Siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė pradeda naudotis technologijų startuolio MELP sukurta skaitmenine darbuotojų įtraukimo platforma. „Ypatingai bendruomenei – ypatingi pasiūlymai“ – taip beveik 2000 universiteto darbuotojų buvo pakviesti parsisiųsti specialią programėlę, skirtą vidinei komunikacijai ir papildomų naudų valdymui, bei pasinaudoti gausiomis MELP partnerių nuolaidomis. „Darbuotojų gerovės, darnos ir susitelkimo stiprinimas yra strateginiai mūsų universiteto tikslai. Galime pasidžiaugti lojaliais darbuotojais, aukštu jų pasitenkinimo ir įsitraukimo lygiu, tačiau visuomet ieškome naujų būdų darbuotojų motyvacijai didinti“, – teigia VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis. VDU Žmogiškųjų išteklių departamento direktorė Marija Karosaitė pasakoja, jog atlikti VDU darbuotojų gerovės tyrimai parodė, kad darbuotojai siekia būti labiau įtraukti į svarbių sprendimų priėmimą,…
Svarstoma didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelio dydį: gyventojai gali pateikti savo pasiūlymus
2024 m. liepos 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo Švietimo įstatymo pataisų svarstymą ir paskelbė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Svarstomais įstatymo pakeitimais siūloma numatyti neformaliajam vaikų švietimui vienam vaikui per mėnesį skirti ir mokėti ne mažesnę nei 1,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką. Šiuo metu tai sudarytų 71,50 Eur. Tokiu būdu, pasak iniciatyvos rengėjų, būtų skatinamas ir didinamas vaikų dalyvavimas neformaliojo švietimo veiklose, sudarant pakankamas finansines paskatas ir galimybes. Šiuo metu, remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintu Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašu, vienam neformalaus vaikų švietimo programoje dalyvaujančiam vaikui…
Auga slaugytojų poreikis: ko reikia norint pasirinkti šią profesiją ir kokios karjeros galimybės
2023 m. atnaujintas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. Lietuvoje trūks 4643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2355 slaugytojų padėjėjų ir 1328 išplėstinės praktikos slaugytojų. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto išplėstinės praktikos slaugos magistrantūros studijų programos I kurso studentė Vilita Vainauskaitė kartu su Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Slaugos katedros dėstytoju Mariumi Čiurlioniu pasakoja, kokia iš tiesų yra slaugytojo profesija, ko reikia norint juo tapti ir kokios karjeros galimybės atsiveria pasirinkus šį nelengvą, tačiau prasmingą kelią. Profesijos prestižas vis dar kelia iššūkių VU Medicinos fakulteto dėstytojo M. Čiurlionio nuomone, šiandieninis požiūris į slaugytoją yra išgyvenęs tikras metamorfozes – šios specialybės nebelydi neigiami su profesija ir kompetencijomis susiję naratyvai. …
Galvos skausmą kuo užimti vaikus vasarą sprendžia ir tėvų darbdaviai
Ugdymo įstaigoms užvėrus duris vasaros atostogoms, atžalų turintieji dažnai suka galvas, kaip užtikrinti kokybiškai ir turiningai bėgančias vaikų dienas. Didieji šalies darbdaviai jau ne pirmus metus organizuoja vaikų stovyklas atostogų metu. Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ir prekybos tinklo „Maxima“ atstovai sako, kad ši iniciatyva yra viena geriausiai vertinamų naudų darbuotojams ir ne tik skatina užimtumą, bet turi ir prasmingų tikslų – šviesti jaunąją kartą. Tėvai į darbą, vaikai į stovyklą „Telia“ atlygio ir naudų vadovės Ingos Abraškevičės teigimu, siekiant prisidėti prie darbuotojų gerovės ir sėkmingo asmeninio bei profesinio gyvenimo derinimo bendrovė jau ne pirmus metus organizuoja vaikų stovyklas. Šiais metais stovyklos yra organizuojamos „Telia“ biuruose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje bei…
Europos tyrimas atskleidžia: lietuviškas kinas mėgstamas namuose, bet neranda kelio į pasaulines rinkas
Dar ne taip seniai praūžė didžiausia metuose lietuviško kino šventė – „Sidabrinės gervės“ – kuriose daug apdovanojimų pelnė Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“. Šis filmas vertas paminėjimo ir kaip vienas iš tų retų reiškinių, kuris pelno pripažinimą ne tik Lietuvoje ar tarptautiniuose festivaliuose, bet ir tarp užsienio žiūrovų. Kad tai daugiau išimtis nei taisyklė, atskleidžia ir šiuo metu vykstantis Europos kino rinkų tyrimo projektas „CresCine“, tiriantis mažų šalių kino industrijų padėtį. Projekto duomenimis, lietuviški filmai turi palyginti ištikimą auditoriją namuose, tačiau jų eksportas – praktiškai neegzistuojantis. Europos kino rinkų tyrimo projektas „CresCine“ tiria mažųjų Europos šalių kino industrijų stiprybes ir iššūkius. Pasak projekto partnerių Lietuvoje, „Baltic Film &…
Virtualios produkcijos ekspertas L. Žilinskas: „Tariama realybė padeda kurti beribius pasaulius“
Virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų kūrimo technologijų sinergija padėjo tvirtus pamatus kino pramonės revoliucija tapusiai virtualios produkcijos technologijai. Pastaroji kino kūrėjams leidžia ne tik greičiau sukurti produktą, bet ir padeda taupyti transporto išlaidas, kitus kaštus. Metų pradžioje duris atvėrusi VILNIUS TECH virtualios produkcijos studija „Faux Real Studio“ – taip pat ne išimtis. Lietuvos kino, reklamos ir vaizdo turinio industrijų atstovams studija suteikia galimybę kurti neiškėlus kojos iš filmavimo aikštelės. Virtualios realybės galimybės – Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ Virtualios produkcijos ekspertas Leonardas Žilinskas pasakoja, kad pirmoji pažintis su kompiuterinėmis technologijomis įvyko tuomet, kai jam buvo vos 7-eri. Tuo metu kompiuteris panašėjo į šiuolaikinę klaviatūrą, buvo jungiamas prie televizoriaus ir…
„LTG Cargo“ vadovė E. Šimė: „Tvari ir efektyvi ateitis neįmanoma be geležinkelių“
„Siekiant Europos Žaliojo kurso tikslų, inžinerinių specialybių ir geležinkelių vaidmuo tampa vis didesnis, o krovinių gabenimas traukiniais artimiausiu metu Europoje turėtų išgyventi renesansą“, – teigia LTG grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė, praėjusiais metais pelniusi Europos geležinkelių „Rail Trailblazer“ apdovanojimą. Su geležinkelių sektoriaus atstove kalbamės apie asmeninę patirtį, kilusius iššūkius, siekiant pripažinimo, bei išskirtines galimybes studentams, kurias suteikia didžiausia Baltijos šalyse veikianti krovinių gabenimo geležinkelių bendrovė. Kaip jūsų gyvenime atsirado inžinerija? Nuo pat mažens mane žavėjo tikslieji mokslai – matematika, chemija, fizika. Vėliau prie jų prisijungė ir informatika. Šiandien šiose srityse turimos žinios man padeda ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir vadovaujant įmonei, ypač – priimant…
Lietuvos istorijos instituto direktoriaus konkursą laimėjo Aurimas Švedas
Konkurso į Lietuvos istorijos instituto vadovo pareigas laimėjo Aurimas Švedas. A. Švedas instituto direktoriumi bus paskirtas užbaigus visas paskyrimo procedūras. Naujam Lietuvos istorijos instituto vadovui keliami tikslai – formuoti instituto veiklos strategiją ir kryptis, prisidėti prie Lietuvos valstybingumo raidai svarbių mokslinių tyrimų, atspindinčių Lietuvos istoriją ir tapatybę bei stiprinančių šalies nacionalinį identitetą. Iki šiol A. Švedas buvo Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas ryšiams su užsieniu ir komunikacija, anksčiau užėmė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tarybos pirmininko poziciją. A. Švedas yra Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas, yra stažavęsis Stanfordo universitete JAV. Lietuvos istorijos institutas yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, pavaldus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Instituto misija – plėtojant fundamentinius ir taikomuosius…
Į kultūrinę diplomatiją vis dar žvelgiame trumparegiškai
„Kultūrinė diplomatija nėra vien tik tiltas, kuris palengvina bendradarbiavimą tarp tautų. Esu įsitikinusi, jog kultūrinė diplomatija gali užkirsti kelią karams”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Frankofonijos šalių centro koordinatorė dr. Giedrė Pranaitytė. Dar vaikystėje užsimezgusi meilė prancūzų kalbai ir šios šalies kultūrai pašnekovei ne tik atvėrė profesines galimybes, bet ir leido suvokti kultūrinės diplomatijos svarbą šalies identiteto išsaugojimui. Šias vertybes ji stengiasi ugdyti ir savo studentuose. Nuo Žanos d’Ark iki diplomatijos studijų „Mano mama Salvinija Pranaitienė buvo istorijos mokytoja. Jos pasakojimai apie viduramžius, ypatingai Žaną d’Ark mane itin žavėjo. Taip pat pamenu pas senelius kabant Švč. Jėzaus Širdies ir Švč. Mergelės Marijos Širdies paveikslus, nutapytus pagal prancūzų šventosios Margaritos…
Finansų studijas dėl meilės geografijai metusi VU alumnė: „Nebūsi geras specialistas, jeigu tau neįdomus pasirinktas kelias“
2023 m. Vilniaus klubo mokslo premija už Vilniaus miestui skirtą studento mokslo darbą – tokį įvertinimą pelnė Vilniaus universiteto (VU) geografijos magistrantūros studijų alumnė Raminta Povilaitytė. Savo studijų kelią pradėjusi nuo finansų studijų, po dvejų metų Raminta suprato, kad tai nėra jos pašaukimas, o studijuodama Chemijos ir geomokslų fakultete atrado savo bendruomenę ir įgijo įdomių patirčių. Šiuo metu R. Povilaitytė yra geografinių informacinių sistemų (GIS) produktų vadovė „Hnit-Baltic“, pirmaujančioje GIS įmonėje Baltijos šalyse. Karjeros posūkis: nuo finansų iki geografijos R. Povilaitytė kaip ir daugelis svarstė, kokį kelią pasirinkti po mokyklos, išankstinių svajonių neturėjo, tad paklaũsė aplinkinių, kurie siūlė stoti ten, kur didelės galimybės ir geri atlyginimai. „Finansai tuo metu pasirodė…
