Studijos - Karjera

Seimo Ateities komitetas: Lietuvos inovacijų reforma neturi tapti praleista galimybe

2021 m. gruodžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 10 d. Seimo Ateities komitetas savo nuotoliniame posėdyje atkreipė dėmesį į tęsiamą inovacijų reformą, kuria visus inovacijų subjektus – mokslą, verslą ir viešąjį sektorių – siekiama lanksčiai, veiksmingai ir remiantis bendradarbiavimo kultūra pagrįstu principu įveiklinti, kad inovacijos taptų svarbiausiu Respublikos augimo ir klestėjimo ramsčiu.

Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pažymėjo, kad „šiandien keliame klausimus ieškodami atsakymų į pagrindinius Lietuvos inovacijų ekosistemai kylančių iššūkius, tarp jų – valstybės vaidmens inovacijų politikoje stiprinimą; inovacijų reformos krypčių nustatymą atsižvelgiant į galimus iššūkius ir visuomenės problemas ateityje; regioninę inovacijų plėtrą; inovacijų plėtros finansavimo spragas ir kt.“. R. Lopata pastebėjo, kad nors investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas yra šalies ekonomikos augimo varomoji jėga, kol kas viešojoje erdvėje vis dar daug kalbama  apie inovacijų reformą, bet realiai ji yra tik „popieriuje“, nes net ne visi reikalingi teisės aktai yra priimti.

Norint pagerinti savo užimamas pozicijas pagrindinėse technologijų srityse, labai svarbus viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams ir naujovių diegimui veiksmingumas. Komiteto posėdyje dalyvavęs Inovacijų ir pramonės departamento prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – EIMIN) direktorius Ričardas Valančiauskas atskleidė tris pagrindines priežastis, kurios lemia žemus Lietuvos reitingų rezultatus Europos Sąjungos (ES) inovacijų švieslentėje: ,,Tai nekryptingas investicinės politikos formavimas, aiškių prioritetų neturėjimas ir netikslingas investavimas į jų plėtrą. Kitas aspektas – tai fragmentuotas inovacijų politikos įgyvendinimas. Taip pat yra kur pasitempti skatinant visus finansinės veiklos vykdymo etapus, iš esmės užpildant vadinamuosius ,,mirties slėnius“, kuomet yra skiriamos valstybės investicijos pradiniams ES inovacijų vystymo etapams.“

Ateities komiteto biuro patarėjo prof. Arūno Augustinaičio nuomone, ,,inovacijų politika faktiškai yra šiandieninės inovacijų, visuomenės ir ekonomikos realija“. Pasak A. Augustinaičio, šiuo metu Lietuvos situaciją galima vadinti ,,stikline siena“ tarp mokslo, verslo ir  viešojo valdymo, kai šie komponentai niekaip tarpusavyje nesuranda sinergijos, o pasenę modeliai netinkami šiuolaikiniams poreikiams įgyvendinti. Patarėjo nuomone, ,,inovacijų politika yra grįsta ne linijiniu ir net ne interaktyviu modeliu, bet holistiniu modeliu – tai visa apimantis, o ne sektorinis inovacijų suvokimas. Jeigu nesugebėsime visuomenės pritaikyti inovacijų ekonomikai, tai konkurencingumas ir pasiekimai nebus tokie, ko norėtumėme siekti. Šiai minčiai antrino ir valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė pažymėdama, kad viešajam sektoriui reikia inovatyvių sprendimų sudėtingoms problemoms spręsti, kartu modernizuojant patį viešąjį valdymą ir pradedant nuo biudžeto valdysenos.

Finansinių projekcijų mintį posėdyje toliau plėtojo ir finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas. Jis pažymėjo, kad šiuo metu svarbu tinkamai pasirengti administruoti ES lėšas, atsižvelgiant į naują finansinę perspektyvą. Būtent ši perspektyva gali padėti užtikrinti Lietuvos konkurencingumo didinimą, efektyvios inovacijų sistemos kūrimą, įvairių sektorių inovatyvumo skatinimą.

Tarptautinis inovacijų ekspertas, buvęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda pastebėjo, kad daug pinigų investuota į infrastruktūrą, bet pamiršti žmonės. Investicijos į žmones ir talentus yra labai svarbios siekiant atverti naujas inovacijų veiklos sritis, taip pat skatina naujų idėjų, žinių ir procesų priėmimą bei sklaidą visose ekonomikos srityse. G. Vildos nuomone, tęsiama inovacijų reforma gali būti drąsaus mąstymo ir aiškių veiksmų katalizatorius. Reikalinga sukurti tokią inovacijų ekosistemą, kuri leistų matyti aiškią investicijų į inovacijas grąžą sutelkiant dėmesį į sumanios specializacijos misijas.

Ateities komitetas, įvertinęs, kad inovacijos yra sudėtinga kompleksinės analizės reikalaujanti sritis, kurią būtina nagrinėti įvairiausiais pjūviais, numatė tęsti šio klausimo parlamentinę kontrolę Seimo (IV) pavasario sesijos metu.

Skaitmeninė Lietuva yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų.

 

 

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. raimundas.lopata@lrs.lt

 

Parengė

Miglė Kadonova

Ateities komiteto biuro patarėja

El. p. migle.kadonova@lrs.lt

Tel. (8 5) 239 6894

 

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą