Meilė

Skirtis dabar ar tiesiog pasyviai plaukti gyvenimo upe?

Zinau, kad tokiam trumpam tekste nesutilps viskas ka noreciau pasakyti, bent kad kuo teisingiau isivaizduotumet situacija. Esme ta, kad su vyru pragyvenom 12 metu, auginam pora atzalu. Nors ir tekejau is dideles Meiles, kuri buvo mane taip apakinus, kad net nepastebejau kokie mes skirtingi. Nejuodinsiu savo antros puses, pasakysiu, kad mes tiesiog nemokam gyventi kartu. Tiek kartu kalbeta apie skyrybas, kad ir pereita sekmadieni, jis jau krovesi daiktus ir ruosesi iseiti… bet neisejo… Tai toks nervu tasymas. Jis kiros berods neturi, bet as jau mintyse noriu, kad susirastu ir paliktu mane ramybeje, tiesiog pavargau taip gyventi. Nei bendros ateities kurti, nei gyventi svajonemis… Prisipazistu, kad pati pirma bijau reikalauti skyrybu, nes kaip ir nera priezasties (neistikimybes) nei is vienos puses, bet jei nesirisa dvasinis gyvenimas, materialus ir nieko neatstoja… Noriu skirtis graziuoju, noriu, kad liktume draugais, bet kazi ar tai imanoma. Tikriausiai jei liktume tik draugais viskas butu kitaip. Nes ir seksualinis musu gyvenimas paslijes, nebeatsimenu kada mylejomes „normaliai” neskaitant jo 5 min seksa. Jauciu, kad priejau kryzkele… Taciau kolkas nezinau ka rinktis….

NaudotosKnygos.lt

19 Comments

  • SIMONKA

    skirtis gali,o su vaikais tegu matosi kada gales…..siaubas kazkoks!kokia vaikams trauma…tokia pati kaip ir man tevai padare!!!bet tevams gyvent del vaiku taip pat kazkokia nesamone…nemokat gyventi….bet nejaugi tu nori gyventi viena?tau taip patiktu?jau tegu 5min sexas negu jokio….o jej dar turi galimybe susirasti kita vyra tai ajsku skirkis…kam gadinti nervus…..paskui dar gert pradesi;)

  • anila

    Zinok kai issiskirsi gali paaisketi, kad tu klydai…Zinok zmogaus verte supranti tada, kai ji prarandi…Bet tada jau gali buti per velu…As tai patyriau…Jis buvo geras…Bet zmogus yra toks, kad kad ir kaip jam butu gerai, jam vis mazai…Norisi kazko daugiau…Ir as tokia buvau…Kai issiskyrem buvo jau per velu…GERAI PAGALVOK AR TURESI GALIMYBE RASTI TOKI KITA!!!!

  • johnny

    nusisnekejai simonka – „jau tegu 5min sexas negu jokio”. ar pati kada bandei tik del vyro leisti ikisti ir nieko nejausti tik kad greiciau baigti? ir taik diena is dienos????autorei: o ka, skirybu priezastis tik neistikimybe??? kitos buti negali???? manau visiskai ramiai gali pati ji palikti. tuo labiau kad jis jau ejo pro duris – reikejo tik „pastumti”. „plaukimas pasroviui” bus blogiausiais variantas visiems – ir vyrui ir tau ir vaikams. patikek – YPAC VAIKAMS.

  • Julius

    SIMONKA> Tureti seksa galima ir su stoties mergaite ar berniuku, kogero mes cia kalbame apie meile, aistra ir abipusi pasitenkinima… ne tik fiziniame potraukyje yra esme.
    Autorei>istiesu skirybos gali buti ne tik del neistikimybes, o gal Jus tiesiog pavargot nuo rutinos. skirtis ar ne, labai sunkus klausimas, bet siuo atveju vaikai turetu buti pagrindine priezastimi ieskoti sutarimo ir santarves.
    Linkiu tau sekmes ir stiprybes!

  • Tas pats As

    Jei jau tokios mintys tai skyrybos beveik neisvengamos.Ir kuo greiciau tuo didesne tikimybe,kad dar galit likti draugais.Susitvarkyti savo gyvenimus.Delsimas proporcingas neapykantos augimui.Del sekso Simonka neteisi(patirties stoka).Geriau nieko nei bet kaip.Visi mes zmones,visi klystam.Nezinom kur ir ka prarasim,kada ir ka surasim.

  • R.

    Jus teisus, matyt, jau nieko „nebesulipdysim”. Per daug mano gyvenime buvo asaru ir tik dideles mano kantrybes deka mes dar vis kartu. Kadangi istekejau labai jaunute, del jo net nepabaigiau vidurines (jo ultimatumas: jis arba mokslai), nors buvau pirmune… Po to vaikai… Ju ligos… Jo net nebudavo salia, kai dukra gulejo reanimacijoje (nes jam pirmoje vietoje darbas ir pinigai), paciu sunkiausiu metu jo nebuvo salia… Taip metai po metu ir mano Meile jam tiesiog liko sutrypta… Liko tik abejingumas. Pastoviai buvo kalama i galva, kad as viena su vaikai tiesiog neisgyvensiu. Taciau pries kelis metus priemiau sprendima kazka daryti, nes buvo riba: sedeti namie ir „degraduoti” kaip zmogui, kaip asmenybei… Tada puoliau mokytis, baigiau vidurine, igyjau pora spec, dabar turiu gera darba, studijuoju kolegijoje. Zinau, kad esu stipri moteris, bet taip truksta artimo zmogaus, kuris rodos lyg salia, bet toks nera… Jusu tiesa, kaip bebutu gaila musu ateitis jau nulemta, zinau pasirinkima… Tikiu, kad galbut dar ateis i mano gyvenima Meile… Gerai, kad dar nesu pesimiste, nes kita mano vietoj kristu i depresija, o as tiesiog „stebiu” savo gyvenima is salies, bent kolkas 🙂
    Aciu uz nuomones
    Visiems sekmes ir Meiles, nes tik Meile gyvenimo variklis 😉

  • johhny

    autorei: pati viska jau seniai sutatei i vietas. TAD PIRMYN. sekme aplanko tik tuos kurie stengiasi. IR MEILE IRGI. kiti tave ivertins tik tada kai pati save vertinsi. meile aplankys tik tada kai pati save mylesi. kai pamatai kad pasaulis grazus, tai ir kiti zmones tampa graziais ir jie tavyje pamato grozi. VISKAS PRIKLAUSO TIK NUO MUSU POZIURIO. ir pastangu. sekmes 🙂 tiesa – nereikia stebeti gyvenimo, reikia ji keisti !!

  • mrlb

    skyrybos labai privatus reikalas. recepto kaip elgtis niekas pateikti negali. tik jus patys viska turite issiaiskinti ir padaryti vienokius ar kitokius sprendimus. manau, kad vaikai skyrybose turetu buti pagrindinis faktorius. kas gi geriau vaikams – ar augti be kazkurio is tevu, ar kiekviena diena matyti ju nesutarimus. bet kuriuo atveju kazkokio streso neiseina isvengti. tas partneriu priesskyrybinis trinties laikotarpis labai nemalonus, kada praeinamos visos skyrybu fazes – klausimai, pykciai. galiausiai randasi proto nuskaidrejimas, kada priimi, rodos, pati optimaliausia sprendima. paskaitykite literaturos apie panasius gyvenimo pertvarkymus, pasikalbekite su tais, kurie kazka panasaus isgyveno. o meile – tai matot, cia ateina, cia praeina. o artimo zmogaus poreikis islieka ir isliks. toks pareikalavimas labai sustipreja priesskyrybiniame laikotarpyje – norisi guostis, guostis… kazkam. zodziu, nenukabink nosies – skyrybos reikalas nelabai malonus, bet su didelem perspektyvom:)

  • forward

    tavo atveju geriausia butu ramiai issiskirti – reikes pasirupinti vaikais, pasidalinti kartu uzgyventa turta ir pasistenkti likti draugais; turi ryztingai zengti si zingsni, kuo greiciau tai padarysi, tuo bus geriau – jus nebeturite ateities, priejote tokia vieta kur kelias baigesi.

