Meilė

Prozako karta arba kaip tapti laiminga?

Jauciuosi baisiai.. verkiu kasdien.. tai tesiasi jau nuo birzelio.. raminamuosius geriu saujomis.. ir visvien niekas nesikeicia.. Galbut tik tai, kad nuo ju galva pasidare tustut tustutele, bet ar laimingesne? Ne velnio. Noriu buti laiminga, tik nebezinau kaip..
As zinau, visi sako, kad reikia draugu paramos ir viskas bus gerai.. jei tik nera kokiu nors labai labai labai rimtu priezasciu.
Ne, labai labai labai rimtu nera.. nelaiminga meile, buitiniai rupesciai ir nesusipratimai – viskas isgyvenama, bet ar man?
Noriu patarimo, kaip tapti laimingai?
Is karto pranesu, kad draugu neminekim – tikru draugu neturiu nei vieno.. maniau, turinti, bet nei vienam neparupau ta vakara, kai norejau nusizudyti (kaip matot, nepavyko!).. negana to, visi kartoja ta pati lyg susitare: juk viskas nera taip blogai. Po velniais, viskas yra blogai!!!!! Niekas nesupranta! Priekaistauja man, kad as visada liudna, bet ar kas nors suteikia proga nusisypsot?
Gal kas zinot kokiu tableciu (zinoma, nereceptiniu), kurios veiktu kaip antidepresantai? Nes juk pas gydytojus neisiu ir nesakysiu: man liudna, duokit vaistu.. Be to, mano mama medike ir tokias ligas kaip depresija vadina „ponu ismyslais”.. Tik tabletemis ir tebegaliu pasitiket dabar..
As noriu buti laiminga, net jei priversta cheminiu reakciju!
Prasau..

NaudotosKnygos.lt

15 komentarų

  • Tintaa

    Liudna, bet gyvenimas mus kartasi nuvilia. Bet kartasis ir taip buna gera, kad galvoji, koks nuostabus pasaulis.
    Bet zinau viena. Siandien savo botdacioke radau laiskuti kurios dalicia kazkkokia restorane. O ten parasyta „kazko pabaiga, visada yra kazko pradzias”.
    Taip ir yra. As pavyzdziui 5 metus isdraugavau su mergina ir issiskyriau. Buvo neriali zopa. Isejau is darbo , nes pasiule geresni, bet kai nuejau issidarbint, pamaciau, kad ne man. Poto ilgai ieskojau kito,
    Poto su draugu girti sudauzem masina ir pabegom is auto iviykio, mentai sugavo.
    Poto nusigeriau, nusigeriau.
    Po to vel nusigeriau.
    Bandziau pamirsti ja,
    Niekaip.
    Bet gyventi gi reikia,
    Iklimpau i skolas.
    DABAR JAS ATIDAVINEJU:)
    Nieko nenusiminkit, svarbiausia yra noreti, o noras yra toks dalykas kuris, neimanomus dalykus padaro imanomais:)
    vat as vakar savo mergaite buciavau, nors mes dabar nedraugaujam, bet as taip noriu, kad man net sparnai dygsta.
    Zmones, nebukit sikniai, gyventi reikia.
    gYVENIMAS YRA SSSSSSSSSUUUUUUUUUPPPPPPPPEEEEEEEEERRRRRRRRR:)
    Jei kam norisi galit parasyt gintis_S@yahoo.co.uk

  • mergyte

    Skaudu tai girdeti,nes..nebrangini saves, tu gali,bet nenori saves suprasti..tu pati save smerki prazuciai! Nea,to tikrai nereikia! Manau,kad tikrai esi sauni panelyte! Patikek manimi, nors asaros atima is taves sypsena, nors lietaus lasai lyg peiliai sminga sirdin, nors per nakties tamsa nerandi kelio i sviesa, tikek-visada isausta naujas rytas. Nusisypsok! Taip jau yra,kad kazkada kazka atima is zmogaus,o kazkada duoda.. Si syki is taves jau ateme,taip,kad lauk staigmenos! Busi laiminga! Nusisypsok! 🙂

  • M.

    O as tavo vietoj paimciau ir nueiciau pas gydytoja. Ir kuo greiciau. Tabletes nera labai geras dalykas, taciau dabar yra ir tokiu, prie kuriu beveik neprirantama… Tavo mama blogai daro, kad tokias ligas vadina „ponu ismislu”. Tai joks ismislas, Depresija yra bjaurus dalykas. Nieko bloga tikrai neatsitiks, jei ir nueisi. As nuejau, paaiskinau padeti ir dabar daugmaz jauciuosi gerai, bent jau pavyko nuslopinti nezinia del ko kylancia baime, grizo miegas, o kai grizo miegas, grizo ir gebejimas blaiviai vertint padeti, protauti ir priimti sprendimus. Nedelsk. Zinok, kad ir gydytoju pasitaiko, kurie vartoja tokius vaistus, nes jie irgi zmones ir taip pat serga depresija bei visom kitom ligom.

  • M.

    O as tavo vietoj paimciau ir nueiciau pas gydytoja. Ir kuo greiciau. Tabletes nera labai geras dalykas, taciau dabar yra ir tokiu, prie kuriu beveik neprirantama… Tavo mama blogai daro, kad tokias ligas vadina „ponu ismislu”. Tai joks ismislas, Depresija yra bjaurus dalykas. Nieko bloga tikrai neatsitiks, jei ir nueisi. As nuejau, paaiskinau padeti ir dabar daugmaz jauciuosi gerai, bent jau pavyko nuslopinti nezinia del ko kylancia baime, grizo miegas, o kai grizo miegas, grizo ir gebejimas blaiviai vertint padeti, protauti ir priimti sprendimus. Nedelsk. Zinok, kad ir gydytoju pasitaiko, kurie vartoja tokius vaistus, nes jie irgi zmones ir taip pat serga depresija bei visom kitom ligom.

  • avi

    galiu tave paguosti, jog ne tu viena tokia varskele esi. stai as ir gilioj depresushkoj jau seniai iklimpusi, bet dar gyvenu, kenciu. vaistai, alkoholis tikrai neisspres problemos. turi pati kovoti su savo jausmais, gyvenimu. nzn ar turi kokia drauge, kuriai galetum issipasakoti. patikek, tai labai padeda. pasistenk nebuti namie, nes ten labai greitai galima susigadinti nuotaika. iseik su draugais pasivaikscioti i gamta, nueik i pardas, pasilepink, juk tu to tikrai nusipelnei, uzsiimk kokia nors veikla (lankyk kokius sokius ar dar ka nors) tai pades tau pamirsti tave slegiancia nuotaika. zdz galiu pasakyti, jog asaros nieko neisspres, todel imkis kokiu nors veiksmu ( aisq tik ne savizudybe, nes ja naudojasi tik patys silpniausi ). galu gale eik pas psichologa… sekmes:)

  • Julija

    Visi mes norime buti laimingi, bet kaip ta laime atrasti, si klausima daugelis sau uzduoda.Manau, kad tau jokie vaitukai nepades, tiesiog atmerk akis ir pazvelg i si pasauli kitomis akimis, pasisteng ivertinti tai ka turi, zinau kad sie mano zodziai tau nuotaikos tikrai nepakels, bet pabandyti pralinksmeti tai gali .kai aplanko liudesys, kazkokia vidine neramybe taip noretusi priglusti prie jo peties…. bet jo nera…………………….. o taip noretusi, mano liudesio priezastis jis, nes as ji isileidau i savo sirdi, o jis……na bet ka cia as apie save, tiesiog bandau kovoti su savo liudesiu,galvoju apie grazius dalykus :)) ir tiesiog nusispjaunu ant visu tu kurie manes neivertino. Zodziu jei bus noro parasyk man : julesa@one.lt ,pabendrausim, o gal ir susidraugausim :)) ir nusisypsok as tau suteikiu proga :))iki

  • Vilmute

    Man irgi kartais buna liudna, bet juk negaliu buti savanaude ir galvoti vien tik apie save. Pasauly milijonai tokiu, kuriu kancios zymiai stipresnes uz manasias. Kai tai suvokiu, o tai padaryt ne itin lengva, galvoju, kaip padeti tiems zmonems. Nesakau, kad padedu jiems visiems, bet kartais pats gyvenimas kazka atsiuncia, kad istiesciau savo pagalbos ranka. Tuomet pasidaro taip gera, jauciuosi laiminga, kad kazkam esu reikalinga. Pabandyk ir tu tiesiog padaryt kazka gero del kito, pamirstant save, savo skausma.

  • smalsuolė

    perskaiciau,Depresante,kaip tau sunku ir niekas nepadeda ir supratau,kad visu pirma tau reikia zmogaus,kuris tave suprastu ir depresijos nevadintu „ponu ismyslu”… Aciu tau,Julija,uz tai,kad tu parodai,jog dar yra pasaulyje geru ir supratingu zmoniu…O siaip ir tu,Julija,ir tu Depresante,jeigu kada nors jums bus blogai,galite parasyti ir man Arijan@one.lt As zinau,ka reiskia buti krizeje(nesvarbu ar didelej ar mazoj)ir netureti salia zmoniu,kurie tave suprastu…Tad kai jums,mergytes,bus liudna ar sunku,ar siaip turesite problemu,parasykit man…Nepazadu padaryti stebuklu,bet pazadu,kad visada jus isklausysiu…As tai zinau ir suprantu,kad visu pirma reikia atrasti kazka,kas tave mielai isklausytu… Depresante,jei tikrai labai blogai ,o taves niekas nesupranta,nueik pas psichologa!!!As pati labai noreciau,bet mano mieste,kiek zinau tai nepigiai kainuoja,o mokyklos (as ja dar lankau) psichologe as nepasitikiu…Tad jei tikrai tau labai blogai,pirmiausia savo bedas kam nors papasakok(gali ir man,mes susipazintume),arba nueik pas psichologa,kuris visada tau pades atrasti iseiti…arba israsys vaistu.TIK NIEKADA NEKELK PRIES SAVE RANKOS!!!labai skaudu girdeti,kai ziniasklaidos ar kitu budu isgirsti,kaip is gyvenimo pasitraukia grazios,protingos,tik niekieno nesuprastos paneles,merginos…NIEKADA TO NEDARYK!nes tik irodysi,kokia esi silpna ir nemoki su savo bedomis kovoti!Priesinkis gyvenimui!Priesinkis stresui!!!Nelaisk liudesiu taves valdyti!O svarbiausia nepaklusk,kai sazine vers tave kelti ranka pries save!Tu taip nieko neirodysi ir tuom nieko nepasieksi,tik leisi pasauliui suprasti,kad buvai labai silpna…Kovok! SEKMES TAU,Depresante!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
    jei noresi,parasyk.man arba Julijai!Arba kitiems!:) tik svarbu prasinesk,kai bus labai labai sunku!Isklausymas ir issikalbejimas-pirmas zingsnis i depresijos mazinima!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! SEKMES!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

  • pff

    cia man ir pns yra…draugai tikri gaidzia ir jie su manim buna kada esu linksma ,bet jei buna bloga nuotaika tai iskart nusisuka.tevams ir nusipjaut kaip as jauciuos,man atrodo jei nusizudyciau(jei iki 30 metu nesusirasiu antro puses taip ir padarysiu) tai manes nepasigestu kokios savaites.mano gyvenimas sh ir as negyvenu del rytojaus..as jo tiesiog nelaukiu ir tiek..

  • smalsuole

    as ir seniau galvodavo „o gal ryt bus geriau” ,bet nebudavo ,siaip tai mano drauges visos yra kitokios negu as(apranga ,charakteriai ir pns),tai jos net neisivaizduoja kokia as istikruju ,jos galvoja ,kad man patinka diskanai ir vakareliai kuriuose nera neivieno pazystamo veido.jos yra susidarusios visai kita nuomone apie mane,o siaip as kitoke…kartais uzknisa kai jos bamba ,kad klasioke nusipirko tokius pacius dzinsus ir vos nezliumbia kai nuluzta nagas.ble jei pasakau,kad as blogai jauciuosiu ,tai atkerta”ar perdaug muilo operu prisiziurejai?nors as niekada ju neziuriu ,aj vnzd nusiraiau cia kazka bet man nerupi…

  • smalsuolė

    pff,daugiau taip nesakyk!as irgi daznai galvoju,kad gyvenime nieko gero neturiu,kad niekam nepatinku,niekas nemyli,viskas nervina,bet rytojaus laukiu,nes sesuo priverte patiketi,kad kiekviena diena-dovana.Galbut rytojus bus geresnis,jei ne,geresnis bus porytojus.Tikek laime!!!
    Kartais man irgi atrodo,kad jeigu pakelciau pries save ranka,kitiem i tai butu nusisvilp:) ne karta buvau krizeje ir taip pasielgti norejau,bet tada as sau pasakiau:ot spicialiai gyvensiu,kad nervinciau kitus 🙂 O jei rimtai…Pamaniau:gyvenimas tik vienas ir reikia juo naudotis.nesvarbu ar jis geras ar blogas,nes visada…VISADA po kritimo ateina pakilimas,po praradimo-atradimas.Tikek tuo! sekmes!!!

  • Monika

    smalsuole,esi fainas zmogus!!!paskaicius tavo komentarus taip ir ateina noras gyvent,noras turet tokia drauge kaip tu,nes tokiu reta… bliamba kaip man dabar reiketu drauges salia,kad isklausytu ir patartu…bet tokios nera… uzkniso sedet vienai ir zliumbt galvojant kokia as vargse,nors gali but ir geriau,bet taip nera….

  • velniuke

    zinai tau tikrai niex nepades kaip tik tu pati.ir nebuk tokia surugus ant to gyvenimo,laime ateis nelauktai,kai pati to nesitikesi(cia tikra tiesa).pabandyk i gyvenima pazvelgt kitomis akimis,daryk ir elgis taip,kaip dar niekad to nedarei,o laikas bega jis nieko nelaukia,todel isnaudok kiekviena minute!!!!!!

  • kas

    akivaizdu, kurie patarimai parasyti zmoniu, kurie susidure su sita liga, o kurie tu, kas galvoja, kad depresija is tikro ne liga, o tik „bloga nuotaika”.. man paciai dabar depresija. turiu viena drauge, kuri mane supranta, bet tik del to, kad ir jai panasiai tas pats kas man. dar ne taip progresave, bet vis del to didele nemeile sau ir gyvenimui jauciasi. o as tiesiog nekenciu visko. o tikri draugai, manau, turetu neziureti i depresija kaip i koki isigalvojima, ir jeigu jos nepajegia suprasti, tiesiog taip ir pasakyti depresija serganciam draugui: „as taves nesuprantu, bet betkokiu atveju, jei tau reikes busiu su tavimi ir kuo galedamas pedesiu, tik pasakyk kaip”. cia as taip mastau, ka turetu sakyti geras draugas. nes daugiau tikru draugu neturiu. tik ta viena, ta kuriai irgi gal depresija. gal tai mus ir sieja. bet mes kartu kartais tiesiog klimpstam labiau, negu kaip galetume klimpti budamos atskirai. as nezinau kam visa tai rasau, galbut neatsiras nei vieno zmogaus, kuris tai skaitys, bet rasau ir tiek. butu gerai jei kai kurie zmones suprastu kokia baisi tai liga. ir kad ji nedingsta savaime, laukiant kol pas tave ateis laime. ne. turi pats kazka daryti, ta laime prisivilioti, ji neateina savaime. ka reikia daryti? kiekvienas individualiai, ir paprastai zinome ka, tik nesiryztame nieko daryti, nes nera tam jegu.tai baisu. depresija zudo svajones. zudo, nes pradedi vis maziau tiketi, kad jos gali kadanors isipildyti. vis del to, pirmas zingsnis yra nueiti pas psichologa. as ilgai nesikreipiau pagalbos, nes bijojau ppasakyti mamai, kuri, irgi medike, ir, kaip maniau, depresija laiko „ispindejimu” (cia jos zodziai). bet as tiesiog priverciau ja nuvesti mane pas psichologa, ir stai rytoj jau eisiu pasiimti depresantu. negalima saves kankinti del kitu zmoniu. jeigu jau esi toks egoistiskas, kad sergi sita liga (as tai laikau egoizmu), tai buk ir toks egoistiskas, ir lisk kietiems zmonems i akis tol, kol gausi pagalba. as tikiuosi, kad ta pagalba man is tikruju bus efektyvi. nors dabar kiekviena diena atrodo kazkokia kankyne, bet tikiuosi mano ankstesnis mastymas, nors ir tableciu pagalba, bet sugris. nes as pati savo minciu jau nebesuvaldau. beje, jokie galintys padeti vaistai be recepto neparduodami. as tuo domejais, nes irgi nenorejau kreiptis i gydytojus.
    as cia daug prirasiau, ir nesklandziai ir bet kaip, bet aiiiiii…. anksciau sklandziai ir graziai rasiau, ir i laikrascius visur. dabar nebesugebu rasyti. zodziu, jeigu atsirastu zmogus, kuris visa sita mano minciu makalyne perskaite ir noretu su manimi pabendrauti, gali rasyti: raganajte@yahoo.com

Parašykite komentarą