Namai

Panevėžyje pristatyti „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos priešprojektiniai sprendiniai, siūloma tiesti keturių juostų magistralę

Panevėžio rajono savivaldybėje šiandien pristatytos magistralinio kelio „Via Baltica“ plėtros galimybės – ruožų nuo Kauno iki Latvijos sienos priešprojektiniai sprendiniai. Rengiantis tolesnei šios strateginės reikšmės magistralės rekonstrukcijai Lietuvoje, 137,5 km ilgio kelio ruožus A8 (Panevėžys–Aristava–Sitkūnai) ir A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) numatoma atnaujinti iki 2030 metų.

Panevėžyje pristatyti valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ruožo nuo 7,508 km iki 87,861 km ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruožo nuo 9,0 km iki 66,098 km priešprojektiniai sprendiniai. 

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, šiuo metu vyksta esminiai per Lietuvą einančios tarptautinės magistralės „Via Baltica“ modernizavimo darbai atkarpose ties Marijampole ir Lenkijos siena, vienas po kito platinami ir rekonstruojami vis nauji jos ruožai, todėl keliamas tikslas kuo greičiau pradėti darbus ir kitoje „Via Baltica“ atkarpoje – Latvijos sienos link.

Per Lietuvą einanti „Via Baltica“ bus svarbi Šiaurės–Pietų kryptimi einančios transporto arterijos dalis, gerinanti susisiekimą su kitomis Baltijos regiono šalimis ir Europa. Remdamiesi atlikta kaštų-naudos analize ir galimybių studijos išvadomis, planuojame, kad šis kelias iki Latvijos sienos bus 2+2 juostų. Atitinkamai jau dabar pradėsime visas būtinas procedūras, reikalingas projekto įgyvendinimui, – Vyriausybėje inicijuosime specialiųjų planų rengimo ir žemės išpirkimo pradžią“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Vienas pagrindinių uždavinių rengiant „Via Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos priešprojektinius sprendinius – parinkti geriausią valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 ir A10 ilgalaikės plėtros alternatyvą, kad gerėtų automobilių važiavimo sąlygos, mažėtų eismo įvykių skaičius, būtų užtikrintas geresnis ir saugesnis su „Via Baltica“ besiribojančių teritorijų susisiekimas vietinės reikšmės keliais, infrastruktūra atitiktų karinio mobilumo poreikius.

„Šiandien pristatyti pirminiai projektiniai sprendiniai –  dar vieno magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo etapo pradžia. Planuojama, kad A8 ir A10 ruožų, kurių bendras ilgis 137,5 km, rekonstrukcija bus baigta iki 2030 m. Tikimės, kad visos procedūros – teritorijų planavimo dokumentų, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, poveikio aplinkai vertinimo, projektavimo, rangos, viešųjų pirkimų – bus atliktos sėkmingai ir „Via Baltica“ nuo Lenkijos iki Latvijos sienos, t. y. per visą Lietuvos teritoriją, saugiai ir patogiai galėsime važiuoti jau po 7 metų“ – sako LAKD vadovas Marius Švaikauskas.

Artimiausiu metu Susisiekimo ministerija Vyriausybei pateiks šių magistralių specialiųjų planų rengimui pradėti reikalingo nutarimo projektą, kurį patvirtinus, prasidės teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas. Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo metu bus nustatomos projektų sprendiniams įgyvendinti reikalingos žemės ribos, kurios vėliau bus išperkamos valstybės vardu. Žemės paėmimo procedūroms besibaigiant, bus skelbiamas konkursas techniniams darbo projektams parengti, o gavus statybą leidžiantį dokumentą, prasidės ir statybos darbai.

Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strateginės gairėse magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožų rekonstrukciją numatyta užbaigti iki 2030 m. pabaigos. 

Europinė magistralė E67 yra E kategorijos kelias, driekiasi nuo Prahos Čekijos Respublikoje link Helsinkio Suomijoje, per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kelias jungia Prahą, Vroclavą, Varšuvą, Kauną, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Atkarpa nuo Varšuvos iki Talino (atstumas – 970 km) yra labai reikšminga kelių jungtis Baltijos šalims.

„Via Baltica“  ilgis Lietuvos teritorijoje – 269 km, driekiasi keliais ar jų atkarpomis: A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda,  A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai,  A17 Panevėžio aplinkkelis ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga. Ji yra viena iš intensyviausių atkarpų Lietuvoje, kurioje yra didelis vietinio ir tarptautinio krovininio eismo intensyvumas.

Pranešimą paskelbė: Eglė Nemanytė, Lietuvos automobilių kelių direkcija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą