2023 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Mokytojams rengiantis streikui, socialdemokratai trečiadienį kalbėjosi su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu, o ketvirtadienį susitiks su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovais.
Socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnė Orinta Leiputė apibendrina susirūpinimą keliančius klausimus. „Kyla grėsmė, kad dėl vykdomos mokyklų tinklo pertvarkos miesteliuose nebeliks gimnazijų. Stebime tendenciją, kai gilėja praraja tarp „elitinių“ ir „atsilikėlių“ mokyklų.
Dėl 2021 m. pakeistų mokyklų tinklo taisyklių savivaldybės turėjo reorganizuoti ar naikinti mokyklas, turėjusias mažiau nei 60 mokinių. Dėl to dramatiškai išaugo pavežamų mokinių skaičiai. Savivaldybės perka autobusus iš savo biudžeto, tačiau dėl finansų stygiaus to nepajėgia padaryti.
Ugdymo turinio reforma vykdoma neaptarus programų, neturint mokymo priemonių, nenumačius kvalifikacijos kėlimo. Reformuojamoms kolegijoms taikomi nevienodi principai – vienos jungiamos tarpusavyje, kitos – su universitetais“, – vardija O. Leiputė.
Socialdemokratams susirūpinimą kelia dramatiškas mokytojų trūkumas ir tai, kad mokykloms reikia įsigyti naujus vadovėlius bei skaitmeninio turinio ugdymo leidinius, tačiau lėšos ugdymo reikmėms 2023 m. sumažintos daugiau nei tris kartus.
„Iš pradžių sprendimai priimami, o po to skaičiuojama, ar mokyklos pajėgios visa tai įgyvendinti, ar joms užteks kompiuterių, interneto ir pan. Paaiškėja, kad neužteks. Pavyzdžiui, Gyvenimo įgūdžių programa pradedama nuo rugsėjo 1 d., nors mokytojų rengimas jai neprasidėjo“, – stebisi O. Leiputė.
„Gal pirmiau reikėtų tinkamai pasirengti naujovėms ir tik po to pradėti jas taikyti? Kitaip diskredituojamas pats pokytis“, – pabrėžia O. Leiputė.
Ministras G. Jakštas tikino, kad Vyriausybė laikosi nacionalinio susitarimo dėl švietimo įsipareigojimų. Tačiau jis sakė nenorįs prisiimti įsipareigojimų, kuriuos teks vykdyti kitai Vyriausybei.
Atsakydamas į Tomo Bičiūno klausimą, kada būtų galima pradėti mažinti mokinių skaičių klasėje ir kontaktinių valandų krūvį, ministras aiškino, kad nacionaliniame susitarime dėl švietimo tai nėra numatyta, tai esą naujas profsąjungų reikalavimas. Ministras tikino, kad pagal mokinių ir mokytojų santykį esame arti Europos Sąjungos vidurkio.
Tomas Bičiūnas teiravosi, kodėl tėvai turi finansiškai prisidėti prie skaitmeninio turinio įsigijimo. Ministras ramino, kad kitiems metams prašoma daugiau lėšų skaitmeniniam turiniui įsigyti.
Sąlygos palankesnės privačioms mokykloms?
Ministrui teko atsakyti į ne vieną klausimą dėl nevienodų sąlygų valstybinėms ir privačioms mokykloms.
Kęstutis Vilkauskas pažymėjo, kad pedagogai migruoja į privačias mokyklas, kurios de facto turi geresnes sąlygas, tad vyksta šliaužianti švietimo privatizacija. Ministras atsakė, kad tokia padėtis, kai laimi privačios įstaigos, susiklostė „anksčiau“. Jis sakė, kad dabar, kadencijai artėjant prie pabaigos, keisti finansavimo modelį jau vėlu. Atmesdamas kritiką dėl mokytojų rengimo sistemos, ministras tikino, kad mokytojų parengiama užtenkamai.
Rasa Budbergytė pažymėjo: ignoruodami prarają tarp privačių ir valstybinių mokyklų tik apsimetame, kad problemos nėra. Ji apibūdino situaciją kaip „tylų privatizavimą“, ypač akcentuodama perpildytų klasių valstybinėse mokyklose problemą.
O. Leiputė teiravosi ministro nuomonės dėl narkotikų vartojimų ir platinimo tarp moksleivių. Ministras atsakė, jog tik ruošiasi diskusijoms šia tema ir kad jam „nesinorėtų“, kad mokytojai užsiimtų mokinių tikrinimu.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija