Ar žinote, kad šiais laikais vienas iš penkių jaunuolių jaučiasi turintis psichikos sveikatos problemų, depresijos ar nerimo simptomų? Mokslininkai pagrįstai įvardino, jog mūsų kartą galima vadinti uždarų patalpų karta. Negana to, sakoma, jog esame pirmoji karta, gyvensianti trumpiau nei jų tėvai. Viena tai lemiančių priežasčių – nuolatinis buvimas uždarose patalpose. Didžiąją dalį laiko žmonės praleidžia patalpose arba važiuodami iš vienos patalpos į kitą, o daugelio vaikų laikas lauke tetrunka tik 4-7 minutes per dieną. Pamažu vis labiau juntamas atotrūkis nuo natūralios gamtos ir to, ką ji gali mums duoti. Tai – ne tik pavojinga tendencija, bet ir didelis iššūkis, su kuriuo susiduria švietimo specialistai visoje Europoje.
Daugiau nei dvejus metus trukęs Erasmus+ projektas „Miškas jaunimui”, skirtas švietimo ir jaunimo darbuotojams, vasario 27 dieną pasibaigė informatyvia ir įtraukiančia konferencija Klaipėdoje, kurios metu buvo pristatyti projekto rezultatai ir metodinė medžiaga, savo žiniomis apie apie gamtos įtaką jaunimo sveikatai dalinosi miško terapeutai, kvėpavimo fiziologijos specialistai bei gydytojai.
Projektas vyko penkiose skirtingose Europos šalyse ir buvo skirtas švietimo darbuotojams, siekiantiems atrasti įvairesnių būdų ir įrankių, kaip skatinti jaunimą glaudžiau bendrauti su gamta, suvokti jos poveikį sveikatai ir bendrai planetos gerovei. Projekto veiklos buvo orientuotos ne tik į jaunimo gerovę ir sveikatą, bet ir skatino iniciatyvumą bei veiklumą prisidedant prie kovos su klimato kaita. Skirtingų šalių partnerių patirtys leido surasti geriausius pavyzdžius, parodančius, kaip gamta integruojama švietime. Vienas jų – apie tai, kaip valstybinėse Austrijos mokyklose vaikai kartą per savaitę turi pamokas gamtoje su gamtos gidu ar miško terapeutu.
Projektinių veiklų metu jaunimo darbuotojai dalyvavo mokymuose, kurių metu įgavo teorinių žinių apie įvairias gamtos ir ypač miško praktikas dirbant su jaunimu, bei gamtos poveikį visapusei sveikatai, taip pat dalyviai patys išbandė miško maudynių praktikas ir įsigilino į jų metodiką.
Fizinio aktyvumo gamtoje skatinimas, paukščių, gyvūnų ir gamtos vaizdų stebėjimas, sąmoningas buvimas gamtoje lavinant visus žmogaus pojūčius, miško maudynės, gamtos suvokimas ir atvaizdavimas piešiant, augalijos pažinimas ar net skaitmeninių technologijų įtraukimas į gamtos pažinimą gali būti puikūs įrankiai siekiant atkurti ryšį su mus supančia gamta. Na, o jaunimui tai – nauji patyrimai, į kuriuos tereikia pakviesti.
Viena iš plačiai projekto metu integruotų praktikų – Miško maudynės – gali tapti nuostabiu nauju patyrimu jaunam žmogui. Nors tai dar nėra populiari praktika tarp jaunuolių, tačiau turime džiaugtis, kad atsıranda vis daugiau mokslu pagrįstų įrodymų, jog sąmoningas laiko leidimas miške gali turėti didelį poveikį tiek psichinei sveikatai, tiek fizinei gerovei. Projekto metu dalyviai sužinojo, kad jaunimas, kuris praleidžia daugiau laiko gamtoje, rečiau susiduria su dėmesio sutrikimu, geriau mokosi ir yra empatiškesni. Be to, gamtos intervencijos yra puikus būdas sumažinti stresą ir pyktį, sustiprinti imunitetą bei pagerinti miego kokybę. Kvėpuojant medžių išskiriamais eteriniais aliejais, galima kovoti su įvairiomis infekcijomis, o tyrinėjant gamtos formas, tokias kaip fraktalai, stresas gali sumažėti net iki 60 procentų.
Lietuvoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje vykdyto projekto metu buvo apmokyti 48 jaunimo darbuotojai ir net 240 jaunuolių dalyvavo veiklose apie bendruomeniškumą ir atsakomybę būnant gamtoje, apie sąmoningą buvimą miške ir draugystę su juo. Projekto pagrindu sukurta metodika jaunimo darbuotojams pasitarnaus kaip įtrauki ugdymo priemonė, leidžianti ir ateityje šviesti jaunus žmones apie teigiamą gamtos poveikį.
Kviečiame susipažinti su projekto metodologija ir pasisemti idėjų darbui su jaunimu
Projekto partneriai Lietuvoje: Asociacija „Gyvo Žalio” ir Inovacijų biuras
Erasmus+ projektas “Forest Youth” finansuojamas Europos sąjungos fondo lėšomis.
Pranešimą paskelbė: Austė Juozapaitytė, Asociacija Gyvo Žalio
