Lietuvoje gausu gamtos ir kultūros vertybių. Visos jos patenka į saugomų teritorijų tinklą, kurį sudaro nacionaliniai ir regioniniai parkai, draustiniai ir rezervatai. Saugomose teritorijose sukuriamos prielaidos saugoti gamtos ir kultūros paveldą, puoselėti tradicijas ir perduoti ateities kartoms.
Vienas iš būdų papasakoti apie būtinybę saugoti krašto vertybes – dalyvavimas šalies didžiųjų miestų mugėse, kur lankytojams pristatomos Lietuvos saugomos teritorijos, supažindinama su Saugomų teritorijų produkto ženklu bei jų turėtojais.
Kiekvienais metais vykstantis Baltijos šalių kaimo muzikantų ir kapelijų festivalis „Ant rubežiaus“ birželio 2-4 dienomis į Šiaulius sukvies liaudies muzikos gerbėjus. Festivalyje šurmuliuos tautodailės ir amatų, kulinarinio paveldo mugė.
Produktai su Saugomų teritorijų produkto ženklu (stilizuoto etnografiniu paukščiu) yra vertinami ir mielai perkami. Tai reiškia, kad ekologiškas, autentiškas gėrybes sukūrė saugomose teritorijose gyvenantys amatininkai. Todėl mugės svečiai turės galimybę ne tik įsigyti vertingų produktų, bet ir susipažinti su gyvenimu saugomuose ir gražiausiuose mūsų šalies kampeliuose.
Valstybinė saugojamų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina projektą „Saugomų vertybių pažinimas ir informacijos sklaida“, kuriuo siekiama išsamiau supažindinti šalies piliečius su vertingiausiomis mūsų krašto teritorijomis, saugomų teritorijų veikla.
Mėgstantiems turistauti tai puiki proga aplankyti ne vien festivalį, bet ir Šiaurės Lietuvos gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio perlus. Rytų Žemaičių aukštumoje plytintis Kurtuvėnų regioninis parkas – tai ežerais ir upėmis išvagotas miškingas kalvynas. Parke saugomi didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai. Čia savitas kultūros paveldas: Girnikų šventkalnis, atgimęs Kurtuvėnų dvaras su mediniu svirnu ir žirgynu, hidrotechnikos paminklas – Dubysos – Ventos perkasas, senieji žuvininkystės tvenkiniai, pakeitę gamtinį kraštovaizdį.
Parkas didžiuojasi didele augalijos ir gyvūnijos įvairove. Tvenkiniai privilioja būrius paukščių, žuvimis mintančias ūdras, baltuosius garnius, jūrinius erelius. Miškuose gyvena vilkai, baltieji kiškiai.
O prie Tytuvėnų miestelio ošiantis šimtametis šilas, spindintys ežerai sukuria savitą kalvoto reljefo, miškingą ir pelkėtą kraštovaizdį, atsikartojantį senoviniuose Šiluvos ir Tytuvėnų miesteliuose. Šiluva – vienas svarbiausių maldininkų traukos centrų Lietuvoje, garsėja Europoje kaip viena iš penkių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietų. Tytuvėnų regioninio parko šiaurinėje drėgme alsuoja Šimšų miškas su ledynų suformuotais akmenų ruožais. Gamtos grožį geriausiai atsiskleidžia kelionė Giliaus ežero pažintiniu taku. Tytuvėnų senovinis bažnyčios vienuolyno kompleksas atveria turtingą savitą 17–18 a. istorinį palikimą. Tai vienas žymiausių tokio pobūdžio provincijos statinių Rytų Europoje.
Žagarės regioninis parkas yra vienas iš mažiausių, tačiau pilnas įdomybių. Tarkim, Švėtės slėnyje ir Žagarės miške auga didžioji astrancija – labai retas augalas. Regioniniame parke išsaugota viena vertingiausių tauriųjų elnių banda. Čia lankymui pritaikyta daug gamtos ir kultūros paveldo objektų. Žymiausi jų – Žagarės dvaro rūmai ir Žagarės regioninio parko lankytojų centras su gamtos mokykla, įrengtas Mūšos tyrelio pažintinis takas, Žagarės dolomito atodanga, Žvelgaičio piliakalnis, rekreacinė zona prie Žvelgaičių ežero bei daug kitų smulkesnių objektų.
Daugiau informacijos apie Lietuvos saugomas teritorijas rasite interneto svetainėje www.saugoma.lt ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Facebook paskyroje.
Pranešimą paskelbė: Marijus Olekas, UAB Lietuvis
