2021 m. spalio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Šiandien Seimo Švietimo ir mokslo komitetas išklausė informaciją apie 2021 metų priėmimo rezultatus į aukštąsias ir profesines mokyklas. Bendrą priėmimo apžvalgą pristatė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas prof. Pranas Žiliukas.
Išanalizuotas stojančiųjų pasirengimas studijuoti pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus. Išskirti stojančiųjų prioritetai, jų konkursiniai balai, populiariausios studijų programos. Tarp populiariausių studijų programų universitetuose išlieka medicina ir teisė, o kolegijose – tarptautinis verslas ir bendrosios praktikos slauga. Pristatytas abiturientų baigiamųjų egzaminų pasirinkimas; išryškėjo, kad pasirinkusiųjų laikyti informacinių technologijų, chemijos ir fizikos valstybinius brandos egzaminus abiturientų sumažėjo – akivaizdu, kad šalies pramonei ir visos ekonomikos raidai reikalingos studijų programos nesulaukia abiturientų dėmesio.
Komiteto nariai domėjosi stojimo rezultatais, valstybės finansuojamų vietų planavimu, valstybės poreikiams reikalingų studijų programų populiarumu. Diskusijos metu atkreiptas dėmesys, kad padidėjo stojančiųjų į ugdymo studijų krypčių grupės studijų programas: 2021 metais sutartis pasirašė 989 stojantieji, 2020 m. – 901, 2019 m. – 429.
Prof. P. Žiliukas pristatydamas priėmimo rezultatus į profesinio mokymo programas paminėjo, kad 2021 metais bendrasis priėmimas vyko į 60 profesinio mokymo įstaigų ir dvi kolegijas. Priėmime buvo pateiktos 1682 programos, iš jų 1266 programos susilaukė stojančiųjų dėmesio, ir jos pradėtos vykdyti. Palyginus su 2020 metų rezultatais, populiariausios programos išlieka inžinerija ir inžinerinės profesijos, paslaugos asmenims, architektūra ir statyba. Šiais metais padaugėjo norinčių studijuoti socialinės gerovės ir žemės ūkio programas.
Profesinio mokymo įstaigų priėmimo rezultatų aptarime išryškėjo profesinio orientavimo trūkumas. Nemažai baigusiųjų aukštąjį mokslą renkasi profesinį mokymąsi, todėl Seimo nariai domėjosi, koks yra kitų stojančiųjų, kurie renkasi šias studijas, išsilavinimas. Pateiktos apžvalgos duomenimis, 2021 metais iš priimtųjų į profesines programas 10 procentų turi dvi arba daugiau kvalifikacijų, 34 proc. įgys antrąją , o 56 proc. – pirmąją kvalifikaciją.
Baigiantis diskusijai, akcentuota, kad reikalinga tobulinti profesinio mokymo įstatymą, kuriame būtina išsamiau apibrėžti profesinės kvalifikacijos sampratą ir numatyti užsienyje kvalifikaciją ar išsilavinimą įgijusių asmenų akademinio ir profesinio pripažinimo tvarką.
Kontaktinis asmuo:
Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja
Rūta Steponėnienė
Tel. (8 5) 239 6787
El. p. ruta.steponeniene@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