  • irma

    skirkis! pas mane irgi panasi situacija… as jau ruosiuosi vienisos mamos ateiciai… nebus geriau nei tau, nei jam, nei vaikam jei kentesi!!! ir siaip daugiau energijos viskam turesi! sekmes!

  • Vijole

    Issiskirt suspesi bet kada.Mano drauge pries metus taip pat kamavo vos ne tos pacios problemos,kaip ir tau.Ypac del sex.Mes jai patarem susirast drauga.Ji puole piktintis,kad negali taip elgtis,nes vyras,kad ir koks,bet neturi kitos.ir visgi drauga ji susirado! Tiesiog akyse prazydo.Prabudo ir jos vyras.Smulkmenu neaprasinesiu,bet vyras suprato,kad jei nori jos neprarast,turi pats keistis. Pabandyk ir tu.

  • Namisėda

    Situacija tokia, kuri, manau neaplenkia nei vieno. Mano skyrybos už poros savaičių. Stengiausi kiek įmanoma išsagoti šeimą. Jau nei nežinau kiek kartų atleidau, o jam pasirodo to reikėjo. Kada dirbau, negrįždavo naktim palikęs vaikus vienus, veliau parom, galop išėjo pas tėvus gyventi. O dabar sėkmingai svetimus vaikus vežioja į darželį, savus pamiršęs. Daugiau atleisti negaliu, per daug pažeminimo jau ir svetimų žmonių akivaizdoje. Manau. jei padarė vieną kartą, GAL dar pasitaisys. Bet jei tai kartojasi, tvirtai galiu pasakyti, nieko gero. Mano vyrui, manau, buvo pergerai, žinojo jog aš viskuo pasirūpinsiu. Prie to labai greitai priprato. Skirtis nėra išeitis, bet gyventi drauge ir kankintis. ar verta. Sako, laikas užgydo žaizdas.

  • madam

    aš su vyru pragyvenau 20 metų, turiu 3 vaikus, prieš porą metų sužinojau apie jo neištikimybę, galvojau skirtis, bet suvokiau vieną dalyką – kodėl turiu su juo rietis, ar skirtis, būti tuo kalta prieš vaikus. Aš paprasčiausiai nustojau į jį kreipti dėmesį (tai nereiškia ,kad susiradau kitą), turiu savo laisvalaikio planus, tvirtą nuomonę, ir jam tai pradėjo patikti. Netgi žaisti kortomis reikia mokytis, o gyventi…jei neišėjo vienaip, pabandyk kitaip – blogiau nebus, o išsiskirti visada spėsi.

  • mazule

    Nesupyk, bet neradau priežasties dėl kurios turėtum skirtis. Abu į šonus neinat, abu prižiūrit vaikus, o dėl sekso-būna potvynių ir atoslūgių. Reikėtų prisiminti, kad svarbiausia santuokoje draugystė ir pagarba vienas kitam. Be to po 10 metų bendro gyvenimo ateina krizė. Reikia tik palaukti..

