Kas buvo lietuvių folklore minimi juodaknygininkai? Ką žinome apie Lietuvos kabalistinę tradiciją? Kaip šiuolaikiniai lietuvių pagonys taiko energetinių laukų tyrimus ir kitus nekonvencinio mokslo metodus? Apie tai ir dar daugiau bus kalbama birželio 26–28 d. Vilniaus universitete (VU) vyksiančioje jubiliejinėje 10-ojoje Europos Vakarų ezoterizmo studijų draugijos konferencijoje „Ezoterizmas ir racionalumas“ (ESSWE). Lietuvos religijotyrininkų draugijos ezoterizmo studijų grupės inicijuotą tarptautinę konferenciją draugija organizuoja kartu su VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu, Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu. Joje pranešimus skaitys ne tik Lietuvos mokslininkai, bet ir ezoterizmo tyrėjai iš viso pasaulio – per 200 pranešėjų. „Džiaugiamės, kad jubiliejinė 10-oji ESSWE konferencija vyks VU Filosofijos fakultete, kuris…
Iš miesto į mišką: ar vilniečių lūkesčiai keičia NT projektų standartus?
Tylos troškimas, žalesnė aplinka ir didesnė gyvenamoji erdvė tampa vis aktualesniais kriterijais ieškant naujo būsto, ypač sostinėje. Pasak ekspertų, žmonės ieško ne tik patrauklios kainos ar didesnės kvadratūros, bet ir ramesnio gyvenimo būdo – arti gamtos, bet su visais patogumais. „Žmonės koncentruojasi apie zonas, kuriose išvystyta inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, lengvai pasiekiami visi patogumai bei paslaugos. Nors istoriškai šios zonos dažniausiai vystosi aplink miesto centrą, šiandien matome, kad mažesni pocentriai formuojasi nebūtinai miesto širdyje”, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius. 15 minučių miestas Nemažai NT tendencijų keitėsi arba išryškėjo po pandemijos – darbas iš namų, noras skirti daugiau laiko šeimai…
Bankas „Bigbank“ suteikia 11,7 mln. eurų finansavimą prekybos parkui Garliavoje vystyti
Nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „VPH“ susitarė su banku „Bigbank“ dėl 11,7 mln. eurų finansavimo, skirto moderniam 16 mln. eurų vertės prekybos parkui Garliavoje vystyti. „Garliavos prekybos parkas“ lankytojams duris atvers jau kitų metų viduryje. Įmonės „SIMPER“ statomą prekybos parką sudarys trys pastatai, jų bendras plotas sieks 8,7 tūkst. kv. metrų. Viename iš jų įsikurs 2,1 tūkst. kv. m ploto maisto prekių parduotuvė, kituose dviejuose – sporto klubas, restoranai, parduotuvės, prekiaujančios namų apyvokos prekėmis, ir vaistinė. Jau rasta 60 proc. nuomininkų, dėl kitų patalpų vyksta derybos. Maisto prekių parduotuvę planuojama atidaryti kitų metų antrąjį ketvirtį, o kitus du pastatus – iki trečiojo ketvirčio pabaigos. „Garliavoje ir jos apylinkėse gyvena apie 20 tūkst. gyventojų,…
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai aktualias gyvūnų ir augalų rūšis
Penktadienį Europos Komisijos organizuoto ES valstybių narių Invazinių rūšių komiteto posėdžio metu buvo pritarta dėl Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašo papildymui naujomis 26 rūšimis. Po vykusio balsavimo į sąrašą įrašytos ir keturios Lietuvai aktualios rūšys: kanadinė audinė (Neogale vison), dėmėtasis elnias (Cervus nippon), japoninė reinutrė (Reynoutria japonica) ir sachalininė reinutrė (Reynoutria sachalinensis). Įtrauktoms į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (arba kitaip vadinamą ES invazinių rūšių sąrašą) rūšims bus taikomos Reglamento ((ES) Nr. 1143/2014) dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatos. Šiuo reglamentu nustatytas invazinių rūšių valdymas ir naudojimo ribojimai, t. y. draudžiama tokias rūšis tyčia įvežti, laikyti, dauginti ir platinti be leidimo. Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus…
Minint Valstybės tarnautojo dieną: kokių viešojo sektoriaus specialistų Lietuvai reikia šiandien ir reikės rytoj?
Prof. dr. A. Stasiukynas – apie besikeičiantį valstybės tarnautojo profilį: ryškėja lyderystės kompetencijų poreikis 2002 metais Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei. Žinoma, pati valstybės tarnyba keičiasi – nuo popierinių dokumentų prie duomenų analitikos, nuo griežtų hierarchijų prie iniciatyvą skatinančios lyderystės. Šiuolaikinis valstybės tarnautojas jau nebėra vien tik taisyklių vykdytojas – tai iniciatyvus, technologijas išmanantis, pokyčių nebijantis lyderis, gebantis spręsti problemas realiu laiku. Mykolo Romerio universiteto (MRU) prof. dr. Andriaus Stasiukyno teigimu, pokyčiai viešajame sektoriuje jau dabar reikalauja ne tik žinių, bet ir lyderystės, nuolatinio mokymosi bei gebėjimo naudotis skaitmeniniais įrankiais, tarp jų – ir…
Jono vardas išlieka populiarus
Jau šiąnakt – trumpiausia vasaros naktis – minėsime Rasas (Jonines). Pažvelgėme į Gyventojų registro duomenis: ar dažnai naujagimiams Lietuvoje suteikiamas Jono ar Janinos vardas?Per šimtmetį, nuo 1925 m., Lietuvoje Jono vardas buvo suteiktas 84 760 kūdikių. Nuo 2020 metų Jono vardas išlieka vienu populiariausių ir užima garbingą 5-ąją vietą, šiuo vardu pavadinti net 1 436 naujagimiai.Jono vardo populiarumas piką išgyveno nuo 1927 iki 1961 m. – Jonus skaičiavome tūkstančiais. Nuo 1970-ųjų šis vardas išlaiko pozicijas populiariausių vardų sąraše: kasmet 200–300 kūdikių suteikiamas Jono vardas.Vien per šių metų pirmąjį pusmetį Jono vardas suteiktas jau 110 kūdikių.Janinos vardas piką išgyveno nuo 1930 iki 1945 m. Šis vardas kasmet buvo suteikiamas daugiau nei…
Kam skambina vyras, kai jam sunku?
