kuriam Tarptautinėje matematikos olimpiadoje yra pavykę laimėti net 4 medalius. Be šių metų aukso, jis yra laimėjęs du sidabro medalius (2023 m. ir 2022 m.) bei vieną bronzos (2021 m.).  Šiemetinėje olimpiadoje P. Aleknavičius surinko net 34 taškus iš 42 galimų, kas…

„Kontrolė ir gąsdinimas neišsprendžia problemos. Taip mes tik išmokome jaunus žmones slėpti savo priklausomybes. Svarbiausia ugdyti jaunų žmonių sąmoningumą – tik tokiu atveju jie suvoks, jog už savo pasirinkimus yra atsakingi tik jie patys”, – kalba Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros doktorantė Juozapa Živilė Mieliauskaitė.  Jai pritaria ir VDU Psichologijos katedros lektorė bei medicinos psichologė dr. Loreta Zajančkauskaitė-Staskevičienė. Universitete psichologijos konsultacijas studentams teikianti specialistė pastebi, jog nors internete apstu lengvai prieinamos informacijos apie priklausomybes, jauni žmonės dažnai „nežino” to, ko nenori žinoti. „Pavyzdžiui, tikina, kad marihuaną rūko tam, kad išspręstų emocines problemas, geriau susikauptų. O jei to pasekoje padaryti nepavyksta – ieško kitų priežasčių. Studentai nepakankamai suvokia ligos pasekmes,…

Nors Vokietija yra viena svarbiausių investuotojų Lietuvoje, o nuo šiol – ir svari NATO kolektyvinės gynybos partnerė (iki 2027 m. Lietuvoje bus perkelta 5 tūkst. Vokietijos kariuomenės brigados karių ir civilių), mūsų šalyje vis dar stinga vokiečių kalbą mokančių darbuotojų.  „Dalis Vokietijos brigados karių ir civilių čia atvyks su savo šeimomis, kurioms reiks įvairių paslaugų – ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo, kalbos mokymo ir pan. Karių dislokacija pamažu prasideda, tad viską kruopščiai planuojantys vokiečiai jau dabar domisi, ar Lietuvoje rasis pakankamai darbuotojų, galinčių šias paslaugas užtikrinti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, germanistė doc. dr. Rūta Eidukevičienė. Vokiečių kalbos mokėjimas – kelias į plačias karjeros perspektyvas Pasak…

81 proc. šalies gyventojų sutinka, kad inžinerijos profesija yra perspektyvi, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa. Situacija gerėja – 2023 m. pradžioje atliktoje analogiškoje apklausoje taip manančiųjų skaičius siekė 72 proc. Ekspertai neslepia, kad toks teigiamas visuomenės nuomonės pokytis gali tapti lūžio tašku keliant inžineriją į populiariausių profesijų topus ir pritraukiant daugiau žmonių studijuoti šioje srityje. Dėl inžinerijos perspektyvumo visiškai sutinka 43 proc. respondentų, greičiau sutinka – 38 proc. Tarp sutinkančiųjų daugiausiai yra aukštesnio išsimokslinimo apklaustųjų ir didmiesčių gyventojų. Tuo metu 16 proc. apklaustųjų laikosi neutralios pozicijos – nei sutinka, nei nesutinka, kad inžinerija yra perspektyvi profesija. Su šiuo teiginiu nesutinka vos 3 proc. šalies gyventojų. Pasak apklausą…

„Studijuojant pedagogiką ir ruošiantis tapti diplomuotu mokytoju, atrodo, vos įžengęs į mokyklą kalnus nuversi – pakeisi visas blogybes ir padarysi revoliuciją! Tačiau ilgainiui, išbandęs save mokytojo vaidmenyje, supranti, kad didžiausi pokyčiai prasideda nuo pačių mažiausių žingsnių ir detalių“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos pedagogikos III kurso studentas Rokas Radomskis.  Savo pirmuosius žingsnius link išsvajotos pedagogikos jis žengė mokydamasis 9 klasėje, kai tuomet aiškiai suprato, kad nori tapti mokytoju – kadangi iš visų dalykų jam labiausiai patiko ir sekėsi geografija, jis panoro savo ateitį sieti būtent su ja. Kai pradėjo žvalgytis, kokias studijas siūlo šalies universitetai, akis užkliuvo už geografijos ir istorijos…