  • nesvarbus

    Labai netiketai uztikau sia istorija ir niekaip negalejau susilaikyti nepakomentaves (net uzsiregistravau:)). Labai uzjauciu autore del tokios situacijos. Nes panasioje esu buves pats. Na gal jauciausi geriau, nes neturejome vaiku. Taciau skirtis vistiek buvo beproto sunku, nors isties nei meiles, nei aistros, nei jokiu kitu jausmu jau nebebuvo. Tiesiog pastovus barniai. Neviena karta svarsciau galimybe susirasti kita, taciau niekaip nepavykdavo, nes tikriausiai esu vienas is tu “liurbiu”, kurie nesugeba buti neistikimi net ir neturedami ateities su esamu partneriu. Taip tampemes kokius 5 metus (is viso 7 kartu), nors kaip dabar pagalvoju niekada jos nemylejau rimtai ir visa laika maciau trukumus, kuriuos jinai bandydavo istaisyti tik tam kartui kol as priestaraudavau veliau jie vel grizdavo, o kai pradejome gyventi kartu apskritai jokios diskusijos apie juos nebudavo. Tiesiog paprastas atsakymas: “paziurek i save…..”. Sutinku, kad kol kas atrodo, kad as tik norejau imti is jos, taciau tikrai pats labai stengiaus ir pasikeiciau del jos tikrai nemazai. Praradau ir gerus draugus, kurie man sake, kad mes labai skirtingi ir, kad tarp musu nieko nesigaus, susipykau su tevais, kurie sake, kad ne man jinai skirta, taciau argi klausysi “kazkokiu” pasaliniu, kurie net jos gerai nepazista ir net nezino, kad butent jinai buvo tas zmogus, kuris mane guode issiskyrus su pries ja buvusia drauge…….. taip…. mano situacija buvo butent ta, kai puoliau I arciausiai tuo metu esancios moters glebi ir dziaugiausi, kad esu nevienas. Tuomet visi nesutapimai tarp musu man atrode ne tokie baisus ir tikrai tikejaus, kad as del jos, o jinai del manes sugebesim pasikeist… deja, to padaryti niekada ir nepavyko. O bandem daug kartu, pykomes, skyremes, taikemes, vel bandem ir vel viskas per nauja, tarsi pasaka be galo. O pasakisku akimirku tikrai buvo, kartais tikrai dziaugiaus ja turedamas, bet kai viskas lyg jau stodavo I savo vietas vis kazkas vel islysdavo ir tai vis budavo musu nesutapimai, kurie viska gadino. Bet dabar del to dziaugiuosi, nes butent del ju ir pavyko nutraukti ir taip uzsitesusi dvieju zmoniu kankinimasi. Zinoma pirmi keli menesiai o gal net ir visi metai buvo baisiai sudetingi, juk visgi kartu praleidome daugiau nei 7 metus, todel nuolat apie ja galvojau ir netgi noredavau vel taikytis ir testi toliau, taciau siaip ne taip atsilaikiau…. tiesa musu santykiu pabaigoje sutikau kita moteri, i kuria tuomet rimtai neziurejau ir kuri is pradziu buvo tik gera drauge, taciau net nepasebejau kaip su ja pamirsau savo buvusiaja, kaip dingo is galvos tie septyni metai, kaip pamirsau visas nuoskaudas ir tas kelias nuostabias akimirkas, kurias turejome ir dabar net juokinga pagalvojus, kad kankinausi ir greiciausia kankinau ja vien tik del to, kad bijojau, kad geriau nieko nerasiu. Siandien esu be proto laimingas vyras, kuris salia saves kiekviena diena turi moteri, kurios nereikia maldauti buti tokia kokios noriu, kuri mane myli toki koks esu. Nesakau, kad maniske yra tobula, taciau su visais jos trukumais galiu taikstytis ir nekreipti I juos demesio ir lygiai ta pati jauciu is jos puses, nes pats tuo labiau nesu sventas:). …
    Taigi mielieji negaliu teigti, kad mano pavyzdys yra vertas didelio demesio, tiesiog mano atveju permainos dave didziuli pasisekima, todel manau, kad niekada nereikia per prievarta stengtis keisti zmoniu ir reikalauti is ju to, ko jie duoti nenori ar negali, tiesiog pagalvokime ar patys esame tie, kurie duodame viska ir apskritai ar verta keistis ir keisti kita. Geriau pergalvokime ar istiesu esame su zmogumi, kuri norime salia save matyti visa gyvenima ir ar nebus veliau dar sunkiau. Juk meile tesiasi 3m. o veliau atsiranda pagarba uz tai, kad jis ar ji tave mylejo tuos 3 metus ir kente toki koks esi ir jei jus ar jusu partneris del jusu nenori stengtis, rimtai pasvarstykite apie permainas, kurios labai daznai atnesa geru rezultatu….. nors zinoma visada geriausiai mastyti is ankso…. Deja, meile juk akla:)

Parašykite komentarą