Kai vyras nutyli apie savo skausmą, jis niekur nedingsta. Jis kaupiasi, įsisenėja, persikelia į kūną, virsta pykčiu ar nutolimu Ir vis dėlto – daugybė vyrų vis dar nežino, kad gali ir turi teisę kreiptis pagalbos. Emocinė ir psichologinė pagalba vyrams ilgą laiką buvo nepakankamai prieinama. Net ir šiandien daug vyrų vis dar galvoja: „Reikia susiimti“, „Vyras turi pats išspręsti“. Tačiau tokie įsitikinimai kainuoja gyvybes – Lietuvoje maždaug 7-8 iš 10 nusižudžiusių yra vyrai. Pasaulyje vis aktyviau pripažįstama, kad vyrai susiduria su unikaliais emocinės ir psichikos sveikatos iššūkiais. Daugelyje šalių (Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Skandinavijoje) daug metų veikia įvairios specializuotos pagalbos vyrams linijos. Pavyzdžiui, Australijoje veikia…
Vaikai prašys dar vieno, o svečiai kausis dėl paskutinės porcijos: greita, pigu, gardu
Kai orai tokie permainingi, keičiasi ir mūsų planai: jei tikėjomės gamtoje išsikepti mėsainių, bet prapliupo lyti, galime pasiruošti gardžią vakarienę namuose. Prekybos tinklo „Rimi“ mėsos technologas Vidas Nadzeika sako, kad šis puikus patiekalas puikiai tinka pietums ar vakarienei, taip pat paruošę mėsainius pigiai pamaitinsite būrį svečių. Anot technologo, skaniausi mėsainiai – sultingi, tad mėsa turėtų būti truputį riebesnė. Mėsos paplotėliai tarp bandelių – ne praėjusio amžiaus išradimas Nors pačioje XX a. pradžioje mėsainių išradėjais pasiskelbė dešimtys žmonių, šiuolaikinio mėsainio pirmtaku galima laikyti senovės Romos patiekalą „Isicia Omentata“: maltos kiaulienos ar jautienos paplotėlius, kurie buvo gardinami pipirais, kedrų riešutais ir žuvų padažu. Vokietijoje dar XVII a. mėsos gabalėliai buvo patiekiami tarp duonos…
Atostogų sezonui ruošiasi ir sukčiai: 5 dažniausiai pasitaikantys turistų spąstai
Vasaros metu daugiau keliaujame, tačiau atostogų sezonui ruošiasi ne tik poilsiautojai, bet ir sukčiai. Į ką verta atkreipti dėmesį, kad kelionės neapkartintų finansiniai nuostoliai, pasakoja „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas. Pavojai keičiant valiutą Pirmą kartą atvykę į naują šalį, keisdami grynuosius pinigus ar atsiskaitydami vietine valiuta, galime gauti padirbtų kupiūrų, sako ekspertas. „Ieškodami geresnio valiutos kurso dažnai siekiame sutaupyti, tačiau šitaip pinigus galime apskritai prarasti. Padirbtų kupiūrų nuo tikrų atskirti beveik neįmanoma, ypač kai tai yra kitos šalies pinigai, o jeigu su jais būsite sulaikyti, teks aiškintis teisėsaugai. Todėl norėdami išvengti nemalonumų rinkitės tik patikimas valiutos keityklas, naudokitės skaitmeninėmis valiutų keitimo platformomis arba atsiskaitykite kortele“, –…
„VU ekspertai padeda suprasti“: kaip greit slenka ledynai ir ar galime tai išmatuoti iš kosmoso?
Europoje ir visame pasaulyje tirpstantys ledynai keičia kraštovaizdžius ir klimato sistemas. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) Geomokslų instituto mokslininkai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna paaiškina, kaip palydoviniai duomenys padeda stebėti ledynų judėjimą, įvertinti jų reakciją į klimato kaitą ir kaip šie pokyčiai yra apskaičiuojami pasitelkiant nuotolinius tyrimus iš kosmoso. Klimato kaitos kontekste apie ledynus dažnai kalbama kaip apie visos Žemės būklės indikatorius, kurie parodo, kaip smarkiai žmonės keičia mūsų planetą ir kaip ji reaguoja į antropogenines apkrovas. Dažnai galvodami apie ledynus įsivaizduojame juos kaip statiškus didelius negyvo ledo gabalus, tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ledynai – tarsi gyvi organizmai – nuolat juda ir keičiasi, yra dinamiškos…
